Įvadas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) - vienas žymiausių lietuvių menininkų, kompozitorius, dailininkas ir kultūros veikėjas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo kūryba, pasižyminti fantazija, simbolizmu ir gilia mintimi, apima įvairias meno sritis - nuo muzikos iki dailės. Šiame straipsnyje aptarsime M. K. Čiurlionio gimimo vietą, jo gyvenimą ir kūrybą, susijusią su Varėnos kraštu.
Gimimo vieta ir šeima
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (dabar Senoji Varėna), Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės šeimoje. Bažnyčioje kunigas Aloyzas Giaras jį pakrikštijo Mikalojaus (bažnyčios globėjo) ir Konstantino (kūdikio tėvo) vardais. Čiurlionių šeimoje buvo kalbama lenkiškai.
Vaikystė ir jaunystė
1877 m. Čiurlioniai iš Varėnos išsikėlė į Ratnyčią, o 1878 m. įsikūrė Druskininkuose. Muzikiniai M. K. Čiurlionio gabumai pasireiškė labai anksti. Pirmiausia muzikos jį mokė tėvas. 1885 m. jis baigė liaudies mokyklą. Vėliau Plungėje veikusioje orkestro mokykloje mokėsi groti fleita. 1889-1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1892-1893 m. buvo šio dvaro orkestro fleitininkas. Tuo laikotarpiu jis pradėjo kurti muziką, susidomėjo daile. 1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę.
Studijos ir kūrybos pradžia
1894-1899 m. M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute. Šių studijų baigiamojo darbo tema buvo kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“. Varšuvoje įgijęs kompozicijos specialybę, atsidėjo kūrybiniam darbui, visuomeninei kultūrinei veiklai. 1900 m. sukūrė savo garsiąją simfoninę poemą „Miške“. Vėliau, 1901-1902 m., mokėsi Leipcigo karališkoje konservatorijoje, kūrė muziką, dalyvavo visuomeninėje kultūrinėje veikloje. 1902 m. gavo Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą. Leipcige jis daug laiko skirdavo ir piešimui. 1902-1903 m. mokėsi Varšuvos piešimo mokykloje, dirbo privačiu muzikos mokytoju, 1903 m. nutapė 7 paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“, o 1904-1906 m. mokėsi Kazimiero Stabrausko vadovaujamoje dailės mokykloje Varšuvoje. Piešdamas, tapydamas neužmiršo ir muzikos - 1903 m. pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“. Nuo 1904 m. savo dailės kūrinius eksponuodavo parodose.
Gyvenimas ir kūryba Vilniuje
1907-1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis gyveno ir kūrė Vilniuje. Čia suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. 1907-1908 m. gyveno Vilniuje, su bendraminčiais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, aktyviai dalyvavo jos veikloje. 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklės“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. Prie Lietuvos dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti, buvo valdybos narys. 1907 m. Vilniuje susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite (su ja susituokė 1909 m. sausio 1 d. Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje). 1995 m. rugsėjo 24 d., minint 120-ąsias šio kūrėjo gimimo metines, Vilniuje, Savičiaus g. 11, kur 1907-1908 m. gyveno ir kūrė menininkas, įkurtas memorialinis kultūros centras - Čiurlionio namai. Tais pačiais metais ant šio pastato atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name 1907-1908 metais gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Paskutiniai gyvenimo metai
Norėdamas labiau išgarsėti kaip menininkas, draugų patartas 1908-1909 m. išvyko į Sankt Peterburgą. 1909 m. rudenį vėl išvyko į Sankt Peterburgą. Tais metais jis čia itin daug dirbo, pervargo ir susirgo depresija. 1910 m. buvo apgyvendintas sanatorijoje Pustelnike (prie Varšuvos). 1910 m. birželio 12 d. gimė Mikalojaus ir Sofijos dukra Danutė. 1911 m. M. K. Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu. Mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, aukščiausioje Literatų kalnelio vietoje. Antkapinį paminklą 1931 m. sukūrė skulptorius Juozas Zikaras. Paminklo formos asocijuojasi su M. K. Čiurlionio dailės kūrinių motyvais. 1965 m. paminklas rekonstruotas.
Kūrybinis palikimas
M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 200 užbaigtų tapybos darbų ir apie 300 muzikinių kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Sukūrė simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Labai originali M. K. Čiurlionio dailė, pripildyta simbolių, fantazijos, įvairių gamtos vaizdų. Žymiausi paveikslai: „Karalių pasaka“, „Rex“, „Bičiulystė“, „Tyla“, ciklas „Zodiakas“ ir kt. M. K. Čiurlionis mėgdavo ir fotografuoti, ypač kelionių metu. Tai liudija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomos jo sukurtos nuotraukos. Jis buvo ir žodžio meistras, turėjo rašytojo talentą.
M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimas
M. K. Čiurlionio atminimas tebesaugomas Varėnos krašte. 1975 metais, minint 100-sias M. K. Čiurlionio gimimo metines, Lietuvos tautodailininkai papuošė kelią nuo jo gimtinės Varėnos iki Druskininkų mažosios architektūros darbais - stogastulpiais, išstatytais grupėmis ir pavieniui pakelėje. Šis projektas pavadintas „Čiurlionio keliu“. Tais pačiais metais prie Varėnos geležinkelio stoties skvere pastatytas stogastulpis M. K. Čiurlioniui, kurio autorius tautodailininkas Alfonsas Kazlauskas. M. K. Čiurlionio vardu Varėnoje pavadinta viena svarbiausių gatvių. 1988 m. rugsėjo mėnesį Čiurlionio gimimo vietai pagerbti pastatytas atminimo akmuo, sukurtas skulptoriaus Egidijaus Penkausko. 1995 m. rugsėjo 9 d. įsteigtas Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyrius, o 1997 m. atidarytas M. K. Čiurlionio atminimo kambarys. Jo stenduose - M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijos, Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus veiklą atspindintys dokumentai, fotografijos. Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje organizuojamos švenčių iškilmės, skirtos prisiminti M.K. Čiurlionį. 2017-aisiais Lietuvoje pradėtas formuoti nacionalinis M. K. Čiurlionio kelias.
M. K. Čiurlionio kelias
„Čiurlionio kelias“ - tai pirmasis visavertis nacionalinis kultūros kelias mūsų šalyje, kuriuo siekiama pradėti nacionalinių kultūros kelių programą, skatinti regionų kultūros atsinaujinimą, aktualizuoti M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas: Varėną (senąją jos dalį ir naująjį miestą), Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą. Pirmasis nacionalinis kultūros kelias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimui ir kūrybai pristatytas Dzūkijoje, Varėnos rajone. Pirmoji nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio stotelė - Senosios Varėnos bažnyčios šventorius.
Gimimo vietos nustatymas
Nustačius M. K. Čiurlionio naują gimimo vietą, prie bažnyčios atidengtas informacinis ženklas. Po kelerius metus vykdytų istorinių ir ikonografinių tyrimų, nustatyta, kad M. K. „Iš Sankt Peterburgo pavyko parsivežti kokybišką kopiją žemėlapio, 19 amžiaus antrosios pusės, kur labai aiškiai matosi bažnyčios vieta, bet ir bažnyčiai priklausiusių 3 pastatų kompleksas. Apie M. K. Čiurlionio gimimą liudija šiandien bažnyčioje eksponuojama 1875-ųjų Merkinės dekanato metrikų knyga. 2020 m. Varėnos rajono savivaldybės administracija paskelbė M. K. Čiurlionio gimimo vietos įamžinimo Senojoje Varėnoje idėjos projekto konkursą. Jo metu išrinkti ir visuomenei pristatyti trys geriausius M. K. I vietą laimėjo skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architekto prof. Vytauto g. 196, Senosios Varėnos k.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
M. K. Čiurlionis ir Žemaitija
M. K. Čiurlionio kūrybinio kelio pradžia yra glaudžiai susijusi su Žemaitija. 1889 m. jis, rekomenduotas Druskininkų gydytojo Jozefo Markevičiaus ir pakviestas pas jį Druskininkuose besigydančio Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio, kartu su kunigaikščiu atvyko į Plungę ir pradėjo mokytis tuo metu jau plačiai garsėjusioje M. Oginskio dvaro orkestro muzikos mokykloje. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno jiems skirtame bendrabutyje - „Muzikantinėje“. Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje, M. K. Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore. Pamokos orkestro mokykloje vykdavo lenkų kalba. Moksleiviai grodavo pučiamųjų, styginių instrumentų, simfoniniame orkestre. Kartu su M. K. Kunigaikščio M. Oginskio dvaro muzikos mokyklą M. K. čiurlionis baigė 1891 metais.
Tuo laikotarpiu, kai M. K. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje ir grojo orkestre, kartu su orkestrantais lankydavosi, grodavo ir kaimyniniuose dvaruose, ypač Rietave, kur veikė Plungės kunigaikščio M. Oginskio brolio Bogdano Oginskio dvaro muzikos mokykla ir neatsiejama jos dalis orkestras. Šios mokyklos ir orkestrai glaudžiai bendradarbiavo. Link jų nuo Raudonųjų vartų alėjos veda kng. Mokydamasis Plungėje M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke. Tuo laikotarpiu jis parašė muzikinį kūrinį, skirtą kunigaikščio M. Oginskio vardo dienai. Jį per Mykolines atliko dvaro orkestras ir tai buvo graži staigmena kunigaikščiui. Po šio įvykio M. Oginskio palankumas M. K. Čiurlioniui kasmet augo. Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvos muzikos institutą, kuriame jis 1894-1899 m. mokėsi T. Brzezickio, A. Sygietyńskio fortepijono ir Z. Noskowskio kompozicijos klasėse. Vėliau, 1901-1902 m, jis žinias gilino Leipcigo karališkoje konservatorijoje (C. H. C. Reinecke’s kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse). Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis. Kunigaikščiui M. Oginskiui mirus, finansavimas nutrūko, lėšų pragyvenimui M. K. Tiek studijų laikais, tiek ir vėliau, po kunigaikščio M. Oginskio mirties, M. K. Čiurlionis dar ne kartą buvo atvykęs į Plungę. Vėliau į Žemaitiją jį atvesdavo meilė kurį laiką dabartinio Plungės rajono teritorijoje esančiame Kulių miestelyje, taip pat ir Plungėje gyvenusiai rašytojai, vertėjai, visuomenės veikėjai Sofijai Kymantaitei (1886-1958), su kuria jis susipažino 1907 m.
Plungė, Rietavas, Palanga, Kuliai, Šateikiai - penkios Žemaitijos gyvenvietės, tiesiogiai ir labiausiai susijusios su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba. Trys jų (Plungė, Rietavas ir Palanga) yra įtrauktos į nacionalinį M. K. Čiurlionio kelią.
M. K. Čiurlionis Palangoje
Pirmą kartą Palangoje M. K. Čiurlionis apsilankė kartu su savo globėju M. Oginskiu 1899 m., kai buvo baigęs studijas Varšuvoje. 1908 m. čia sugrįžo kartu su Sofija, kuri jau buvo jo sužadėtinė. Čia jie tą apie vasarą poilsiavo. Jie laiką leido vienas kitą lankydami, vaikščiodami po parką, pajūriu, pasiekdavo ir Palangos tiltą į jūrą. Čia būdamas M. K. Čiurlionis planavo sukurti operą „Jūratė“, nutapė V sonatą (Jūros sonatą), diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
tags: #kur #gime #mikalojus #konstantinas #ciurlionis