Viduriavimas ir vėmimas yra dažnos problemos, su kuriomis susiduria kūdikiai ir vaikai. Šios būklės gali būti nemalonios ir nerimą keliančios, tačiau tinkamai prižiūrint ir maitinant, dauguma vaikų pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Svarbiausia yra žinoti, kaip atpažinti dehidratacijos požymius, tinkamai padėti vaikui namuose ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių maitinimo rekomendacijas viduriuojant ir vemiant, kad tėvai galėtų tinkamai pasirūpinti savo mažyliais.
Kas yra viduriavimas?
Viduriavimas apibrėžiamas kaip pasikeitęs tuštinimasis: padažnėjęs (paprastai 3 ar daugiau kartų per parą vyresniems vaikams) ir (arba) pakitusios konsistencijos (skystos, vandeningos) išmatos. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto likučių, kartais net kraujo priemaišų. Kūdikiams, ypač maitinamiems krūtimi, tuštinimosi dažnumas gali būti labai įvairus - nuo kelių kartų per dieną iki karto per kelias dienas. Todėl jiems viduriavimas diagnozuojamas ne pagal dažnį, o pagal staigų ir akivaizdų išmatų konsistencijos pasikeitimą į daug skystesnes ir gausesnes nei įprastai.
Dažniausios viduriavimo priežastys
Viduriavimą gali sukelti įvairios priežastys, kurias galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: infekcinės ir neinfekcinės.
Neinfekcinės priežastys
- Mityba: Netinkamas pagal amžių maistas (ypač kūdikiams pradedant primaitinimą), staigus naujų produktų įvedimas, per didelis vaisių sulčių ar saldumynų kiekis.
- Alergijos ir netoleravimas: Maisto alergijos (dažniausiai karvės pieno baltymui, kiaušiniams, kviečiams, riešutams, žuviai) arba maisto netoleravimas (pvz., laktozės).
- Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač antibiotikai, gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį.
- Kitos priežastys: Retesniais atvejais - apsinuodijimas (pvz., grybais, chemikalais), stresas, dirgliosios žarnos sindromas (vyresniems vaikams), kitos lėtinės ligos.
Infekcinės priežastys (gastroenteritas)
Tai pati dažniausia ūmaus vaikų viduriavimo priežastis, dar vadinama „žarnyno gripu“. Jį sukelia mikroorganizmai:
- Virusai: Dažniausi kaltininkai. Anksčiau dominavo rotavirusas, tačiau po visuotinės vakcinacijos įvedimo Lietuvoje sunkių rotaviruso sukeltų viduriavimų smarkiai sumažėjo. Dabar labai dažnai protrūkius (ypač darželiuose) sukelia norovirusas, taip pat dažni adenovirusai ir kiti virusai. Virusinis viduriavimas dažnesnis šaltuoju metų laiku.
- Bakterijos: Salmonelės (Salmonella), kampilobakterijos (Campylobacter), žarninės lazdelės (E. coli), šigelės (Shigella), jersinijos (Yersinia) ir kt. Dažniausiai užsikrečiama per netinkamai paruoštą maistą ar užterštą vandenį. Bakterinis viduriavimas dažnai būna sunkesnis, gali pasireikšti karščiavimu, pilvo skausmais, kartais - krauju išmatose.
- Parazitai: Rečiau viduriavimą gali sukelti pirmuonys (pvz., Giardia lamblia, kriptosporidijos).
Kaip plinta infekcinis viduriavimas?
Dauguma virusų ir bakterijų, sukeliančių viduriavimą, plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y.:
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
- Per nešvarias rankas (po tualeto, sauskelnių keitimo, prieš valgį).
- Per užterštus paviršius (žaislus, durų rankenas, vystymo stalus).
- Per užterštą maistą ar vandenį.
Virusai (ypač noro- ir rotavirusai) yra labai užkrečiami ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose.
Pavojingiausia komplikacija - dehidratacija
Pats viduriavimas paprastai nėra pavojingas, tačiau jo sukeltas skysčių ir elektrolitų netekimas (dehidratacija) gali būti labai grėsmingas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Jų organizme vandens atsargos mažesnės, o netenkama jo greitai ne tik viduriuojant, bet ir vemiant, karščiuojant, dažniau kvėpuojant. Todėl labai svarbu atpažinti dehidratacijos požymius.
Dehidratacijos požymiai
- Sumažėjęs šlapinimasis: Sausesnės ar ilgai sausos sauskelnės (kūdikiams - mažiau nei 4-6 šlapios sauskelnės per parą), tamsus, koncentruotas šlapimas vyresniems vaikams.
- Sausa burna ir liežuvis: Gleivinės sausos, lipnios, liežuvis apsinešęs.
- Verkimas be ašarų.
- Įdubusios akys.
- Įdubęs didysis momenėlis (kūdikiams iki 1-1,5 metų).
- Vangumas, mieguistumas: Vaikas neįprastai ramus, vangiai reaguoja į aplinką, sunkiai pažadinamas. Arba, priešingai, gali būti labai irzlus.
- Šaltos, blyškios ar „marmurinės“ rankos ir kojos.
- Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas.
- Sumažėjęs odos elastingumas: Sugnybus odos raukšlę, ji atsistato lėtai.
- Stiprus troškulys (pradžioje), vėliau, dehidratacijai sunkėjant, vaikas gali atsisakyti gerti.
Kaip padėti viduriuojančiam vaikui namuose?
Svarbiausias tikslas - atstatyti prarastus skysčius ir neleisti vaikui dehidratuoti.
Skysčiai - svarbiausia!
Girdykite dažnai ir po truputį. Jei vaikas viduriuoja ir vemia, pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
- ORS (Geriamieji rehidracijos tirpalai): Tai specialūs milteliai (parduodami vaistinėse), kuriuos reikia ištirpinti vandenyje. Juose yra optimalus kiekis druskų (elektrolitų) ir gliukozės, padedančių organizmui efektyviai pasisavinti vandenį. Tai pats geriausias skystis viduriuojančiam vaikui. Turėkite jų namų vaistinėlėje. Girdykite po truputį (šaukšteliu ar iš buteliuko/puodelio), bet labai dažnai (kas kelias minutes), ypač po kiekvieno viduriavimo ar vėmimo epizodo. Kiekį apskaičiuoti padės gydytojas ar vaistininkas (paprastai pagal svorį). Jeigu vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Tęskite įprastą maitinimą pienu: Jei kūdikis žindomas, žindykite kuo dažniau - motinos pienas puikiai tinka. Jei maitinamas mišiniu, tęskite maitinimą įprastu mišiniu, nekeiskite jo į „specialų“ be gydytojo rekomendacijos. Galima duoti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
- Kiti tinkami skysčiai (papildomai prie ORS vyresniems): Vanduo, nesaldinta žolelių arbata (pvz., ramunėlių), skiestas sultinys (nesūrus).
- Netinkami skysčiai: Venkite saldžių gėrimų (sulčių, vaisvandenių, kompotų), nes cukrus gali sustiprinti viduriavimą. Gazinių gėrimų taip pat reikėtų vengti.
Mityba viduriuojant ir vemiant
Badavimas gali prailginti viduriavimą ir susilpninti organizmą.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Tęskite maitinimą pagal apetitą: Kai tik vaikas nori valgyti, siūlykite jam įprasto maisto, tik galbūt lengviau virškinamo. Tinka kruopų košės (ryžių, avižų, manų - virtos vandenyje), virtos bulvės, džiūvėsėliai, sausiukai, bananai, virti obuoliai, liesa virta ar troškinta mėsa/paukštiena, natūralus jogurtas. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Venkite: Riebaus, kepto, aštraus maisto, pieno produktų (išskyrus jogurtą ar kefyrą, jei vaikas juos toleruoja), žalių daržovių ir vaisių (išskyrus bananus, virtus obuolius), kol viduriavimas nesumažės. Taip pat netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.
Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Papildomos priemonės (vartoti atsargiai ir pasitarus)
- Probiotikai: Kai kurios probiotikų padermės (pvz., Lactobacillus GG, Saccharomyces boulardii) gali šiek tiek sutrumpinti kai kurių (ypač virusinės kilmės) viduriavimų trukmę. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Gerosios žarnyno bakterijos yra naudingos žarnyno infekcijų atveju.
- Absorbentai (pvz., diosmektitas): Kartais skiriami toksinams ir virusams surišti žarnyne, bet jų nauda ne visada aiški. Būtina gydytojo konsultacija. Medicinos priemonės su gliukoze, elektrolitais bei diosmektitu (pvz.Catidral) gali būti vartojami. Catidral milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.
- Vaistai nuo viduriavimo (pvz., loperamidas): MAŽIEMS VAIKAMS JŲ VARTOTI NEGALIMA be aiškaus gydytojo nurodymo, nes jie gali sukelti rimtų šalutinių poveikių. Vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral.
- Vaistai nuo karščiavimo: Jei vaikas karščiuoja ir blogai jaučiasi, duokite paracetamolio ar ibuprofeno pagal svorį.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nedelskite ir kreipkitės skubios medicinos pagalbos (kvieskite greitąją arba vykite į ligoninės priėmimo skyrių), jei:
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
- Kūdikis yra jaunesnis nei 3-6 mėnesiai.
- Pastebite ryškių dehidratacijos požymių (ypač vangumą, sausas sauskelnes ilgiau nei 4-6 val., įdubusį momenėlį, įdubusias akis).
- Vaikas atsisako gerti skysčius.
- Vaikas labai dažnai ir gausiai vemia (ypač jei vėmaluose žalsvas skystis).
- Išmatose ar vėmaluose yra kraujo.
- Vaikas skundžiasi labai stipriu pilvo skausmu.
- Vaikas aukštai karščiuoja (virš 39°C).
- Vaikas yra neįprastai mieguistas, vangus, sunkiai prižadinamas.
- Viduriavimas ir (arba) vėmimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ir būklė negerėja.
- Jūs labai nerimaujate dėl vaiko būklės.
Diagnostika gydymo įstaigoje
Dažniausiai ūmaus virusinio viduriavimo diagnozė nustatoma pagal simptomus ir apžiūrą. Gydytojas įvertins dehidratacijos laipsnį. Papildomi tyrimai paprastai atliekami tik sunkesniais atvejais, įtariant bakterinę infekciją, esant sunkiai dehidratacijai ar ieškant kitų ligų:
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas, elektrolitai, uždegimo rodikliai.
- Išmatų tyrimas: Bakteriologinis pasėlis (ieškoma bakterijų), virusų antigenų tyrimas (pvz., roto-, noroviruso - dažniau epidemiologiniais tikslais), parazitų ieškojimas.
- Pilvo organų ultragarsinis tyrimas: Jei įtariama kita pilvo organų liga (pvz., apendicitas).
Prevencija: higiena ir skiepai
Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę:
- Rankų higiena: Pati svarbiausia priemonė! Kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu (bent 20 sek.) prieš valgį, pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes, grįžus iš lauko. Mokykite to vaikus nuo mažens. Pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
- Maisto sauga: Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves, gerai termiškai apdorokite mėsą ir kiaušinius, venkite nepasterizuoto pieno produktų. Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
- Švara namuose: Valykite dažnai liečiamus paviršius, ypač jei kas nors šeimoje serga. Kruopščiai tvarkykite sauskelnes. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
- Maisto šviežumas: Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
- Bendravimas su gyvūnais: Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.
- Skiepai nuo Rotaviruso: Lietuvoje kūdikiai nemokamai skiepijami geriamąja vakcina nuo rotaviruso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (paprastai 2 ir 4 mėnesių amžiaus, kartais reikalinga trečia dozė). Šie skiepai labai efektyviai apsaugo nuo sunkių rotavirusinės infekcijos formų, reikalaujančių gydymo ligoninėje.
Kaip suprasti, ar kūdikio tuštinimosi dažnumas normalus?
Kūdikio tuštinimosi dažnumas ir išmatų konsistencija gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus, mitybos tipo ir individualios virškinimo sistemos ypatybių. Pavyzdžiui, kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, dažnai tuštinasi minkštomis, geltonos spalvos išmatomis, kurios gali būti šiek tiek skystos. Tuo tarpu mišinėliu maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi tvirtesnėmis, gelsvai rudomis arba žalsvomis išmatomis.
Jauniesiems tėveliams gali atrodyti, kad kūdikis tuštinasi labai dažnai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau tai normalu, kadangi kūdikis gali išsituštinti po kiekvieno maitinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno kūdikio tuštinimosi ritmas yra individualus, ir jis gali keistis, augant kūdikiui ar keičiant mitybą.
Kai kurie kūdikiai tuštinasi rečiau, net kartą per kelias dienas, tačiau jei išmatų konsistencija normali ir kūdikis jaučiasi gerai, tai taip pat laikoma norma. Vis dėlto, jeigu kūdikio išmatos tampa labai vandeningos, itin dažnos ir stipriai blogo kvapo, tai jau gali būti viduriavimo požymis. Taip pat verta paminėti, kad tam tikri veiksniai, kaip pavyzdžiui, naujų maisto produktų įvedimas į kūdikio racioną, gali paveikti išmatų konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą, tačiau įprastai tai yra trumpalaikiai pokyčiai. Jei kūdikis jaučiasi gerai - nėra priežasčių nerimauti.
Ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje?
Tad ką gi reikėtų turėti namų vaistinėlėje, kad pavyktų lengviau numalšinti viduriavimo simptomus?
- Elektrolitų tirpalų mišinių
- Viduriavimą mažinančių vaistų
- Miltelių rehidrataciniams tirpalams
- Aktyvuotos anglies
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo
- Gerųjų bakterijų
- Diosmektito
- Vaistų nuo pykinimo
tags: #kudikiu #maitinimas #viduriuojant #ir #vemiant