Šis straipsnis kviečia leistis į kelionę, kurios metu susipažinsime su žymiausio XIX a. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimu ir veikla, pradedant nuo jo gimtinės Nasrėnuose ir baigiant svarbiausiomis vietomis, susijusiomis su jo gyvenimu. Keliausime po Žemaitiją, aplankydami bažnyčias, muziejus ir kapines, kurios saugo šio iškilaus žmogaus atminimą.
Motiejaus Valančiaus Gimtinė Nasrėnuose: Pradžia Pradžia
Mūsų kelionė prasideda Nasrėnuose, Kretingos rajone, kur 1801 m. ūkininkų Mykolo ir Onos Valančių šeimoje gimė Motiejus Valančius. Būtent čia, paprastoje žemaičių sodyboje, formavosi būsimojo vyskupo asmenybė ir vertybės, kurios vėliau atsispindėjo visuose jo darbuose.
Gimtinės Muziejus: Langas Į Praeitį
1969 m. Nasrėnuose įkurto Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus tikslas - išsaugoti ir puoselėti atminimą apie šį iškilų žmogų. Nors senųjų sodybos pastatų beveik neišliko, čia vis dar galima pamatyti XVIII a. pabaigoje statytą penkių kamarų klėtelę, stogastulpį ir kelis šulinius.
Muziejaus ekspozicija pasakoja apie vyskupo gyvenimą ir veiklą - nuo jo švietėjiškos ir ganytojiškos misijos iki literatūrinio paveldo ir blaivybės sąjūdžio istorijos. Sodyboje taip pat vyksta Žemaitijos tradicijas puoselėjantys edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems.
Atgimstanti Sodyba: Naujos Erdvės Edukacijai Ir Svečiams
Kretingos rajono savivaldybė, gavusi Europos Sąjungos paramos lėšų, planuoja sutvarkyti vyskupo gimtinės muziejų. Už 120 tūkst. Eur bus atnaujinti sodybos pastatai - viralinė, kiemo rūsys ir tvartas, įrengta pastogė poilsiui. Šios naujosios erdvės bus pritaikytos edukacijai ir svečių priėmimui, suteikiant galimybę paskanauti žemaitiškų valgių.
Taip pat skaitykite: M. Valančiaus gyvenimo kelias
M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė pasakoja, kad viralinėje bus galima priimti grupes iki 20 žmonių ir pateikti Žemaitijos regiono nacionalinio paveldo produktų gamybos procesą. Planuojama įtraukti vietos bendruomenę, kad kaimo gaspadinės mokytų, kaip pasigaminti kastinį, cibulynę, žadam virti pusmarškonę košę, kepti bulvinius blynus ir vėdarus.
Kiemo rūsyje bus raugiami agurkai, kopūstai ir burokėliai, o medinėje rūsio pastogėje - džiovinamos vaistažolės ir senoviniai prieskoniai. Sodybos tvarte numatyta įrengti sanitarinį mazgą su tualetu ir dušu, taip pat dvi edukacines patalpas: vienoje stovėtų audimo staklės ir vyktų audimo pamokėlės, o kita patalpa būtų skirta vaikų vasaros stovykloms, renginiams ir netgi nakvynei ant šieno arba šiaudų čiužinių. Prie daržinės planuojama pastatyti žardinę - pavėsinę su stogu, klotu šiaudais.
Atminimo Ženklai: Ąžuolynas Ir Paminklas
Už kelių žingsnių nuo sodybos žaliuoja Motiejaus Valančiaus ąžuolynas - gyvas atminimo ženklas, pasodintas 1995 m. minint 200-ąsias vyskupo gimimo metines. Ąžuolyno priekyje stovi Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas, iškilęs 2001 m.
Kretingos rajono savivaldybės rūpesčiu, ąžuolyno parke vyksta tvarkymo darbai: klojami nauji takai, jie bus apšviesti, trinkelėmis bus išgrįsta aikštelė prie paminklo. Taip pat sparčiai vyksta ąžuolyno pašonėje buvusių Nasrėnų senelių namų rekonstrukcija - Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ juose ketina įrengti bendruomeninius senjorų namus.
Kelionė Po Valančiaus Gyvenimo Vietas
Iš Nasrėnų keliaujame į kitas svarbias vietas, susijusias su Motiejaus Valančiaus gyvenimu ir veikla.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kalnalio Šv. Lauryno Bažnyčia: Krikšto Vieta
Toliau keliaujame į Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią, kurioje 1801 m. vasario 17 d. Kalnalio altaristas Juozapas Skalskis pakrikštijo būsimą žymiausią XIX a. XIX a. pradžioje Valančių šeima iš Nasrėnų išsikėlė gyventi į Klausgalvių-Medsėdžių kaimą. Tapęs vyskupu, savo testamentu M. Valančius greta esančiai Kalnalio bažnyčiai, kurioje buvo pakrikštytas, užrašė sidabro kryžių ir žvakides, šis palikimas saugomas ligi šiol.
Kretinga: Pabrėžos Kapas Ir Valančiaus Brolio Atminimas
Toliau kelias veda į Kretingą - prie Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapo koplyčios Kretingos senosiose kapinėse, Vilniaus gatvėje. Tėvas Ambroziejus - vienuolis pranciškonas, mokslininkas botanikas, liaudies gydytojas - artimai bendravo su vyskupu M. Valančiumi.
Kito maršruto objekto vieta yra visai šalia J. A. Pabrėžos koplyčios - Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vyresniojo brolio pranciškonų vienuolio, kunigo Mykolo Valančiaus (1797-1859) kapas. Ilgą laiką gyvenęs Vilniaus vyskupijos bernardinų vienuolynuose jis 1851 m. M. Valančius palaidotas Kauno arkikatedroje, o jo brolis Mykolas - Kretingos senosiose kapinėse, jo kapas yra netoli Jurgio Pabrėžos koplyčios.
Kretingos Vienuolynas: Istorija Ir Kultūros Paveldas
Kelionę baigsite aplankydami Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos apreiškimo vienuolyną, kurio istorija XIX a. tampriais ryšiais susijusi ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla. Čia Carinės Rusijos valdžios buvo kalinami kunigai ir pasauliečiai, nubausti už vaikų mokymą lietuviškai bei uždraustos spaudos platinimą.
Kretingos vienuolynas garsėjo savo unikalia biblioteka, kurios dalis buvo išsaugota Motiejaus Valančiaus pastangomis, kai po 1863 m. sukilimo buvo naikinamos visos vienuolynų bibliotekos.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kitos Svarbios Vietos
Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų gimnazijoje (1816-1821 m.), vėliau (1822-1824 m.) - Varnių ir Vilniaus (1824-1828 m.) dvasinėse seminarijose. Dirbo kapelionu Mozyriaus (dabar Baltarusija, Gomelio sritis), Kražių (1834-1840 m.) mokyklose. Profesoriavo Vilniaus (1840-1842 m.) ir Petrapilio (1842-1844 m.) dvasinėse akademijose. Nuo 1845 m. iki 1850 m. buvo Varnių Seminarijos rektoriumi. 1850-1875 m. vadovavo Žemaičių vyskupystei.Ganytojas mirė 1875 m. gegužės 17d., palaidotas Kauno Arkikatedroje-Bazilikoje.
Motiejus Valančius: Asmenybė Ir Veikla
Motiejus Valančius (1801 m. vasario 28 d. - 1875 m. gegužės 17 d.) - Žemaičių vyskupas, viena iš šviesiausių XIX a. Lietuvos asmenybių. Jis buvo ne tik dvasininkas, bet ir rašytojas, švietėjas, visuomenės veikėjas, kurio vardas amžiams įrašytas tautos atmintyje.
Švietėjiška Veikla
Per 25 vyskupavimo metus vyskupas M. Valančius įšventino 550 klierikų į kunigus, daugiau kaip 700000 vaikų suteikė sutvirtinimo sakramentą, jo iniciatyva pastatyta 50 bažnyčių. Būdamas Žemaičių vyskupu, rūpinosi parapijinių lietuviškų mokyklų, bibliotekėlių, knygynėlių steigimu.
Blaivybės Sąjūdis
Suorganizavo blaivybės akciją, kurios dėka lietuviai per nepilnus 2 metus sumažino vartoję alkoholį net 8 kartus.
Knygnešių Rėmėjas
Prasidėjus spaudos draudimui (1864-1904 m.), vadovavo knygnešiams.
Literatūrinis Palikimas
M. Valančius parašė apie 50 knygų-knygelių: „Žemaičių vyskupystė“ 1,2d.; „Kantyczkas“; „Palangos Juzė“; „Antano Tretininko pasakojimai“; „Vaikų knygelė“”; „Paaugusių žmonių knygelė“ ir t.t. Jis - lietuvių literatūros prozos pradininkas, pirmasis lietuvių pedagogas.
Išvados
Motiejaus Valančiaus gimtinė Nasrėnuose ir kitos vietos, susijusios su jo gyvenimu, yra svarbios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo dalys. Šios vietos ne tik saugo atminimą apie šį iškilų žmogų, bet ir pasakoja apie XIX a. Žemaitijos gyvenimą, švietimą ir kultūrą. Kelionė po Valančiaus gyvenimo vietas - tai puiki galimybė geriau pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą, prisiliesti prie šio iškilaus žmogaus gyvenimo ir veiklos.