Pilietybė, įgyjama gimus, yra vienas iš pagrindinių būdų tapti valstybės piliečiu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai įgyja pilietybę įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvą, ir kokie veiksniai tai lemia.
Pilietybės įgijimas Lietuvoje gimus
Lietuvos teisės aktai reglamentuoja vaikų pilietybės įgijimą filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Tai pagrindinis būdas tapti Lietuvos piliečiu.
Kada vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimus?
Nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė, jis įgyja Lietuvos pilietybę, jei:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo.
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Svarbu pažymėti, kad po 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos pilietybės įstatymo pakeitimams, informacija apie po šios datos gimusio vaiko pilietybę įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, būtina gauti vaiko gimimo liudijimą.
Vaikų dviguba pilietybė Lietuvoje
Pastaraisiais metais, vis daugiau lietuvių išvykstant gyventi į užsienį, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos sistemos pokyčiai: Lietuvos perspektyvos
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę.
Jei vaikas gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Svarbu, kad vaiko gimimas būtų registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Dokumentai, reikalingi konstatuojant vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo faktą:
- Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu.
- Vaiko gimimo liudijimas.
- Dokumentai, patvirtinantys, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
- Dokumentas, patvirtinantis, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Pilietybės įgijimas radus vaiką Lietuvoje
Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirę, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia, Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.
Taip pat skaitykite: Pasaulinės abortų tendencijos
Įvaikinto vaiko pilietybė
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų.
Pilietybės įgijimas, kai tėvams atkuriama pilietybė
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 iki 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.
Pilietybės įgijimas gimus kitose šalyse
Kai kurios šalys remiasi "žemės teisės" (lot. jus soli) principu, kuris reiškia, kad vaikas, gimęs tos šalies teritorijoje, automatiškai tampa jos piliečiu, nepriklausomai nuo tėvų pilietybės. Štai keletas šalių, kuriose vaikas gali įgyti pilietybę gimus:
- Brazilija: Vaikas, gimęs Brazilijoje, automatiškai tampa šios šalies piliečiu. Brazilijos pasas suteikia galimybę be vizos keliauti į daugelį šalių.
- Čilė: Daugeliu atvejų vaikai, gimę Čilės teritorijoje, tampa piliečiais. Čilė yra ekonominė jėga Pietų Amerikoje, o jos piliečiai turi teisę be vizų keliauti į daugelį pasaulio šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.
- Kanada: Kanada, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos, suteikia besąlygišką prigimtinę teisę į pilietybę bet kuriam vaikui, gimusiam jos teritorijoje. Kanados pilietybė suteikia prieigą prie sveikatos priežiūros sistemos ir mokesčių sistemos, kuri nesivaiko negyvenančių piliečių iki pasaulio krašto.
- Panama: Panamos konstitucija aiškiai nurodo, kad kiekvienas, gimęs Panamos žemėje, yra šios šalies pilietis. Panamos piliečių tėvai po trijų čia pragyventų metų gali teikti prašymą dėl natūralizacijos. Panamoje yra teritorinė mokesčių sistema, o tai reiškia, kad apmokestinamos tik pajamos, uždirbtos tiesiogiai Panamoje ir iš Panamos šaltinių.
- Barbadosas: Barbadoso pasas suteikia teisę be vizos patekti į daugelį šalių. Turėdamas Barbadoso pilietybę, vaikas taip pat turės teisę į tam tikras privilegijas Jungtinėje Karalystėje.
Šalys, kurios remiasi "žemės teisės" pilietybės principu
Šios šalys taip pat remiasi "žemės teisės" principu:
- JAV
- Antigva ir Barbuda
- Argentina
- Belizas
- Bolivija
- Kolumbija
- Dominika
- Dominikos Respublika
- Ekvadoras
- Salvadoras
- Fidžis
- Grenada
- Gvatemala
- Gajana
- Hondūras
- Jamaika
- Lesotas
- Meksika
- Nikaragva
- Pakistanas
- Paragvajus
- Peru
- Sent Kristoferis ir Nevis
- Sent Lusija
- Sent Vinsentas ir Grenadinai
- Trinidadas ir Tobagas
- Urugvajus
- Venesuela
Kiti pilietybės įgijimo būdai
Be pilietybės įgijimo gimus, yra ir kitų būdų tapti valstybės piliečiu, pavyzdžiui, natūralizacijos būdu. Lietuvoje užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka.
Taip pat skaitykite: Dvigubos pilietybės ypatumai
Pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka sąlygos
Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo:
- Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.
- Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą.
- Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
- Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį.
- Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
- Nėra Pilietybės įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama.
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas tam tikroms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis, ir kt.
Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Pilietybės netekimas
Lietuvos Respublikos pilietybės galima netekti šiais atvejais:
- Savavališkai atsisakant Lietuvos pilietybės.
- Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme.
- Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva.
- Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės.
- Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu.
- Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse.
Pilietybės atkūrimas
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje - jie nuolat gyvena.