Gimimo liudijimas - tai vienas iš svarbiausių asmens dokumentų, kuriame įrašyti pagrindiniai duomenys apie gimimą. Kai šis dokumentas reikalingas naudoti užsienyje, dažnai prireikia jį legalizuoti arba patvirtinti pažyma, vadinama apostile. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama gimimo liudijimo apostilės tvarka Lietuvoje, procesas ir kita svarbi informacija.
Gimimo liudijimo svarba ir jo gavimas
Gimimo liudijimas yra tiesioginis giminystės ryšio įrodymas, todėl jis svarbus tiek Lietuvos pilietybės atkūrimo, tiek Lietuvos pilietybės suteikimo procesuose. Nuo 2017 m. sausio 1 d., jeigu reikalingas artimųjų (pvz., tėvų, senelių, prosenelių, sutuoktinio ar kt.) gimimo aktą liudijantis išrašas, jis gali būti išduotas tik su to asmens sutikimu arba jam mirus.
Iki 1940 metų gimusių asmenų gimimo aktą liudijančių įrašų paieška vykdoma Lietuvos valstybės istorijos archyve, įsikūrusiame Vilniuje, Mindaugo g. 8. Svarbu pažymėti, kad nors archyve saugomos knygos net nuo XVI amžiaus, nėra absoliučios garantijos, kad ieškomas įrašas bus surastas. Daugiausia išlikę Romos katalikų bažnyčios (RKB) metrikų knygų, taip pat turtingi ir žydų metrikų fondai.
Gimimo liudijimo paieška, ypač jei dokumentai seni ar neaiškūs, gali tapti sudėtingu procesu. Tokiais atvejais verta kreiptis į teisinius specialistus, kurie išmano archyvų struktūrą, dokumentų reikalavimus ir procesų eigą. Remiantis teisiniu atstovavimu, teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių gimimo liudijimą. Esant poreikiui, dokumentas gali būti išsiųstas Jūsų nurodytu adresu.
Kas yra apostilė ir kada ji reikalinga?
Kai vienoje valstybėje išduoti ar patvirtinti dokumentai planuojami naudoti kitoje valstybėje, gali tekti dokumentus legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille. Lietuvoje atvejai, kai tokio dokumentų patvirtinimo nereikalaujama, gali būti nustatyti įstatymais arba tarptautinėmis sutartimis.
Taip pat skaitykite: Išsamus globos atšaukimo gidas
Apostilė - tai vienas iš dviejų populiariausių dokumento legalizavimo būdų, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Šios procedūros dėka apostilizuoti dokumentai įgauna teisinę galią ir galioja visose valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. 2019 m. sausio 1 d. duomenimis, prie minėtos konvencijos buvo prisijungusios 119 valstybių, ir jų skaičius nuolat auga.
Apostilė - tai pažyma, kuria oficialiai patvirtinamas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusio asmens pareigos ir dokumente esančio antspaudo tapatumas. Apostilizuojami tik viešieji dokumentai, tokie kaip gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, diplomai, brandos atestatai, valstybės institucijų išduotos pažymos, notariniai dokumentai ir pan. Tokiuose dokumentuose būtinas herbinis antspaudas su Vyčio ženklu.
Yra išimčių, kuomet apostilizuoti galima dokumentą be herbinio antspaudo, pavyzdžiui, brandos atestatus, diplomus ir pan., išduotus Lietuvoje. Dėl dokumentų be herbinio antspaudo apostilizavimo rekomenduojama iš anksto susisiekti su notarais, kad būtų galima išsiaiškinti, ar jie galės apostilizuoti konkretų dokumentą. Privačių asmenų arba įmonių išduoti dokumentai neapostilizuojami.
Kur kreiptis dėl apostilės Lietuvoje?
Lietuvoje dokumentų tvirtinimą pažyma Apostille atlieka notarai.
Apostilizavimo procesas
Apostilizavimas - tai paslaugos, susijusios su dokumentų tvirtinimu apostile ir (arba) dokumentų legalizavimu. Paprastai apostilė paruošiama per keletą (maksimaliai iki penkių) dienų, bet įmanoma ir skubos tvarka - per vieną darbo dieną. Apostilizuojamas kiekvienas dokumentas atskirai, dažniausiai - dokumento originalas. Apostilė yra standartinis dokumentas, kuris Lietuvoje išduodamas dviem kalbomis - lietuvių ir anglų.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Dokumentų legalizavimas
Kai reikia naudoti vienos šalies oficialius dokumentus kitoje šalyje, gali tekti juos legalizuoti arba patvirtinti Apostille pažyma. Šis procesas užtikrina, kad dokumento parašas, pasirašančiojo asmens pareigos ir dokumento antspaudas yra autentiški. Jei pateikiate užsienio dokumentus Lietuvos institucijai, svarbu, kad jie būtų legalizuoti, išversti į lietuvių kalbą ir pasirašyti vertėjo.
Jeigu dokumentai bus pateikiami užsienio valstybėje, neprisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos, reikalingas dokumentų legalizavimas. Dokumentų legalizavimas atliekamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.
Dvigubas legalizavimas
Jeigu dokumentas yra išduotas šalyje, kuri yra neprisijungusi prie Hagos konvencijos, tuomet išduotą dokumentą reikia legalizuoti ne tik užsienio šalies institucijoje, bet ir Lietuvos diplomatinėje atstovybėje užsienyje ar Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (pvz.: Egipte išduotą gimimo liudijimą turėtų tvirtinti ir Egipto užsienio reikalų ministerija, ir Lietuvos ambasada Kaire arba Užsienio reikalų ministerija Vilniuje).
Dokumentų legalizavimas Lietuvoje
Jei esate užsienyje ir reikia patvirtinti dokumentus, išduotus Lietuvos institucijų, kreipkitės į Lietuvos diplomatines atstovybes ar konsulatus. Jei reikia atlikti dokumentų dvigubą legalizavimą Lietuvoje, kreipkitės į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, adresu J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilniuje. Už dokumentų legalizavimą ar tvirtinimą apostile taikomas konsulinis mokestis už kiekvieną dokumentą.
Dokumentai iš Estijos, Latvijos, Ukrainos ar Moldovos
Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Moldovos dokumentams Apostille pažyma nereikalinga, juos tereikia išversti į lietuvių kalbą.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Svarbi informacija apie dokumentų apostilizavimą
Jei dokumentas buvo išduotas užsienyje, jis gali būti apostilizuojamas tik išdavusioje jį užsienio valstybėje arba užsienio šalies diplomatinėje atstovybėje Lietuvoje. Tvirtinimo būdas bus pasirinktas priklausomai nuo to, kurioje valstybėje bus naudojamas dokumentas.
Kiti svarbūs aspektai, susiję su gimimu ir dokumentais
Be gimimo liudijimo apostilizavimo, svarbu žinoti ir kitus aspektus, susijusius su gimimu ir dokumentais Lietuvoje:
- Gimimo registravimas: Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos.
- Tėvystės pripažinimas: Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja tėvystės pripažinimą savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo.
- Vardo ir pavardės keitimas: Keisti vardą ir (ar) pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai, sulaukę 16 metų. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą ir kitus reikiamus dokumentus pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, - taip pat ir geriausiems vaiko interesams.
- Kūdikio kraitelis: Kūdikio kraitelis skiriamas, kai atitinka savivaldybės tarybos sprendime nurodytas sąlygas.
Santuokos registravimas ir dokumentai
Nors straipsnis skirtas gimimo liudijimo apostilei, verta paminėti ir santuokos registravimo bei su ja susijusius dokumentus:
- Prašymo pateikimas: Norintys susituokti asmenys gali pateikti prašymą elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu).
- Pažyma apie šeiminę padėtį: Užsienio piliečiui pažyma apie šeiminę padėtį galioja 6 mėn., jei nenurodyta trumpiau.
- Santuokos apskaita: Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti santuoką galima pateikti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje Lietuvoje.
- Pažyma apie kliūčių nebuvimą: Civilinės metrikacijos įstaiga išduoda pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.
- Liudytojai: Santuokos registravimo metu turi dalyvauti du liudytojai.