Įvadas
Nėščiųjų cukrinis diabetas (NCD), dar vadinamas gestaciniu diabetu, yra laikinas gliukozės apykaitos sutrikimas, kuris pasireiškia nėštumo metu, dažniausiai antroje jo pusėje. Ši būklė yra svarbi, nes gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Straipsnyje aptariami NCD pavojai, priežastys, diagnostika, gydymas ir ilgalaikės pasekmės.
Kas yra nėščiųjų cukrinis diabetas?
Nėščiųjų cukrinis diabetas (NCD) - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, pirmą kartą diagnozuotas nėštumo metu. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia nėštumo metu. Ši liga tiesiogiai veikia endokrininę sistemą, ypač kasą, kuri gamina insuliną. Insulinas yra hormonas, atsakingas už gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą. NCD gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip kepenys ir raumenys, kurie reaguoja į insuliną ir dalyvauja gliukozės metabolizme.
Gliukozės svarba ir insulino vaidmuo
Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis organizmui. Insulinas būtinas, kad gliukozė patektų į ląsteles, kur ji paverčiama energija. Nėštumo metu placentos gaminami hormonai gali trukdyti insulino veiksmingumui, sukeldami insulinui atsparumą. Dėl to kasa turi gaminti daugiau insulino, kad palaikytų normalų gliukozės kiekį kraujyje. Jei kasa nepajėgia pagaminti pakankamai insulino, išsivysto NCD.
Nėščiųjų cukrinio diabeto priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės nėščiųjų cukrinio diabeto priežastys yra hormoniniai pokyčiai, kurie vyksta nėštumo metu. Nėštumo hormonai, tokie kaip estrogenai ir progesteronas, gali trukdyti insulino veiksmingumui, sukeldami insulinui atsparumą. Be to, genetiniai veiksniai, antsvoris ir nesveika mityba taip pat gali prisidėti prie NCD išsivystymo.
Gestacinis diabetas dažniau nustatomas moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių:
Taip pat skaitykite: Ar herpes pavojingas kūdikiui?
- Šeimyninė cukrinio diabeto anamnezė (pirmos eilės giminaičiai sergantys CD)
- Gliukozė šlapime
- Antsvoris ir nutukimas
- Vyresnis moters amžius (35 metai ir daugiau)
- Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis
- Ankstesnių nėštumų metu gimę kūdikiai, kurių svoris > 4 kg
- Ankstesni neišaiškinti persileidimai ar kūdikių apsigimimai (nepalanki akušerinė anamnezė)
- Gestacinis diabetas ankstesnių nėštumų metu
- Policistinių kiaušidžių sindromas
- Anksčiau nustatyti angliavandenių apykaitos sutrikimai
Nors moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių, gestacinis diabetas nustatomas dažniau, tačiau jis gali būti ir toms, kurios neturi jokių rizikos veiksnių.
Nėščiųjų cukrinio diabeto simptomai
Nėščioji, kuriai diagnozuotas gestacinis diabetas, dažniausiai nusiskundimų neturi. Pagrindiniai simptomai gali apimti dažną šlapinimąsi, troškulį, nuovargį ir padidėjusį apetitą. Tiesa, kai kurie iš šių simptomų ir taip yra gana dažni nėštumo metu ir nebūtinai yra diabeto požymis.
Nėščiųjų cukrinio diabeto diagnostika
Nėščiųjų cukrinio diabeto diagnozė paprastai atliekama atliekant gliukozės toleravimo testą. Šis testas apima kraujo mėginių ėmimą, kad būtų įvertintas gliukozės kiekis kraujyje po tam tikro laiko, kai moteris vartoja gliukozės tirpalą.
Visoms nėščioms moterims turėtų būti atliekama glikemija nevalgius I-ą trimestrą (paprastai tai atliekama pirmojo vizito pas gydytoją metu). Nustačius alkio (nevalgius) glikemiją ≥ 5,1mmol/l, pacientei diagnozuojamas gestacinis diabetas. Jei glikemija - normos ribose, moteriai turėtų būti atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (GTM) 24-28 nėštumo savaitę. Šį mėginį, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms.
Jeigu yra bent vienas patologinis glikemijų rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas:
Taip pat skaitykite: Gripas vaikams: simptomai
- Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l
- Glikemija 1 val. po 75g gliukozės ≥10,0 mmol/l
- Glikemija 2 val. po 75g gliukozės 8,5-11,0 mmol/l
Glikemijos tyrimas
Tiriamas gliukozės kiekis veninėje plazmoje nevalgius. Atliekant tyrimą gliukozės kiekis kraujyje yra vertinamas 3 kartus, t. y. 1 kraujo ėminys imamas ryte, nevalgius. Gliukozės kiekis po 1 val. Gliukozės kiekis po 2 val.
Svarbu pastebėti, kad gliukozės šlapime gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje sergant kitomis ligomis, taip pat besilaukiančioms moterims II-ame ir III-iame nėštumo trimestre.
Nėščiųjų cukrinio diabeto gydymas
Nustačius gestacinį diabetą, moteriai rekomenduojama dieta ir fizinis aktyvumas. Dieta - tai pagrindinis gydymas koreguojant glikemiją. Norint išsiaiškinti, ar normaliam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti užtenka dietos, po diagnozės nustatymo moteris keletą dienų 4-6 kartus per dieną matuoja cukrų kapiliariniame kraujyje. Tai atlieka pati moteris savikontrolės priemonėmis. Matavimų rezultatus įvertinęs gydytojas endokrinologas tęsia gydymą dieta arba, esant padidėjusiam gliukozės kiekiui paskiria gydymą insulinu.
Paprastai insulinoterapija rekomenduojama, jei 1-2 sav. laikotarpyje du ar daugiau kartų yra išmatuotos glikemijos, viršijančios rekomenduojamas tikslines glikemijas. Didesnės nei rekomenduojamos glikemijos, nurodo, kad tikslinga koreguoti dietą ir dar kartą įvertinti glikemijas kelių sekančių dienų laikotarpyje arba svarstyti dėl gydymo insulinu pradėjimo.
Gydytojui endokrinologui nusprendus, kad glikemijos korekcijai užtenka dietos, moteris iki gimdymo ir toliau turi bent kelis kartus per savaitę tirti glikemiją nevalgius ar po valgio.
Taip pat skaitykite: Rizikos vaikams
Mitybos korekcija
Mityba turi būti visavertė, reguliari, maisto racionas paremtas sveikos mitybos principais. Rekomenduojama vengti greitai pasisavinamų angliavandenių, pridėtinio cukraus. Valgykite maistą, kurio sudėtyje yra visaverčių angliavandenių, pakankamai baltymų, sveikų riebalų ir, žinoma, daržovių. Nebūtina atsisakyti mėgstamų maisto produktų, tačiau verta pamąstyti apie jų kiekį. Jeigu esate pratusi garnyrui valgyti makaronus, juos galima keisti į visų grūdo dalių makaronus, dalį pakeičiant daržovėmis. Tinkamas maistas sergant cukralige labai svarbus. Todėl jo pasirinkimui derėtų skirti pakankamai daug dėmesio. Valgyti ne rečiau kaip kas 3-4 val., t. y. vengti dideliu glikemijos indeksu pasižyminčių maisto produktų (aukščiausios rūšies miltai, poliruoti ryžiai ir t. t.).
Pradėkite skaičiuoti angliavandenius patiekaluose, gėrimuose ir užkandžiuose jau dabar! Maistingumo etiketėje nurodoma, kiek angliavandenių yra maiste. Jei maistas be etikečių, pvz., švieži produktai, galite apytikriai apskaičiuoti juose esančių angliavandenių kiekį. Jei prieš valgį ir dvi valandas po valgio užsirašysite suvartojamų angliavandenių kiekį ir gliukozės kiekį kraujyje, jus prižiūrintis gydytojas galės pamatyti, kaip jūsų kūnas reaguoja į skirtingus patiekalus, ir atitinkamai suplanuoti jums skirtus vaistus (jei jų reikia) bei mitybos planą.
Fizinis aktyvumas
Jeigu nėštumą prižiūrintis gydytojas leidžia užsiimti fizine veikla, tai dar vienas puikus įrankis gerinti gliukozės apykaitą. Fizinė veikla didina ląstelių jautrumą insulinui, mažina cukraus kiekį kraujyje. Pasivaikščiojimas po valgio ar prieš miegą padeda natūraliai gerinti gliukozės apykaitą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad visos besilaukiančios moterys, neturinčios kontraindikacijų, nėštumo metu ir po gimdymo turėtų būti fiziškai aktyvios. Fizinis aktyvumas yra svarbi besilaukiančių moterų gyvensenos ir nėščiųjų (gestacinio) diabeto valdymo dalis. Būti fiziškai aktyvia yra svarbu ne tik susirgus gestaciniu diabetu, taip pat tai rekomenduojama planuojant pastoti, nėštumo metu ir po gimdymo.
Jei besilaukianti moteris yra fiziškai aktyvi, ženkliai sumažėja ir gestacinio diabeto rizika. O jei gestacinis diabetas visgi pasireiškia ir moters fizinis aktyvumas yra pakankamas - tampa žymiai lengviau pasiekti gerą gliukozės kontrolę: patvirtinta, kad reguliariai atliekami pratimai mažina gliukozės kiekį kraujyje nevalgius ir po valgio bei pagerina bendrą moters sveikatą. Tyrimai taip pat rodo, kad fizinę jėgą ir ištvermę didinantys pratimai, kuriuos atliekant didėja raumenų masė, padeda suvaldyti gliukozės kiekio svyravimus dėl geresnio audinių jautrumo insulinui.
Nėščiosioms rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Kaip suprasti, kad veikla yra būtent vidutinio intensyvumo? Užsiimant ja kvėpuojate dažniau, bet nedūstate, pagreitėja širdies ritmas, po 10 min. galite pradėti lengvai prakaituoti, galite lengvai kalbėti, tačiau dainuoti būtų sunku. Tokio aktyvumo metu sunaudojama 3 kartus daugiau kalorijų nei sėdint ramiai. Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos pavyzdžiai: greitas pasivaikščiojimas (5 km/val.).
Jei iki nėštumo reguliariai nesportavote, gyvenote sėslų gyvenimo būdą, Jūsų kūno masės indeksas (KMI) iki nėštumo buvo didesnis nei 25 kg/m², esate vyresnė nei 35 metų amžiaus, fizinės veiklos intensyvumą, dažnį ir trukmę, didinkite palaipsniui - galite pradėti nuo retesnių, ne kasdienių užsiėmimų. Pradėkite nuo 10 minučių per dieną ir palaipsniui ilginkite mankštos trukmę iki 15 min, o vėliau ir iki 30 min.; galite ją dalinti į 10-15 min.
Jei iki nėštumo buvote fiziškai aktyvi ar aktyviai sportavote, aptarę savo aktyvumą su gydančiu gydytoju, galite tęsti užsiėmimus ir fizinei veiklai nepertraukiamai skirti 45 minutes ar daugiau. Šiuo atveju atkreipkite dėmesį į aplinkos temperatūrą, kad neperkaistumėte (aplinkos temperatūra neturėtų siekti 35 laipsnių) ir gerkite pakankamą kiekį skysčių.
Fizinis aktyvumas ypač aktualus antsvorį turinčioms gestaciniu diabetu sergančioms moterims, kai kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 25 kg/m² ir nutukusioms moterims, kai KMI - didesnis nei 30 kg/m², nes joms fizinis aktyvumas didina jautrumą insulinui ir gliukozės įsisavinimą į raumenis, tuo pačiu mažina ir gliukozės kiekį kraujyje.
Net ir lengva fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, gali būti naudinga. Labai didelę reikšmę organizmui turi ir pasyvios būsenos ribojimas - nesėdėkite ilgiau nei 30 minučių - kas pusvalandį atsistokite ir pajudėkite, pavyzdžiui, pasivaikščiokite ar pasimankštinkite, vaikščiokite kai kalbate telefonu.
Skirtingas pratimų pobūdis ir fizinio aktyvumo trukmė gali turėti skirtingą poveikį gliukozės kiekiui kraujyje. Įprastai, saikingas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis mažina gliukozės kiekį kraujyje, tačiau nesukelia hipoglikemijos ir gerina bendrą moters savijautą. Kita vertus, didelio intensyvumo trumpa treniruotė gali greitai padidinti gliukozės kiekį kraujyje, nes organizmas išskiria sukauptą gliukozę į kraują tam, kad patenkintų staiga padidėjusį energijos poreikį. Daugeliu atvejų gliukozės kiekis treniruotės metu arba netrukus po jos sumažėja, išskyrus atvejus, jei mankštinatės labai trumpai.
Insulino terapija
Nepavykstant glikemijos kontroliuoti mityba ir fiziniu aktyvumu, endokrinologas gali rekomenduoti gydymą insulinu. Esant pakankamam insulino kiekiui mamos kraujyje, užtikrinama tinkama gliukozės koncentracija vaisiaus organizme.
Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius.
Moterys jaudinasi dėl skiriamo insulino. Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą.
Glikemijos savikontrolė
Jeigu besilaukiančiai moteriai diagnozuotas ND, jai rekomenduojama tikrinti glikemiją namuose. Taip galima įvertinti gliukozės svyravimus įprastomis gyvenimo sąlygomis. Jeigu rodiklis viršija normą, pasižymėkite visas aplinkybes - valgytą maistą, patirtą stresą, fizinį krūvį ar kt., galėjusias lemti gliukozės pakilimą. Jeigu kelis kartus pakilus gliukozės kiekiui kraujyje pastebėsite, kad tai susiję su tam tikru maisto produktu, reikėtų mažinti jo kiekį ar visai atsisakyti.
Tikslinės glikemijos tiriant savikontrolės priemonėmis:
- Nevalgius ≤ 5,3 mmol/l
- 1 val. po valgio ≤ 7,8 mmol/l
- 2 val. po valgio ≤ 6,7 mmol/l
Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas atliekamas naudojant gliukozės kiekio kraujyje matuoklį.
Nėščiųjų cukrinio diabeto komplikacijos
Jei gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka aukštas, gali būti rimtai pažeidžiami kūno audiniai ir organai.
Komplikacijos motinai
Pacientėms, kurioms diagnozuotas gestacinis diabetas, nėštumo metu dažniau gali pakilti arterinis kraujo spaudimas, padaugėti vaisiaus vandenų, gimdymas prasidėti prieš laiką. Dėl vaisiaus makrosomijos dažniau gali prireikti Cezario pjūvio operacijos. Preeklampsija - būklė, dėl kurios nėštumo metu padidėja kraujospūdis.
Komplikacijos vaisiui/naujagimiui
Hiperglikemija gali sąlygoti įvairias komplikacijas. Moters kraujo gliukozė lengvai pereina placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri normoglikemijos palaikymui išskiria daugiau insulino. Tai skatina vaisiaus augimą ir kartu stabdo jo brendimą. Stambiam vaisiui gali pradėti trūkti deguonies, gaunamo iš motinos per placentą, po gimdymo gali sutrikti kvėpavimas dėl plaučių nesubrendimo. Naujagimiams stebima didesnė vaisiaus pečių užstrigimo, neonatalinės hipoglikemijos rizika. Dėl padidėjusio insulino kiekio išskyrimo gimusiam kūdikiui pirmomis dienomis gali sumažėti gliukozės kiekis kraujyje.
Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu.
Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Paprastai šios komplikacijos yra susijusios su nėštumu ir gimdymu bei yra būdingos vaisiui. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija.
Ilgalaikės pasekmės
Nėščiųjų diabetas, kaip medžiagų apykaitos sutrikimas, reikšmingas ne tik vaisiui, bet ir mamai. Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas.
Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims.
Moteriai, kuriai buvo nustatytas nėščiųjų diabetes, praėjus 10 metų po gimdymo, tikimybė susirgti 2 tipo cukriniu diabetu siekia daugiau nei 50 proc.
Prevencija ir stebėjimas po gimdymo
Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba. Moteriai, kuriai buvo nustatytas gestacinis diabetas, po gimdymo labai svarbu laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, palaikyti normalų kūno svorį, stebėti kraujospūdį.
Po gimdymo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Be to, kasmet šioms moterims turi būti tiriama glikemija nevalgius ir kas 1-2 metus atliekamas gliukozės toleravimo testas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nėštumo planavimui: reikia atminti, kad prieš planuojamą nėštumą būtina ištirti glikemiją nevalgius ir įvertinti galimą angliavandenių apykaitos sutrikimą.
tags: #kuo #pavojingas #diabetas #nesciajai