Kūdikio raida yra individualus ir nuolatinis procesas, kurio metu mažylis įgyja naujų įgūdžių. Vieni kūdikiai savarankiškai pradeda judėti anksčiau, kitiems reikia daugiau laiko. Vieni 10 mėnesių jau eina savarankiškai, o kitiems reikia daugiau laiko įvaldyti šį savarankišką judėjimą ir pradeda eiti 14-16 mėnesių. Svarbiausia, kad vaikas iki 18 mėnesių pradėtų savarankiškai eiti be jokios pagalbos. Nors įprasta tikėtis, kad sulaukęs pirmojo gimtadienio vaikas jau žengs pirmuosius žingsnius, nebūtinai tai turi įvykti, visiškai normalu pirmųjų žingsnių sulaukti ir vėliau. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl kūdikis tiesia tik vieną ranką, ir pateiksime patarimų, kaip paskatinti harmoningą vaiko raidą.
Vystymosi Etapai Iki Savarankiško Vaikščiojimo
Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis iš karto po gimimo. Jis turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputį kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią. Pirmiausia išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį ir atsistoti su kojų pagalba. Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu. Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo. Kai jau yra išmokęs ir įvaldęs šiuos etapus, mokosi pasileisti ir pastovėti be jokios atramos, ir pradeda bandyti eiti į priekį. Žinoma, pirmieji bandymai dažnai baigiasi kritimu, bet jų bus ne vienas šiame etape.
Tikriausiai genetika, socialinė-emocinė raida, stambioji ir smulkioji motorika bei pažinimas lemia vaikščiojimo pradžios laiką. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir kiekvieną vertinti reikėtų skirtingai, juk ne visi vienodai pradėjo laikyti galvą, vartytis ar ropoti, lygiai taip pat ir su savarankišku vaikščiojimu. Kūdikis vis mokosi ir mokosi naujų įgūdžių, kurie vyksta ankstesniųjų įgūdžių pagrindu. Vieniems reikia šiek tiek daugiau laiko apsiprasti ar išmokti naujus judesius, kiti nesustojant bando.
Kūdikio Raida Mėnesiais
Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių.
- 1 mėnesio kūdikio raida: Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas.
- 2 mėnesio kūdikio raida: Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis.
- 3 mėnesio kūdikio raida: Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų.
- 4 mėnesio kūdikio raida: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas.
- 5 mėnesio kūdikio raida: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas.
- 6 mėnesio kūdikio raida: Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti.
Galimos Priežastys, Kodėl Kūdikis Tęsia Tik Vieną Ranką
Jei pastebėjote, kad kūdikis dažniausiai tiesia tik vieną ranką, tai gali būti dėl kelių priežasčių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Dominuojančios pusės formavimasis: Kūdikiai neturi turėti dominuojančios pusės iki 12-18 mėnesių amžiaus. Todėl visi tie ženklai, kuriais tėvai vadovaujasi spręsdami apie vaiko kairiarankystę ar dešiniarankystę, gali būti tam tikro pavojaus signalai.
- Raumenų disbalansas: Silpnesni vienos pusės raumenys gali lemti, kad kūdikis mieliau naudoja stipresnę ranką.
- Motorinės raidos sutrikimai: Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
- Per didelis saugojimas: Tėvai, auginantys mažylius, iš didelės meilės neretai persistengia. Viena dažniausių klaidų yra pernelyg didelis kūdikio saugojimas, pasireiškiantis jo judėjimo ribojimu arba pastangomis atlikti viską už jį.
- Aplinkos sąlygos: Sveikų vaikų vystymasis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, kurias sudaro būtent tėvai - jie arba paskatina, arba sulėtina vaiko įgūdžių mokymąsi.
- Nenoras gulėti ant pilvo: Viena iš dažniausių priežasčių - didžiulis nenoras gulėti ant pilvo. O kaip vartytis, jei ant pilvo nepatinka?
Ką Daryti, Jei Kūdikis Nenori Ropoti?
Ropojimas yra svarbus raidos etapas, padedantis stiprinti raumenis ir lavinti koordinaciją. Jei kūdikis nenori ropoti, galite imtis šių priemonių:
- Rodyti, mokyti ir skatinti: Dažnai vaikai pripranta prie jiems patogaus judėjimo būdo ir mokytis kitaip judėti nenori. Taip pat ropoti sunku vaikams, kurių silpnesni liemens ir apatinių galūnių raumenys. Tokiu atveju raumenis būtina stiprinti pratimais.
- Guldykite ant pilvo: Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų.
- Skatinkite žaidimus ant šono: Tarp 4-6 mėnesio kūdikiai išmoksta žaisti gulėdami šonu, o jeigu to nedaro, mes galime paguldyti kūdikį šonu, prilaikyti jo liemenį ir žaisti kartu su juo.
- Masažuokite ir mankštinkite: Pirmųjų metų sklandžiai stiprėti vaiko raumenukams padeda masažas ir mankšta. Tai atlikti gali ir tėvai, taip ne tik stiprindami vaikučio raumenukus, bet ir tarpusavio ryšį.
Kaip Paskatinti Kūdikį Verstis?
Reguliarios mankštos bei kryptingai parinkti žaidimai padeda mažyliams greičiau sustiprėti bei atrasti ir suprasti apsivertimo mechanizmą. Norėdami padėti kūdikiui išmokti apsiversti taisyklingai, turėtume jį mokyti judesio etapais:
Verčiantis nuo nugaros ant pilvo:
- Kojų kėlimas aukštyn - pilvo aktyvacija: Pakėlus kojas ir jas sukiojant į šonus, kūdikis pajaus, kad juda ir kilnojasi jo dubuo, o tai skatina verstis visą kūną. Keliant ir kryžiuojant vieną koją kūnas suksis dar labiau - taip išmoksite pasiversti ant šono;
- Pasisukimas ant šono ir gulėjimas šioje padėtyje: prie mokymosi pasisukti prijunkite žaidimus gulint ant šono;
- Galiausiai - vertimosi momentas ir rankos ištraukimas: gulint ant šono toliau mokykitės kryžiuoti kojytę ir apsiversti iki galo. O apsivertus, jei ranka lieka prispausta - neskubėkite jos ištraukti, švelniai patapšnokite, kad mažylis atkreiptų dėmesį ir pabandytų ištraukti pats. Jei jam nepavyksta - švelniai kilstelėkite tos pusės dubenį ir rankytę pavyks ištraukti.
Verčiantis nuo pilvo ant nugaros yra trys pagrindiniai žingsniai:
- Atraminės rankos pritraukimas: Prieš pradedant judesį svarbu atkreipti dėmesį, kad mažylis būtų atsirėmęs dilbiais prieš save;
- Svorio pernešimas nuo vienos pusės prie kitos: su mėgstamu žaislu atkreipkite mažylio dėmesį ir kelkite žaislą šone aukštyn, kad kūdikis žiūrėdamas į viršų po truputį suktųsi į šoną ir perneštų svorį ant vienos atraminės rankos;
- Rankos tiesimas ir galvos sukimas: kai mažylis jau sieks žaisliuko, veskite jį tolyn vaikui už nugaros, kad mažylis tiesdamas ranką suktųsi ir verstųsi atgal.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei kyla įtarimų, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į specialistą, negalvoti ir nelaukti, kada vaikas „išaugs“. Kuo anksčiau suteiksime mažyliui reikiamą pagalbą, tuo didesnė tikimybė, kad jis visiškai pasveiks arba išvengs antrinių komplikacijų. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei kūdikis:
- Kreipiau galvą labiau į vieną pusę arba turi vieną mėgstamą pusę ant kurios guli ar į ją žiūri.
- Iki 12-18 mėnesių amžiaus žaislų siekia viena ranka nei kita.
- Gulėdami ant pilvo mažylio visas kūnas krypsta į vieną pusę arba viena ranka visada labiau priekyje nei kita.
Pirmiausia apie tai informuokite mažylį prižiūrintį šeimos ar vaikų gydytoją arba keliaukite tiesiai pas kineziterapeutą.
Kaip Išvengti Motorinės Raidos Sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Svarbu keisti padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Kūdikio Pasiruošimas Sėdėti
Vienas iš požymių, kad kūdikis jau pasiruošęs mokytis sėdėti, yra gebėjimas rankomis pasiekti pėdutes, su jomis žaisti. Tačiau vien šio gebėjimo tikrai neužtenka atsisėsti ir sėdėti.
Trys būtiniausios sąlygos yra štai šios:
- Kūdikis jau turi mokėti kontroliuoti galvą - sugebėti išlaikyti ją tiesiai, kad nesvirtų į šonus, priekį ar atgal. Tai nutinka apie trečią gyvenimo mėnesį, kuomet mažylis įgunda fiksuoti žvilgsnį, žiūrėti, pavyzdžiui, tiesiai į mamą.
- Turi mokėti pakankamai sulenkti klubus - kaip tik tai įrodo rankomis pasiektos pėdutės. Pasičiupti pėdutes ir su jomis žaisti - labai tikslingas, valingas judesys, rodantis dar ir tobulėjantį kūdikio gebėjimą koordinuoti judesius.
- Lėliukas turi sugebėti vartytis ir suktis apie savo ašį, kas parodo, kad liemens raumenys jau pakankamai ištreniruoti.
Jei turi galimybę ugdyti ir treniruoti šiuos gebėjimus ir reikiamas raumenų grupes, tai maždaug apie šeštą septintą gyvenimo mėnesį mažylis jau būna pasiruošęs mokytis sėdėti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Sėdėti ir atsisėsti yra skirtingi gebėjimai, mat vieni vaikai pirmiausia išmoksta sėdėti, paskui - atsisėsti, kiti - priešingai. Ar yra taisyklių? Ne, nes vaikai atsisėda taip, kaip jiems lengviausia tai padaryti. Fiziškai atsisėsti lengviausia iš keturpėsčios padėties: pakanka tik pasistumti atgal viena ranka ir nugriūni į sėdimąją padėtį. Sėdantis „per šoną“ ar tiesiai iš gulimosios padėties reikia labai stipraus pilvo preso ir gerų koordinacijos gebėjimų. Antra vertus, kad kūdikis galėtų atsistoti į keturpėsčią padėtį, jam taip pat reikia tam tikrų gebėjimų.
Kūdikiai labai skirtingi, tad sunku tiksliai apibrėžti, kada jau galima pradėti sodinti - tai reikia pajusti intuityviai: jei kūdikis nenulaiko galvytės, pasodintas suglemba, tai sodinti dar anksti. Tačiau gali būti, kad kitas panašaus amžiaus mažiukas jau laiko galvą, rodo ženklus, kad nori sėstis, džiaugiasi pasodintas, tad tokį kūdikį galima mokyti sėdėti.
O jei trumpam, vos keletai minučių savarankiškai dar nesėdintį paramstysite pagalvėlėmis, kad šiek tiek pasėdėtų, - taip pat nieko bloga nenutiks.
Kad gebėtų tvirtai sėdėti pats, kūdikis turi išlavinti pusiausvyros jausmą ir suformuoti apsaugines atramas. Pirmiausia susiformuoja priekinė rankų atrama (pasodintas atkiša rankytę į priekį ir ja atsiremia), augdamas išmoksta šoninės atramos ir galiausiai, maždaug apie devintą mėnesį, įgunda atsiremti atmesdamas rankytę atgal. Savarankišku sėdėjimas vadinamas tada, kai mažylis išlaiko pusiausvyrą sėdėdamas tiesia nugara be jokios pagalbos bent kelias minutes. O tai būdinga 7-12 mėn.
Kūdikio Vertinimas Pas Kineziterapeutą
„Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą“, - sako G. Gudaitė. Pasak G. Gudaitės, kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu su specialistų priežiūra leisti vaikui vystytis pagal jo amžių.
Viena iš dažnai daromų klaidų - kūdikio lyginimas su kitais. „Prieš mokydami sėdėti įvertinkite, ar kūdikis jau geba vartytis, aktyviai pats bando sėstis per šoną, išlaiko šoninę padėtį, pasiremdamas dilbiu. Stebėkite, ar gulėdamas ant pilvo remiasi tiesiomis rankomis ir geba save išsistumti, išlaikyti padėtį, per abi puses sukasi aplink savo ašį. Atkreipkite dėmesį, ar susiformavusios atramos reakcijos: sėdėdamas palinkęs geba atsiremti rankomis ir grįžti į pradinę padėtį. Pradėdamas ropoti mažylis turėtų tvirtai išsilaikyti keturpėsčioje padėtyje ir būdamas joje, remdamasis tiesiomis rankomis, gebėti siūbuoti. „Pamažu artėjant prie vaikščiojimo, kūdikis turėtų gebėti perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, šonu eiti palei baldus, o vėliau ir palei sieną, stovėdamas pasisukti. Kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir reikalingi užsiėmimai skiriasi.
Užsiėmimai Vandenyje
„Dėl vandens savybių mažiau jaučiamas gravitacijos poveikis, tad kūdikiai ir vaikai gali laisviau judėti bei atlikti tam tikrus judesius, kuriuos sudėtinga atlikti sausumoje. Užsiėmimų vandenyje metu gerėja ir pusiausvyra bei koordinacija, kurios svarbios vaiko motorinių įgūdžių formavimuisi, - apie baseino naudą pasakoja kineziterapeutė. - Įvairūs pratimai ir plukdymo būdai, kurių metu išnaudojamas vandens pasipriešinimas, padeda stiprinti silpnąsias raumenų grupes.
„Pastebima, kad vanduo teigiamai veikia kraujotakos, virškinimo ir kvėpavimo sistemas, gerina miego kokybę. Kūdikiai ir vaikai geba lengviau adaptuotis prie skirtingos aplinkos, lavinami socialiniai įgūdžiai, stiprėja vaiko ir tėvų ryšys. Visgi G. Gudaitė pirmajam užsiėmimui pataria rinktis salę. Joje kineziterapeutas galės įvertinti kūdikio atliekamus judesius ir jų kokybę, gebėjimą išlaikyti ir pereiti į skirtingas padėtis.
Aplinkos Pritaikymas Kūdikio Poreikiams
Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais. „Verta kritiškai įvertinti, ar namai pritaikyti kūdikio poreikiams. Tėvams rekomenduočiau pasirūpinti ne tik mažylio žaislais ar jam reikalingais daiktais, bet ir atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, namų grindis. Neretai tėvai, stengdamiesi, kad mažylis išliktų ramus, daro jam meškos paslaugą. Pavyzdžiui, kai kūdikis suirzta, kad negeba savarankiškai pasiekti tikslo arba negali išlaikyti norimos padėties, tėvai skuba jam padėti, atlikdami visą darbą už jį - paguldo ant pilvo, pasodina arba medi pastato. Mažyliui nebelieka motyvacijos stengtis pačiam. „Dar viena problema yra baimė ar nenoras pripažinti, kad vaiko raida vėluoja. Tokiu atveju tėvai dažnai stengiasi pateisinti kūdikį, sakydami, kad jis yra nesportiškas, tingus, arba mano, jog „išaugs“.