Arvydas Sabonis - ne tik krepšininkas, bet ir legenda, kurio vardas įrašytas į Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją. Jo talentas, atsidavimas ir pasiekimai įkvėpė daugybę žmonių. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti A. Sabonio gyvenimą, karjerą ir palikimą, kuris tęsiasi ir po jo profesionalaus sportininko karjeros pabaigos.
Gimimas ir jaunystė Kaune
Arvydas Sabonis gimė Kaune. Būtent šiame mieste jis augo, mokėsi ir pradėjo savo kelią krepšinio pasaulyje. Su Kaunu A. Sabonį sieja ypatingas ryšys - 1964-1982 m. ir nuo 2003 m. su pertraukomis jis gyvena būtent šiame mieste.
Karjera „Žalgiryje“ ir tarptautinis pripažinimas
1981-1989 m. A. Sabonis žaidė krepšinio komandoje „Žalgiris“. Jis vadinamas talentu, kuris gimsta kartą per šimtmetį. A. Sabonis padėjo „Žalgiriui“ iškovoti ne vieną pergalę.
A. Sabonio talentas atsiskleidė ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje. Būdamas Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) krepšinio komandos sudėtyje, 1982 m. Kolumbijoje jis laimėjo aukso medalį. 1985-1987 m. padėjo iškovoti SSRS krepšinio čempionato aukso medalius. 1988 m. A. Sabonis tapo Seulo olimpinių žaidynių nugalėtoju. Penkis kartus jis buvo išrinktas geriausiu Europos krepšininku.
Žaidimas užsienyje ir atsidavimas Lietuvai
14 metų A. Sabonis žaidė užsienio klubinėse komandose, tačiau niekada neatsisakydavo dalyvauti Lietuvos rinktinėje. Profesionalo karjerą pradėjęs žaisdamas Kauno „Žalgiryje“, A. Sabonis per ilgus metus tapo vienu ryškiausių krepšininkų Lietuvos ir visos Europos istorijoje, padėjusių Lietuvai siekti tarptautinių aukštumų tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose turnyruose. A. Sabonio vardas iki šiol minimas su didžiule pagarba ir susižavėjimu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio legenda Arvydas Sabonis
A. Sabonis atstovavo Lietuvos rinktinei 16 metų laikotarpiu nuo 1983-1999 m. ir sužaidė 60 oficialių rungtynių, bei pelnė 1186 taškus. Rezultatyviausi pasirodymai atstovaujant Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose, buvo 1992 m.
Veikla po karjeros pabaigos
Baigęs profesionalaus krepšininko karjerą, A. Sabonis nepasitraukė iš sporto pasaulio. 1994 m. Kaune jis įsteigė A. Sabonio krepšinio mokyklą, išplėtojo verslą, įkūrė sporto bazę „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“. 2004 m. sužaidė paskutiniąsias žaidynes kaip profesionalas, buvo išrinktas „Žalgirio“ krepšinio komandos prezidentu, pasinėrė į Kauno sporto arenos statybos rūpesčius, labdaringą veiklą. 2011-2021 m. A. Sabonis ėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento pareigas.
Apdovanojimai ir įvertinimai
A. Sabonio indėlis į sportą ir Lietuvą buvo įvertintas aukščiausiais apdovanojimais. Jis apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo (1995) ir 1-ojo (1996) laipsnio ordinais. 2001 m. jam įteiktas aukščiausias Tarptautinio Olimpinio komiteto Olimpinis ordinas. 2010 m. A. Sabonis tapo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Šlovės muziejaus nariu, 2011 m. išrinktas į Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų (Springfildas, JAV). 2015 m. „Už viso gyvenimo nuopelnus“ jam įteiktas „Globalios Lietuvos“ lyderių apdovanojimas. Stambule - pasaulio pagarba A. Saboniui.
A. Sabonis kultūroje ir mene
A. Sabonio asmenybė ir pasiekimai įkvėpė menininkus ir kūrėjus. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode auga rusvo atspalvio jurginas, pavadintas Sabonio vardu, kurį 1993 m. išvedė panevėžietis selekcininkas Algirdas Gražys. 1997 m. sukurtas filmas „Sabas“ (režisierius Vytautas V. Landsbergis). 2004 m. dienraščio „Kauno diena“ paskelbtame populiariausių Lietuvos žmonių dešimtuke A. Sabonis užėmė antrąją vietą, apie jį sukurtas dokumentinis filmas „Čempioniškas dešimtmetis“. 2005 m. Šveicarijos laikrodžių gamykla „Eloga“ pradėjo gaminti vardinius A. Sabonio laikrodžius. Sportinės aprangos įmonė „Tūta“, rengianti „Žalgirio“ komandą, savo gaminius pažymi kokybės ženklu „Approvied by Sabonis“. 2011 m., Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje proga, išleista unikali medalių serija su ženklu „EuroBasket 2011, Lithuania“ ir oficialaus čempionato ambasadoriaus Arvydo Sabonio portretu ir parašu (skulptorius Stasys Žirgulis). Tai - išskirtinis atributas, skirtas pirmajam apskritai Europos pirmenybių ambasadoriui ir istoriniam krepšinio įvykiui. 2014 m. sukurti filmai „Arvydas Sabonis 11. Visa galva aukščiau“ (režisierius Rimvydas Čekavičius), „Atėjo…Sabas“ (autoriai žurnalistas Vidas Mačiulis, režisierius Kęstutis Bražiūnas), dokumentinė apybraiža „Arvydas Sabonis. Istoriniai kadrai“ (filmo autorius Ramūnas Grumbinas).
Šeima - svarbiausias turtas
Mylimas vyras, tėtis, o dabar jau ir senelis - A. Sabonis džiaugiasi ne tik savo sportiniais pasiekimais, bet ir šeimos šiluma. Keturių vaikų - sūnų Domanto, Tautvydo, Žygimanto ir dukros Aušrinės - tėtis ne kartą yra sakęs, kad šeima - svarbiausias jo turtas. Mylimąją Ingridą A. Sabonis vedė 1990-ųjų birželio 15. Minia, susirinkusi į Kauno Rotušės aikštę, tada buvo tokia gausi, kad norint išlipti iš automobilio jaunavedžiams teko brautis pro žmones.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Sūnus Domantas - tėvo pėdomis
A. Sabonio sūnus Domantas taip pat tapo profesionaliu krepšininku ir tęsia tėvo tradicijas. Domantas Sabonis gimė 1996 metų gegužės 3 dieną Portlande (JAV), A. Saboniui dar žaidžiant „Portland Trail Blazers“ klube. 2003 metais su šeima iš JAV persikėlė į Malagą (Ispanija). 2013 metais debiutavo Eurolygoje rungtynėse su Pirėjo „Olympiakos“. 2014 metais sugrįžo į JAV - prisijungė prie Gonzagos universiteto krepšinio komandos „Gonzaga Bulldogs“. 2016 metais NBA naujokų biržoje 11-uoju šaukimu jį pakvietė „Orlando Magic“ klubas, kuris lietuvį iškeitė į „Oklahoma City Thunder“. 2017-2022 metų sezoną žaidė „Indiana Pacers“ klube, kur sulaukė gausybės pagyrimų. D. Sabonis atstovavo įvairaus amžiaus Lietuvos krepšinio rinktinėms.
Sabonio vardo įamžinimas
Lietuvos žmonės didžiuojasi A. Saboniu ir jo pasiekimais. Vienas tėtis net pavadino savo sūnų Saboniu. Jis - 49 cm ūgio ir 3,6 kg svorio. Tolokai iki didžiausio Lietuvos krepšinio ąžuolo Arvydo Sabonio apimčių. Nepaisant to, visi jį vadina Saboniu. „Aš manau, kad vaikai visų pirma priklauso tautai, kuriai atstovauja, o tik po to - tėvams. Mes jau beveik šimtmetį garsėjame lietuviais krepšininkais, o A. Sabonis neabejotinai lenkia visus, ypač turint galvoje pasiekimus ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų“, - DELFI savo pasirinkimą paaiškino L. Misevičius. Mintis taip įamžinti garsiausio visų laikų Lietuvos krepšininko atminimą kilo tėčiui, išgirdusiam istoriją, kaip po Anglijos futbolininkų triumfo 1966-ųjų pasaulio čempionate vienas užkietėjęs gerbėjas savo dukrą pavadino viso rinktinės vienuoliktuko pavardėmis. Mama iš pradžių manė, kad Sabonis galėtų būti vidurinysis pirmagimio vardas, bet vėliau sutiko su vyro nuostata. „Aš sūnelį kol kas vadinu Saboniuku, o mamytė laikosi įsitvėrusi Rokučio. Užaugęs sūnus pats pasirinks tinkamą variantą ir, tikiuosi, nesuklys“, - šypsojosi L. Misevičius. Nors sūnaus vardas - išskirtinis, laimingas tėtis įsitikinęs, kad bent jau vyresnės Portlando gyventojų kartos jis nevers gūžčioti pečiais. Būtent šiame mieste visą savo karjerą NBA lygoje praleido A. Sabonis, septynis sezonus - 1995-2003 metais - rungtyniavęs „Trail Blazers“ ekipoje. Su buvusiu vidurio puolėju L. Misevičius susipažino ir asmeniškai, kuomet šis 2011 metais buvo iškilmingai inauguruotas į NBA Šlovės muziejų Springfilde. Šį įvykį finansų analitikui kasdien primena jo namų prieškambarį puošiantys įrėminti A. Sabonio marškinėliai su autografu. Beje, Portlande gimė ir jauniausias dabartinio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento sūnus Domantas, atstovaujantis Vašingtono valstijos Gonzagos universiteto komandai JAV studentų NCAA lygoje. Daugiau nei 20 metų anapus Atlanto gyvenantis L. Misevičius taip pat turi sūnų Ąžuolą Margirį iš pirmosios santuokos.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija