Vytenis Pauliukaitis - charizmatiška asmenybė, režisierius, televizijos laidų vedėjas, kurio iškalba, stilius ir humoro jausmas žavi daugelį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime jo gyvenimo kelią, pradedant vaikystės prisiminimais ir baigiant dabartine veikla.
Ankstyvasis gyvenimas ir jaunystė
Vytenis Pauliukaitis gimė 1949 m. balandžio 8 d. Marijampolėje. Jis prisimena savo vaikystę kaip itin laimingą laikotarpį. „Man atrodo, mano vaikystė buvo labai laiminga. Seneliai buvo nepaprasti žmonės, namų atmosfera taip pat buvo nepaprasta, nepaisant to, kad mano tėvas buvo politinis tremtinys, kurio pirmuosius šešerius mano gyvenimo metus nebuvo. Visas kitas laikas taip pat buvo užtektinai laimingas“, - teigia jis.
Paauglystė ir jaunystė V. Pauliukaičiui taip pat buvo laimingas metas.
Karjera televizijoje ir teatre
V. Pauliukaitis daugelį metų dirba televizijoje ir puikiai pažįsta šios srities užkulisius. Jis teigia sulaukęs daugybės pastabų ir nuomonių, iš kurių išmoko nereaguoti iš karto, o pagalvoti, kiek tiesos yra tame, ką jam sako, ir kiek jis gali pasitaisyti ateityje. „Turiu keletą žmonių, kuriais pasitikiu ir jų pastabos būna kartais labai skaudžios - tegu juos perkūnas, - bet aš jas priimu“, - sako V. Pauliukaitis.
Televizijos laidų, muzikinių projektų vedėjas ir režisierius Vytenis Pauliukaitis savo nuoširdumu pavergia kiekvieną. Tad nenuostabu, kodėl atvykęs į Delfi TV laidą „Pas Editą“ vyras išlieka savimi ir atvirai prabyla ne tik apie savo karjerą, jos vingius, bet ir juoką keliančias situacijas.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas, dedikuotas lietuvių folklorui
Asmeninis gyvenimas
V. Pauliukaitis nevengia atvirai kalbėti apie įvairias temas, įskaitant ir tas, kurių kiti vengia. Jis atvirauja apie darbą televizijoje, amžių ir net finansus. „Pasakysiu, kad pinigų tema yra man neaiški iki šios dienos. Ir pasakysiu, kodėl. Man nereikėjo mašinos, man namo nereikėjo, man nereikėjo orlaivio ar vilų. Uždirbu kelionėms, turiu jaukius namus. Bet kad pinigai kristų iš stalčių ar neturėčiau, kur jų dėti, taip nėra. Visą laiką verčiausi tik savo profesija“, - laidoje „Bus visko“ sakė žinomas vyras.
„Pats gražiausias amžius yra dabar. Dabar galvoti reikia mažiau, nes jau daug ką žinau. Virš 70-ies prasideda jaunystė, tik nežinau, kuri. Aš neverkiu, kad jau viskas blogai, kokie dar čia kompiuteriai“, - teigia V. Pauliukaitis.
Skyrybos ir santykiai su buvusia žmona
Buvusi manekenė ir gidė K. Pauliukaitienė nepamiršta Vytenio, nors su juo išsituokė prieš dvidešimt penkerius metus. „Mūsų skyrybos - visiems žinoma vieša paslaptis. Tai buvo labiau jo problemos. Sovietmečiu apie tai nebuvo garsiai kalbama. Nežinojau, kad vyrai gali žavėtis vyrais, gyventi dvilypį gyvenimą. Anuomet buvo draudžiama garsiai kalbėti ne tik apie intymų gyvenimą, - atviravo buvusi V. Pauliukaičio žmona. - <…> Ir sovietmečiu tarp mano artimų draugų buvo nemažai homoseksualų.“
Pasiteiravus apie dabartinį V. Pauliukaitį įvairiuose renginiuose lydintį draugą, moteris pasakojo: „Jį daug metų pažįstu. Man jis - žavus žmogus, moka daug kalbų, labai išsilavinęs, turi nepaprastą humoro jausmą. Gal jis daug kam ir nepatinka, bet tai - asmeniškumai. Jis - ekonomistas, bet domisi menu.“
Po skyrybų K. Pauliukaitienė išvyko gyventi į Italiją, tačiau ji niekada nepamiršdavo pasveikinti Vytenio su gimtadieniu ar aplankyti jo trumpam užsukusi į Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Atraskite „Tūkstantmečio Vaikus”
„Mes ir išsiskyrę septynerius metus gyvenome viename bute. Vytenis - viename kambaryje, aš - kitame. Ateidavo bendrų draugų, susitikdavome virtuvėje, vakarodavome. Po skyrybų nebuvo įmanoma iškeisti buto, o pirkti atskirų būstų už savo atlyginimus neįstengėme. Tačiau gyvendami atskiruose kambariuose nei pykomės, nei pavydėjome. Tai vadinama civilizuotais santykiais. Nejaučiu nuoskaudų, kad nesusiklostė gyvenimas“, - teigia K. Pauliukaitienė.
Pomėgiai ir svajonės
Karibų jūros ošimas, Pietuose - Kuba, vakaruose - Haitis, palmės, saulė ir svajinga regio muzika - tai Vytenio Pauliukaičio svajonių vieta, tiksliau - jo rojus žemėje. „Norėčiau gyventi Jamaikoje, Kingstone, kalnuose. Kelionė į Jamaiką su „Mis Lietuva“ man paliko gerą įspūdį. Puiki gamta, žmonės, maistas, regio (angl. raggae) muzika nuo ryto iki vakaro - ten gerai, ten rojus. Dėl to aš galvoju, kad jokio rojaus po mirties man nereikia - nugabenkite mane ten“, - LRT.lt laidoje prisipažįsta V. Pauliukaitis.
Šiandien
Neseniai V. Pauliukaitis nėrė ir į naują projektą, kurio metu skatina Lietuvos senjorus domėtis moderniomis technologijomis. Žinomas vyras daug keliauja po Lietuvos miestus ir miestelius, gyvai bendrauja su žmonėmis. „Esu truputį nusivylęs mūsų vyresniųjų žmonių nemotyvuotumu. Visi galvoja, kad jau nieko neišmoksiu, jau nebereikia, geriau sėdėsiu prie pelargonijų. Pasikalbu su jais ir jie kažkaip noriai išlieja savo nuoskaudas, sako, kad jie niekam nebereikalingi. Bet pagalvokime - juk visų pirma mes turime būti reikalingi sau ir ieškoti patys, kuo užsiimti“, - sako V. Pauliukaitis.
Požiūris į gyvenimą
Į laidą pas Editą Mildažytę atvykęs V. Pauliukaitis prabyla apie gyvenimą, kuris būtų kitaip susiklostęs, jei jis būtų gimęs kur kas vėliau - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Dėl to jis sako šiandien besigailintis tik vieno.
Kai į kambarį žengia Vytenis Pauliukaitis ir Eugenijus Skerstonas, jis prisipildo elegancijos, inteligentiškumo, kandžių pokštų ir šiltų komplimentų. Taip nutiko ir Livijos Gradauskienės terasoje, į kurią užsukę Vytenis ir Eugenijus susirėmė draugystės žaidime.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Atsakymai į klausimus
- Kokiame kitame mieste, jei ne Vilniuje, gyventų Vytenis? Jamaikoje, Kingstone, kalnuose.
- Kuo lengviausia papirkti V. Pauliukaitį? Talentingais ir gabiais žmonėmis.
- Kaip Vytenis atsimena pačius laimingiausius savo gyvenimo metus? Vaikystę.
- Su kokia žvaigžde Vytenis yra turėjęs daugiausia nesusipratimų? Su lemputėmis, kurios žvaigždėmis netapo.
- Kokiu savo darbu Vytenis didžiuojasi labiausiai? Reakcijomis į savo darbus.
- Iš ko galima spręst, jog Vytenis yra susierzinęs? Kai pradeda kalbėti lėtai ir bosu.
tags: #laidu #vedejas #endriukaitis #gimimo #metai