Lietuvos valstybės himnas - tai ne tik oficialus šalies simbolis, bet ir svarbi mūsų tautinės tapatybės dalis. „Tautiška giesmė“, kurią sukūrė Vincas Kudirka, lydi mus svarbiausiais valstybės gyvenimo momentais, skamba per šventes, sporto varžybas ir kitus reikšmingus įvykius. Tačiau ar žinome, kokį kelią ši giesmė nuėjo, kad taptų Lietuvos himnu?
Himno paieškos: nuo Mickevičiaus iki Kudirkos
Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja gimė tarp lietuvių, gyvenusių už Lietuvos ribų. Iš pradžių į himno statusą pretendavo keli kūriniai. Apie 1880-uosius metus Seinų kunigų seminarijos studentai nusprendė, kad lietuvišku himnu galėtų būti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eilės, prasidedančios žodžiais „Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata“. Pirmą kartą ši giesmė kaip himnas buvo sugiedota 1888 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose per lietuvių suvažiavimą.
Iš pradžių Lietuvos himną atstojo Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eilutės: „Tėvynė Lietuva, brangesnė už sveikatą“, parašytos lenkų kalba.Tarp Amerikos lietuvių buvo populiarios ir kitos giesmės, kurios pretendavo tapti tautos himnu: „Tu Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėlė“ (eilės Antano Baranausko), „Kur bėga Šešupė“ (eilės Jono Mačiulio-Maironio, muzika Česlovo Sasnausko), taip pat „Užtrauksim naują giesmę, broliai“ (eilės Jono Mačiulio-Maironio, muzika Juozo Naujalio). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino „Jaunųjų lietuvninkų giesmelė“, arba „Lietuviais esame mes gimę“. Šis kūrinys pirmą kartą buvo sugiedotas 1896 metais Tilžėje. 1908 metais Kaune, dainų šventėje, šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas pagal naują kompozitoriaus Stasio Šimkaus melodiją.
Istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris tautine giesme paversti siūlė Dovydo psalmę „Dievas galybių su mumis!“, o tauta buvo ypač pamėgusi giesmę „Marija, Marija“ (muziką pagal Maironio žodžius sukomponavo Česlovas Sasnauskas). Tapti Lietuvos himnu pretendavo ir kitos tautos dvasią keliančios, pasididžiavimą garbinga praeitimi žadinančios Maironio eilės: „Kur bėga Šešupė“ (Č. Sasnausko ir Aleksandro Kačanausko muzika), „Užtrauksim naują giesmę, broliai!“ ir „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika). Pastaroji neformaliu Lietuvos himnu buvo tapusi sovietmečiu, kai V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta.
Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo Antano Baranausko daina Nu, Lietuva, nu, Dauguva. Ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadino Tėvynės meilę, skatino neapykantą carizmui, rusifikacijai. Carinė valdžia stengdamasi šią giesmę uždrausti, traktavo kaip priešvalstybinį kūrinį. Todėl buvo kreiptasi į Maironį, kad jis parašytų šiai A. Baranausko dainos melodijai naujus žodžius, prie kurių negalėtų prikibti valdžios cenzūra.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
„Tautiška giesmė“ gimimas ir kelias į pripažinimą
Vienas iš kūrinių, pretendavusių tapti Lietuvos himnu, buvo „Tautiška giesmė“, būtent ji vėliau tapo oficialiu Lietuvos valstybės himnu. „Tautiškos giesmės“ žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka. Vincas Kudirka (1858-1899) - gydytojas, visuomenės veikėjas, lietuvių tautinės savimonės budintojas, poetas ir muzikas „Tautišką giesmę“ parašė jau priartėjus gyvenimo saulėlydžiui. Iš paskutiniųjų stengdamasis užpildyti literatūros, politikos ir mokslo mėnraščio „Varpas“ 1898 m. lapkričio-gruodžio numerį, jame išspausdino „Tautišką giesmę“ su pastaba „Gaidą ir žodžius sudėstė V.K.“. „Tautiška giesmė“- vienintelis chorinis V.Kudirkos kūrinys.
Pirmą kartą šio kūrinio tekstas su natomis buvo išspausdintas 1898 metais, 6-ajame laikraščio „Varpas“ numeryje. Viešai „Tautiška giesmė“ pirmą kartą buvo sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, per koncertą, skirtą rinkti lėšas lietuviams studentams paremti. 1904 m., kai Rusijos imperijos valdžia panaikino draudimą platinti leidinius lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis, „Tautiška giesmė“ pradėta giedoti beveik kiekviename visuomeniniame renginyje. Lietuvoje ji pirmą kartą viešai sugiedota 1905 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto teatre, per lietuvių visuomenės vakarą, kurį organizavo Miko Petrausko vadovaujamas choras. Net tris kartus himnas buvo sugiedotas per koncertą, surengtą Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. Netrukus „Tautiška giesmė“ išplito visoje Lietuvoje ir buvo pripažinta himnu dar prieš atkuriant Lietuvos valstybę.
Pasak kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus, „šis veikalas tarp visų V.Kudirkos kūrinių yra vienas svarbiausių ir įdomiausių, drauge ir reikšmingiausias. Jei jis nieko kito nebūtų parašęs, tik tą vieną dalyką, ir tai jo vardas būtų gyvas tautos lūpose, kaip kad yra šiandien. Šis veikalas vainikuoja visą jo veiklą muzikoj“. Tačiau V.Kudirkos indėlis į lietuviškos muzikos puoselėjimą yra kur kas didesnis. Nuo mažens artimai susidūręs su dainingu lietuvių folkloru, ėmėsi jį rinkti, rūpinosi liaudies muzikos harmonizavimu. Mokydamasis Varšuvos universitete ir patekęs lenkų saloninės kultūros, puoselėjusios gražias muzikavimo tradicijas, įtakon, sukūrė kompozicijų fortepijonui.
Tačiau pranašiški V. Kudirkos žodžiai išsipildė: pirmą kartą „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota dar esant gyvam jos autoriui - 1899 m. lapkričio 13 dieną Peterburge surengtame koncerte lietuvių studentams šelpti. Po metų būsimasis Lietuvos prezidentas, V. Kudirkos bendramintis ir bendražygis Kazys Grinius spaudoje šią giesmę pavadino tautišku himnu. 1905 metais giesmė buvo atlikta koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. 1906 metais Rygoje išleistas atskiras leidinys, pavadintas „Lietuvos himnas“.
Diskusijos ir pripažinimas
Nors Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ išlaikė išbandymą laiku ir tapo Lietuvos himnu, 1917 m. dėl jos vyko audringos diskusijos. 1917-1918 m. vyko diskusijos dėl „Tautiškos giesmės“ tinkamumo būti Lietuvos himnu: kai kurie kritikai nebuvo patenkinti žodžiais ar muzika. Tačiau ginčai greitai nurimo ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu Lietuvos valstybės himnu. Himnas buvo giedamas per valstybines šventes, o jo garsai lydėjo Lietuvos Valstybės virsmą į Lietuvos Respubliką.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
1920 m. gegužės 15 d. Kaune įvyko pirmasis demokratiniuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinkto Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Jo metu buvo priimta rezoliucija, kuria iškilmingai visų Lietuvos piliečių vardu dar kartą buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Šia rezoliucija Lietuvos Valstybė buvo pavadinta Lietuvos Respublika. Steigiamojo Seimo nariai ir posėdį stebėję svečiai, paskelbus rezoliuciją sugiedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“. Himnas lydėjo visus svarbiausius valstybės ir visuomeninių organizacijų renginius.
Himnas sovietmečiu
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką ir uždraudė valstybės simbolius. Už jų naudojimą buvo griežtai baudžiama. Nepaisant to, nepriklausomos Lietuvos himnas buvo vienintelis iš valstybės simbolių, kuris iki 1950 m. oficialiai buvo naudojamas okupuotoje Lietuvoje. Kurį laiką okupuotoje Lietuvoje vienur buvo giedama „Tautiška giesmė“, o kitur - „Internacionalas“. 1950 m. patvirtinus Lietuvos TSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta.
Nepaisant draudimo, „Tautiška giesmė“ skambėjo pogrindyje, nauja jėga suskambo atgimimo laikotarpiu, Sąjūdžio mitinguose. Per visą okupacijos laikotarpį Lietuvos himnas buvo giedamas egzilio lietuvių bendruomenės renginiuose visame pasaulyje. Kaip ir Lietuvos vėliavą, taip ir Lietuvos himną, spaudžiama visuomenės, oficialiai atgaivino Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. 1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė įsaką „Dėl Lietuvos TSR valstybinio himno“, kuriuo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta valstybės himnu.
Himnas atkūrus nepriklausomybę
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą taip pat lydėjo Lietuvos valstybės himnas. Kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas paskelbė balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ rezultatus, deputatai ir visi posėdžio svečiai atsistojo ir kylant trispalvei Lietuvos valstybės vėliavai, sugiedojo himną - „Tautišką giesmę“.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės himnas buvo pirmą kartą įtrauktas į pagrindinį Lietuvos valstybės įstatymą - laikinąją konstituciją „Lietuvos Respublikos laikinąjį pagrindinį įstatymą“. Tai šiandien galėtų stebinti, nes nei vienoje prieškario Lietuvos valstybės konstitucijoje, įskaitant Steigiamojo Seimo priimtą 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją, nei vėliau ją pakeitusiose 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje, Lietuvos valstybės himnas nebuvo paminėtas. Tačiau himnas yra įrašytas į šiandien galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 16-asis straipsnis skelbia: „Valstybės himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dar 1991 m. spalio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatymą, kuris su pakeitimais galioja iki šiol. Jame nustatyta, kokiais atvejais giedamas ar grojamas himnas ir kaip jis turėtų būti atliekamas.
„Tautiška giesmė“ šiandien
Veikiausiai retai susimąstome, jog valstybės himnas - neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Pirmieji Lietuvos radijo ir televizijos eteryje kas rytą nuskambantys ir naujai dienai žadinantys garsai - tai Kauno valstybinio choro dainininkų atliekama „Tautiška giesmė“. Iškart po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 metais, Kauno choro padarytas valstybės himno įrašas tapo būtinu atributu, be kurio neįsivaizduojamas nė vienas iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, kiti svarbūs valstybiniai ir tautiniai renginiai. Tačiau ar visada giedodami valstybės himną deramai įsijaučiame į žodžių gilumą ir prasmę? Svetimtaučiai neretai negali atsigėrėti jų grožiu. 1934 m. sausio 22 dieną garsus žurnalistas Marijanas Benermanas Vilniaus lenkų laikraštyje „Słowo“, rašydamas apie lietuvių himną, be kita ko, teigė, jog „eilių minties gilumas ten esąs toks, kad vargiai kur kitur būtų galima tokį rasti…“
2009 metais liepos 6-ąją, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, lietuviai visame pasaulyje, įkvėpti „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyvos, pirmą kartą vienu metu sugiedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“. Nuo to laiko yra gyva tradicija, kiekvienais metais liepos 6-ąją, 21 val. Lietuvos laiku, visame pasaulyje giedoti Lietuvos himną „Tautišką giesmę“.
2019 m. balandžio 26 d. įprasminant šią tradiciją ir pabrėžiant pasaulio lietuvių vienybę buvo pakeistas valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas. Pakeitus Lietuvos Respublikos darbo kodeksą įteisintas naujas šventės pavadinimas: „liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena“ (iki tol liepos 6-oji buvo vadinama „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“).
Himno reikšmė
„Tautiškos giesmės“ žodžiai, parašyti Vinco Kudirkos, yra kupini meilės Tėvynei, vienybės ir dorybės idealų. Kiekviena eilutė skatina mus būti geresniais piliečiais, dirbti Lietuvos labui ir saugoti jos šviesą.
Švęsdami Valstybės atkūrimo dieną ir mes atidžiau įsiklausykime į „Tautiškos giesmės“ raginimus mylėti Tėvynę ne tik žodžiais, bet ir darbais… Ir giedokim ją išdidūs!V.Kudirkos priesakai mums taip pat labai paprasti. Tautos sąmonė yra bendra. Ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokia ji yra šiandien ir bus ateityje. Esame bendro darinio dalys, kurį galima būtų pavadinti Lietuvos Dvasia. Savo esme ji visada tyra, laukianti mūsų esminių apsisprendimų, kad galėtų laisvai pasireikšti kiekviename tautos sūnuje ir dukteryje.
Lietuvos valstybės himno reglamentavimas teisės aktuose
Lietuvos valstybės himnas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri skelbia: „Valstybės himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Jo atlikimo tvarka yra aprašyta Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatyme.
Lietuvos valstybės himnas privalo būti giedamas arba grojamas:
- pradedant ir baigiant Lietuvos Respublikos Seimo sesijas;
- pradedant arba baigiant iškilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius;
- pradedant arba baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus Lietuvos Respublikos švenčių ir atmintinoms dienoms;
- sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus - po užsienio valstybės himno;
- užsienio valstybėse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai, - pagal diplomatinį protokolą;
- nacionalinės televizijos laidose - programos pradžioje - valstybės šventės ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos valstybės vėliava; nacionalinio radijo laidose - kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą;
- iškeliant Lietuvos valstybės vėliavą valstybinių valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų renginių proga.
Valstybės himno atlikimas sporto varžybose
Vykstant vidaus bei tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos valstybės vėliava.
Valstybės himno oficialaus atlikimo būdas
Lietuvos valstybės himną gali giedoti choras, choras pritariant orkestrui arba solistas su orkestru, taip pat groti orkestras. Gali būti naudojamas Lietuvos valstybės himno garso įrašas.