Ar pastebėjote, kad Jūsų vaiko pieniniai dantys pradėjo tamsėti ir nežinote, kas tai galėtų būti? Straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kokios yra galimos priežastys ir kaip galima išvengti šios problemos.
Dantų spalvos pokyčių priežastys
Dantų spalvos pokyčiai gali būti išoriniai ir vidiniai. Išorinės dantų dėmės atsiranda dėl įvairių veiksnių, o vidiniai pokyčiai dažnai susiję su traumomis ar ėduonimi. Štai pagrindinės priežastys, kodėl pieniniai dantys gali tamsėti:
Išorinės priežastys
- Maistas ir gėrimai: Tamsios spalvos maisto produktai ar gėrimai, tokie kaip sultys, saldūs gėrimai, arbata, gali palikti dėmių ant dantų.
- Vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai ar maisto papildai, pavyzdžiui, skysta geležis, gali sukelti dėmių atsiradimą.
- Nepakankama burnos higiena: Jei pieniniai dantys valomi nepakankamai gerai, ant dantų gali susidaryti minkštas apnašas, kuris vėliau gali sukietėti ir virsti akmenimis. Ant akmenų paviršiaus kaupiasi pigmentinės dėmės.
Vidinės priežastys
- Dantų ėduonis: Dantų tamsėjimas gali atsirasti ir dėl ėduonies, ypač tamsėjimai gali matytis prastai valomuose tarpdančiuose.
- Danties sužalojimas: Traumos metu vaiko pieninio danties nervas gali tapti nebegyvas, dėl ko dantis gali pradėti tamsėti. Net jeigu vaikas tik susimušė dantį ir nestebimi jokie išoriniai pokyčiai, nuskilimai ar įskilimai, danties viduje esantis nervų ir kraujagyslių rezginys, vadinamas pulpa, gali žūti. Danties patamsėjimas gali pasirodyti net ir po 3 savaičių patyrus traumą.
- Genetinis defektas: Danties tamsėjimas gali būti ir genų pokyčio padarinys. Emalis nesiformuoja taip, kaip turėtų, todėl dantis gali dygti kitokios spalvos.
- Hiperbilirubinemija: Kai kurie kūdikiai gimsta su per dideliu geltonojo pigmento, vadinamu bilirubinu, kiekiu. Ši būklė vadinama hiperbilirubinemija. Bilirubinas susidaro skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Jis gali suteikti dantims žalią arba geltoną atspalvį.
Ankstyvasis vaikų dantų ėduonis
Ankstyvasis vaikų dantų ėduonis - tai ėduonies forma, kuri pažeidžia ką tik išdygusius pieninius dantis. Kai kurie tyrėjai ankstyvąjį vaikų dantų ėduonį apibrėžia kaip būdingą vaikams iki 71 mėnesio (6 metų) amžiaus, nors atskiras dėmesys skiriamas kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, kuriems ėduonis pažeidžia vos tik išdygusius arba tik bedygstančius dantis. Dažniausiai iš pradžių lūpiniame dantukų paviršiuje atsiranda baltos matinės emalio dėmės (jos rodo dantų emalio demineralizaciją), po to ėduonis apjuosia visą dantuką, o vėliau baltos emalio dėmės tampa rusvomis, rudomis, atsiranda ėduonies ertmės (dantukų skylės).
Priežastys
Atsakomybė už priešmokyklinio vaiko dantis tenka tėvams - juk vaikas yra per mažas, kad suprastų burnos higienos reikšmę ar sugebėtų pats pakankamai pasirūpinti savo dantimis. Viena pagrindinių ankstyvojo vaikų dantų ėduonies priežasčių yra vaikų maitinimas ar girdymas saldžiais gėrimais nakties ar dienos miego metu (t. y. maitinimas krūtimi, saldžios arbatėlės ar pieno mišiniai).
Tyrimai
2010 metais atliktos mokslinės studijos metu nustatyta, kad daugiau kaip pusė (50,6%) trimečių Lietuvoje turi sugedusių dantų. Didžioji dalis mamų, kurių vaikai neturėjo sugedusių dantukų, dantis vaikams pradėjo valyti iš karto, kai tik išdygo pirmasis vaiko dantukas. Beje, ištyrus 950 trejų metų vaikus, nebuvo nustatyta, kad dantų pastos su fluoru turėtų didesnį poveikį ėduoniui: pagal tyrimo duomenis, svarbus pats dantukų valymo faktas.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Truputį platesnis ankstyvojo vaikų dantukų ėduonies tyrimas buvo atliktas 2003 metais Australijoje, Brisbano miesto regione. Iš viso buvo tirta 2500 keturių-penkių metų vaikų, nagrinėjant ne tik mitybos įpročius, bet ir socialinius aspektus. Kaip ir Lietuvos studijos atveju, buvo nustatyta, kad daugiau ankstyvuoju vaikų dantų ėduonimi sirgti linkę tie vaikai, kurie buvo ilgiau maitinami krūtimi, maitinami ir girdomi nakties ar dienos miego metu, buvo girdomi dienos metu, kad nusiramintų ar tiesiog buvo įpratinti dienos metu pastoviai siurbčioti gėrimus iš buteliuko.
Australijos tyrimo metu nustatyta, kad vaikai, kuriems dantis pradėta valyti 12 mėnesių amžiaus, turėjo daug mažiau sugedusių dantų negu vaikai, kuriems pradėta valyti dantis 13 mėnesių amžiaus. Iš tirtų socialinių veiksnių ankstyvajam vaikų dantų ėduoniui daugiausiai įtakos turėjo šeimos finansinė padėtis, motinos išsilavinimas bei šeimos sudėtis: daugiau sugedusių dantukų turėjo nepilnose šeimose augantys vaikai. Be to, motinos amžius taip pat turėjo įtakos dantų ėduonies paplitimui: jaunesnių mamų (24 metų amžiaus ir jaunesnių) vaikai turėjo daugiau sugedusių dantų negu 25 metų ir vyresnių mamų, o ketvirtas ir vėliau šeimoje gimęs vaikas turėjo daugiau sugedusių dantų nei gimęs pirmas, antras ar trečias.
Kiek dantų turi turėti vaikas?
Jei lyginsite su savo (suaugusio žmogaus) burna, kurioje turėtumėte rasti 32 dantis, tai pamatysite, kad vaikai jų turi kur kas mažiau. Vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis. Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims.
Ką daryti, kad išvengti dantų spalvos pokyčių?
Daugelio spalvos pakitimų galima išvengti laikantis tinkamos burnos higienos ir mitybos įpročių.
Gera burnos higiena
Labai svarbu išlaikyti gerą vaiko burnos priežiūrą. Svarbu dantis valyti reguliariai, du kartus dienoje ir vieną kartą paroje, geriausia vakare, išvalyti tarpdančius. Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, tėvai vaikams dantis turi valyti iki 7-8 metų amžiaus, o dantų siūlą savarankiškai gali pradėti naudoti nuo 12 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio.
Pirmoji vaikučio burnos higienos priemonė gali būti marlės gabalėlis, suvilgytas vandeniu ar priešuždegimine arbata (ramunėlių, medetkų, šalavijų) - juo valomos dantenos prie prasikalant pirmąjam dantukui. Jau dygstant pirmąjam dantukui rekomenduojame ekoligiškas dantų pastas ar gelius, kuriuos galima nuryti. Guminis šepetėlis padės nuvalyti pirmojo dantuko apnašas prie dantenų, kurių nenuvalytų skudurėlis, be to, masažuos maudžiančias dėl dantukų dygimo dantenas.
Mitybos koregavimas
Venkite maisto produktų ir gėrimų su dirbtiniais dažikliais. Taip pat svarbu reguliuoti vaiko mitybą, pratinti nuo mažumės prie sveikos gyvensenos: vengti saldžių gėrimų, saldžių užkandžių, pastovaus užkandžiavimo ar gurkšnojimo, vietoj buteliuko naudotis puoduku, vakare po paskutinio maitinimo ar gėrimo būtinai išvalyti dantukus.
Reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistą
Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
Traumų prevencija
Nors tai gali būti sunku padaryti, tačiau kiek įmanoma saugokite vaikus nuo galimų traumų.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Kada kreiptis į specialistą?
Esant bet kokiems įtarimams dėl dantų spalvos pokyčių - kreipkitės į savo burnos priežiūros specialistą. Taip pat rekomenduojama nedelsiant apsilankyti pas odontologą, pastebėjus juodų ar rudų dėmių, šviesių ertmių ant dantų.
Pieninių dantų gydymo svarba
Svarbu gydyti ir pieninius dantis, pažeistus ėduonies, nes kiekvienas pieninis dantukas saugo vietą nuolatiniam dantukui. Taip pat svarbi yra pieninių dantų kritimo seka, formuojantis nuolatiniam sąkandžiui. Todėl stengtis gydyti ir išsaugoti pieninius dantis tiek, kiek reikia.
Jei pirmieji dantukai negydomi ir supūliuoja, nukenčia ir ateityje išdygsiantys dantukai, kurie dėl uždelsto ar neįvykusio praeityje gydymo gali turėti dėmelių, nelygumų, būti pakitusios spalvos. Be to, negydomi dantukai gali pradėti skaudėti, sukelti infekciją, dėl kurios silpnėja bendra organizmo būklė, vaikas darosi irzlus, gali sutrikti jo miegas, mityba.
Dantų valymo įgūdžių formavimas
Dantų valymo įgūdžiai susiformuoja 6-7 metų vaikui, kai jau išmoksta rašyti, valdyti rašymo priemones. Iki šio amžiaus tėveliai turėtų valyti dantis arba pabaigti šią procedūrą.
Kaip kontroliuoti vaikų ir paauglių dantų valymo kokybę?
Rekomenduojame nuosekliai mokyti ir lavinti dantų valymo įgūdžius, rodyti pavyzdį. Svarbu bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į jo supratingumo lygį. Vaikystėje tėvai turėtų valyti dantis kartu su vaiku ir leisti jam valytis pačiam.
Galite naudoti dainas, pavyzdžiui, „We Are the Champions“, kad dantų valymo procesas taptų smagesnis. Leiskite vaikams išvalyti dantis jums, o vėliau apsikeiskite. Kartais galite pažaisti su specialiomis dantų apnašas nudažančiomis tabletėmis, kurios padeda vaikui pamatyti, kur dantis buvo nuvalyti nepakankamai. Taip vaikas galės papildomai pasirūpinti tomis sritimis ir lavinti burnos higienos įgūdžius.
Fluoras ir dantų pasta
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams: tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams: su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems: su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Buteliuko ėduonis
Daugybės mažų vaikų pieniniai dantukai nėra pieno spalvos - jie pajuodę ir aptrupėję. Kaltas buteliuko ėduonis. Tai ėduonies forma, kuri pasireiškia vaikams, kai šie, esant išdygusiems dantims, maitinami ar girdomi naktį pienu ar saldžiais gėrimais (saldinta arbata, sultimis).
Noriu pabrėžti, kad prie šio rizikos veiksnio - maitinimo naktimis - ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai. Dažno vaiko mitybos racione angliavandenių yra daugiau nei reikia. Ir čia svarbu ne tai, kiek jų suvartojama vieno valgymo metu, o kiek suvalgoma per dieną. Tad jei vaikas dažnai maitinamas saldžia koše, nieko keista, kad ir naktį jis norės būti raminamas pienu ar kitu saldžiu gėrimu. Mikroorganizmai, skaidydami cukrų, gamina rūgštis, kurios ir ardo danties kietuosius audinius. Miego metu seilių išsiskiria kur kas mažiau nei aktyviuoju dienos metu, vaikas ryja rečiau, todėl dantų paviršiai nepakankamai apvalomi, ir susidariusios rūgštys išlieka.
Žindymas krūtimi ir buteliuko ėduonis
Kalbant apie maitinimą naktimis, dažnai kyla klausimas: o kaip žindymas krūtimi, ar jis kelia riziką buteliuko ėduoniui atsirasti? Motinos pienas yra saldus, tačiau jame esanti laktozė nėra tokia neigiama (mikroorganizmų atžvilgiu) kaip sacharozė (pramoninis cukrus). Laktozė galutinai suskaidoma ne burnos ertmėje, o žarnyne. Be to, motinos piene esantys imunoglobulinai A ir G pristabdo bakterijų augimą.
Maisto konsistencija
Dar vienas buteliuko ėduoniui atsirasti reikšmingas veiksnys - maisto konsistencija. Kol vaikas neturi krūminių dantų, jis maitinamas trintomis, skystomis košėmis ar tyrelėmis. Tokios konsistencijos maistas ilgai lieka burnoje, ant dantų paviršių, ir susidariusios apnašos didina buteliuko ėduonies riziką. Sudygus krūminiams dantims, vaikas turi būti maitinamas rupiu, skaiduliniu maistu.
Dantų dygimas
Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Kaip padėti kūdikiui dygstant dantims?
Pirmiausiai - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Blogas burnos kvapas (halitozė) vaikams
Dvi pagrindinės vaikų halitozės (blogo burnos kvapo) priežastys tai nepakankamai gerai valomi dantys ir kvėpavimas per burną užuot kvėpavus per nosį. Pastarasis išdžiovina burną, o tai yra vienas pagrindinių šios problemos faktorių.
Kitas dažnas prasto vaiko burnos kvapo atvejis - tonzilių akmenų formavimasis vaiko tonzilių plyšiuose. Tonzilių akmenys yra nedidelės baltos susikalcifikavusių burnos nešvarumų kruopelės, įsitvirtinusios tonzilių plyšiuose. Dar vadinami tonzilolitais, netyčia sukramtyti ar natūraliai irdami tonzilių akmenys skleidžia nemalonų kvapą. Tonzilių akmenis galima pašalinti dantų šepetuku arba burnos irigatoriumi.
Kaip gydyti halitozę?
Vaikų halitozės gydymas priklauso nuo jos priežasčių. Pirmiausia, tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas praleistų pakankamai laiko valydamasis dantis, liežuvį ir skalaudamas burną. Jei halitozė nenyksta, gali tekti keisti mitybos įpročius, ypač atkreipiant dėmesį į vaiko vartojamus daug cukraus turinčius gėrimus ir užkandžius. Mažiems vaikams taip pat labai svarbu reguliariai lankytis pas dantų gydytoją.