Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar Lietuvoje teisėtai imamas mokestis už vaiko registravimą, taip pat aptariami susiję klausimai, tokie kaip dokumentų tvarkymas, notaro paslaugos ir kiti teisiniai aspektai.
Individualios Veiklos Registravimo Aspektai
Jeigu fizinis asmuo nusprendžia vykdyti veiklą, neįsteigiant tam tikros teisinės formos įmonės, jis veikia kaip savarankišką, individualią veiklą vykdantis asmuo. Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nurodant, kad tai yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šios veiklos registravimas ir gyventojų atitinkamų sandorių vertinimas, siekiant nustatyti tam tikrus „verslininkiškumo“ požymius, yra aktualūs mokant mokesčius.
Svarbu atskirti individualią veiklą nuo darbo santykių. Darbdaviai, siekdami mažinti mokesčius, kartais nutraukia darbo santykius su darbuotojais ir siūlo jiems tęsti veiklą įregistravus individualią veiklą. Tokiu atveju darbdavys išvengia mokesčių už samdomą darbuotoją, o mokesčių našta tenka vadinamajam verslininkui. Nors gyventojų pajamų mokesčio tarifai individualią veiklą vykdantiems asmenims gali būti palankesni, svarbu atsižvelgti į tai, kad darbo santykiams būdingos socialinės garantijos ir didesnė darbuotojų interesų apsauga.
Individualią veiklą vykdantis asmuo pats rūpinasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu ir prisiima riziką, jeigu verslas nebus pelningas. Vertinant darbdavio pozicijas, svarbu atkreipti dėmesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūrį į analogiškas situacijas bei jų mokestinį vertinimą. Mokesčių administratorius turi teisę taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Jei gyventojo ir juridinio ar fizinio asmens santykiai atitinka darbo santykius, nors yra įforminti kaip individuali veikla, mokesčių administratorius turi teisę apmokestinti pajamas kaip darbo santykių pajamas.
Tęstinumas yra svarbus individualios veiklos požymis, kuris pasireiškia tuo, kad asmuo atlieka ne vienkartines ūkines operacijas, o jo veiksmams būdingas pasikartojamumas bei motyvas ar galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Tačiau vien tik sandorių tęstinumas ne visada reiškia, kad vykdoma individuali veikla. Pasikartojančių savo esme analogiškų sandorių vykdymas per tam tikrą laikotarpį paprastai yra pripažįstamas individualia veikla.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti biuletenį vyrui, kai žmona motinystės atostogose?
Teismų praktikoje yra nemažai sprendimų dėl individualios veiklos pripažinimo fakto. Vienoje iš bylų konstatuota, kad asmenys, neįregistravę prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, per tęstinį laikotarpį pagal pirkimo-pardavimo sutartis pardavė nekilnojamojo turto objektų ir iš šių sandorių gavo ekonominę naudą. Įvertinusi, kad minėti objektai nebuvo naudojami nei sutuoktinių, nei jų šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad pareiškėjų iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo gautos pajamos priskiriamos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, nes atitinka individualios veiklos požymius: savarankiškumą, tęstinumą ir ekonominės naudos siekimą.
Individualią veiklą galima vykdyti įregistruojant ją nustatyta tvarka arba dirbant pagal verslo liudijimus. Šiuo metu, galiojant nustatytiems fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifams, vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus yra palankiau nei įregistruoti individualią veiklą. Tačiau ne kiekviena individualios veiklos rūšis gali būti vykdoma įsigijus verslo liudijimą.
Pradedant savo verslą, reikia išsiaiškinti, ar planuojama veikla gali būti vykdoma pagal verslo liudijimus. Pasirinkus tokį variantą, mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Gyventojo pagal verslo liudijimą vykdomoje individualioje veikloje gali dalyvauti sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas). Kiekvienos veiklos rūšies ar jos porūšio pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai ir dažniausiai yra skirtingas įvairiose miestų (rajonų) savivaldybėse.
Tais atvejais, kai savarankiška veikla negali būti pradedama ir vykdoma pagal verslo liudijimus, asmuo tokią veiklą kaip individualią privalo registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Skirtingai nuo verslo liudijimų, vykdydamas registruotą individualią veiklą, asmuo privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo iš šios veiklos gautų pajamų. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme suteikta galimybė rinktis iš dviejų tarifų: 15 procentų nuo visų gautų pajamų arba 27 procentai, mažinant apmokestinimo bazę patirtomis veiklos sąnaudomis.
Apibendrinant, planuojant ir vykdant individualią veiklą, būtina įvertinti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šios srities darbo organizavimą, ir pasirinkti tinkamą, ekonomiškai pagrįstą bei teisėtą veiklos vykdymo būdą. Aiškus apsisprendimas palengvins mokestinių prievolių vykdymą. Veiklos vykdymas, jos tinkamai neįforminus, kelia riziką, kad pajamų slėpimas paaiškės ir bus skiriamos sankcijos.
Taip pat skaitykite: Paskolos sąlygos auginantiems vaikus
Dokumentai, Reikalingi Leidimui Vaikui Išvykti Į Užsienį
Jei vaikas negali skristi iš oro uostų be vieno iš tėvų sutikimo, svarbu žinoti, kokių dokumentų reikia norint paruošti tokį sutikimą. Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras.
Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas. Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui.
Notaro Mokesčiai Už Notarinius Veiksmus
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų. Dėl konkrečių mokesčių už vaiko registravimą ar kitus notarinius veiksmus rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į notarų biurą.
Kiti Teisiniai Aspektai
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą. Jeigu vekselyje nurodytas pinigų mokėjimo terminas dar yra nesuėjęs, skolininkui prievolės jų mokėti neatsiranda.
Palikimo Klausimai
Priėmęs palikimą pagal apyrašą už mirusiojo skolas atsakote visu paveldėtu turtu. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės. Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir gimdos kaklelio vėžio patikra
Turto Dovanojimas
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Testamentai
Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str.
Turto Deklaravimas
Jei esate išsiregistravęs iš Lietuvos, bet įsigijote butą, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais dėl turto deklaravimo.
Vaiko Teisių Apsauga
Nors pasirūpinti vaiku yra svarbiausia tėvų pareiga, smurto ir nepriežiūros atvejų Lietuvoje tik daugėja. Vaiko teisių gynėjai iki šių metų spalio jau sulaukė per 40 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus. Iš jų 2,5 tūkst. susiję su smurtu. Įstatymuose yra numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Tam tikrais atvejais, teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad būdamas ir jaunesnio nei 18 metų amžiaus vaikas gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, pvz. jaunesniam nei 18 metų asmeniui leidžiama sudaryti santuoką, savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas.
Vaiko atstovai yra tėvai. Be abejo, būna išimčių, pvz. jei tėvai yra neveiksnūs. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai.
Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Dažnai žmonės skirtingai vertina tai, kas yra blogas elgesys su vaiku. Kas vienų žmonių vertinama kaip neleistinas elgesys su vaiku, kiti gali manyti, kad tai normalus vaiko auklėjimo būdas. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai.
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Vaikų seksualinis išnaudojimas gali pasireikšti išprievartavimu, seksualiniu tvirkinimu, vaiko panaudojimu pornografijai, kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu. Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz. ir šalčio, ir badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis. Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų beveik neišvengiamai būna susijusios ir su psichologiniu arba emociniu smurtu.
Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Nekyla abejonių, kad vaikui augant rūpestingoje šeimoje, net nereikėtų galvoti apie tai, kad būtent artimiausioje aplinkoje vaikas galėtų patirti blogą elgesį su juo. Arba, jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį, padėti vaikui.
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn.
Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės, pvz. tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus.
Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, mažametis vaikas būdamas statomame name iškrito iš antro aukšto ir patyrė sunkius sužalojimus. Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje.
Šiuo metu visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Be abejo, Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, kurios pavojingos vaikui, tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas.
Pažymėtina, kad procesas teisme nėra paprastas. Proceso metu yra užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, yra aiškinamasi visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo. Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje. Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus.
Bendrijų Veikla ir Atsakomybė
Visi namai turi būti prižiūrimi. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) atsakinga už tinkamą priežiūrą.
Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, turi užtikrinti jų saugumą.
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Bet kuris nepatenkintas kaimynas triukšmingais vėlyvais vakarėliais gali kreiptis pagalbos telefonu 112, galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams, o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių veiklą.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės tai įvyko.
Bandant užsakyti naują pažymą apie daugiabučio namo turtą iš Registrų centro, reikėtų nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Jeigu daugiabučio namo gyventojų bendrija nusprendžia per susirinkimą, jog tvoros aukštis turi būti 1.60 m ir tai yra nurodyta susirinkimo protokole, tačiau bendrijos pirmininkas savo nuožiūra pasidarė tvorą 2 metru aukščio, galima skųsti bendrijos pirmininką savivaldybei dėl to, kad jis nesilaiko teisės aktų (nevykdo susirinkimo sprendimo) ir dar pasitikslinti, ar nebuvo reikalingas tvoros statybą leidžiantis dokumentas, galima netinkamą bendrijos pirmininką atšaukti iš pareigų, galima inicijuoti dar vieną savininkų sprendimą - pakeisti tvorą, galima kreiptis į teismą siekiant sprendimo nugriauti tvorą ir įrengti kitą.