Nuo pat gimimo kiekvienas kūdikis yra unikalus, vieni pasižymi dideliu aktyvumu, kitiems reikia daugiau miego ir jie greičiau pavargsta. Staiga atsiradęs nuovargis kūdikiui gali būti įvairių priežasčių pasekmė, pradedant nuo laikino miego trūkumo ir baigiant rimtesnėmis sveikatos problemomis. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio elgesį ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus.
Nuovargio priežastys
Fiziologinės priežastys
- Miego trūkumas: Tai viena dažniausių nuovargio priežasčių. Kūdikiams reikia daug miego, o jo trūkumas gali sukelti irzlumą, prastą nuotaiką ir nuovargį. Būtina pasidomėti, kiek valandų per parą vidutiniškai turėtų miegoti skirtingo amžiaus kūdikiai. Pavyzdžiui, naujagimis turėtų miegoti apie 16-18 valandų, likęs laikas skirtas maitinimui, sauskelnių keitimui, maudynėms bei kitoms higienos procedūroms. 1 mėn. kūdikiui reikia miegoti 15-17 valandų, o kuo kūdikis vyresnis, tuo labiau trumpėja miego laikas.
- Anemija (mažakraujystė): Greitą nuovargį kartais sukelia anemija (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas). Jeigu įtariate vaikui anemiją, kreipkitės į gydytoją, kuris pagal kraujo tyrimą nustatys, ar vaikas serga šia liga. Jei tyrimas parodys mažakraujystę, nupirkite geležies papildų ir paisykite visų gydytojo nurodymų. Sureguliuokite mitybą, pasistenkite, kad vaikas su maistu gautų daugiau geležies.
- Infekcijos: Staiga atsiradęs vaiko nuovargis paprastai reiškia, kad jis pradeda sirgti, pavyzdžiui, peršalimu. Daugiau kaip 3 savaites besitęsiantis nuolatinis vaiko nuovargis gali būti virusinės infekcijos pasekmė. Paprastai gydyti šio negalavimo nereikia. Per daug vaiko nevarginkite, leiskite jam daryti tiek, kiek jis gali. Jei vaikas tampa mieguistas sirgdamas vėjaraupiais, raudonuke ar kita užkrečiamąja liga ir skundžiasi, kad skauda galvą, kaklą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
- Cukrinis diabetas: Nuovargis, geria ir šlapinasi, gali būti diabeto požymis. Ypač, jeigu vaikui skauda pilvą ir krenta svoris.
- Vaistų šalutinis poveikis: Greitas nuovargis gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Pasitarkite su gydytoju, ar jų nereikėtų pakeisti kitais.
- Skysčių stoka: Vaikui, kuris ne tik mieguistas, bet ir vemia ar viduriuoja, tikriausiai stinga skysčių. Todėl jam silpna, norisi prigulti, pasnausti. Duokite gausiai gerti arbatos, negazuoto mineralinio vandens, o kūdikį dažniau pažindykite arba pagirdykite mišinuku, vandenuku. Nepamirškite specialaus druskų tirpalo.
- Kūno temperatūros pokyčiai: Vaikui silpna, norisi miego, kai jis karščiuoja arba temperatūra žemesnė, negu įprastai. Pamatuokite temperatūrą.
- Apsinuodijimas: Apsinuodijęs vaistais arba alkoholiu vaikas tampa mieguistas, vangus, gali net prarasti sąmonę, atsirasti traukulių, vemti, viduriuoti. Apklauskite jį ir būtinai patikrinkite namų vaistinėlę, ar joje nieko netrūksta. Supratę, kad mieguistumo priežastis - apsinuodijimas, paguldykite vaiką ant šono (pradėjęs vemti neužsprings) ir kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Trauma: Gali būti, kad vaikas pasidarė mieguistas, nes susitrenkė galvą. Jei iškrito iš vežimėlio ar lovelės ir todėl pasidarė vangus, mieguistas, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Vyresnio vaiko paklauskite, ar jis negriuvo ir nesusitrenkė galvos.
- Nuolatinės silpnos infekcijos: Greito nuovargio drauge su augimo sumažėjimu priežastis gali būti nuolatinės silpnos infekcijos, kurių šie požymiai - gali būti vieninteliai.
Psichologinės ir emocinės priežastys
- Emocinės problemos: Vaikai ne mažiau negu suaugusieji patiria emocinių problemų ir jos sukelia daug požymių, tarp kurių ir didelis nuovargis. Vaikas gali būti susijaudinęs, jį gali kankinti miego problemos, jis gali prarasti norą eiti į darželį arba mokyklą.
- Stresas ir nerimas: Jei vaikas greitai nuvargsta dėl to, kad nesugeba prisitaikyti prie pakitusios aplinkos, jis ima miegoti ilgiau už bendraamžius, atsikelia prastas nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, būna apsnūdęs, jam sunku susikaupti.
- Depresija: Vyresniam vaikui mieguistumas gali išsivystyti prasidėjus depresijai, atsiradus psichikos sutrikimų. Tada užsitęsia bloga nuotaika, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais, vengia su jais bendrauti, tampa dirglus, nenori valgyti (arba, priešingai, valgo daugiau nei įprastai), sutrinka virškinimas, skauda galvą, sunku susikaupti.
- Hiperstimuliacija: Dažnai matau jaunus, šviežiai iškeptus tėvus, kurie galvoja, kad kuo labiau vaikas nuvargs, kuo jis patirs daugiau įspūdžių, tuo jis bus ramesnis, geriau miegos ir taip toliau. Šitą nesąmonę reikia išmesti iš galvos, nes yra priešingai. Kadangi vaiko nervo sistema yra nebrandi, tai ta hiperstimuliacija veikia priešingai - jie pasidaro pikti ir išsibalansavę. Vaikams šiame pasaulyje viskas nauja, jie pažindinasi su viskuo. Tos stimuliacijos yra labai daug, dėl to kūdikiai dažnai pervargsta, jų bloga nuotaika dažnai pasireiškia antroje dienos pusėje.
Kitos priežastys
- Amžius: Kai kurio amžiaus vaikams nuovargis - natūralus reiškinys. Ikimokyklinukų labai aktyvios veiklos periodai dažnai kaitaliojasi su prislopintos būklės laikotarpiais.
- Neteisinga dienotvarkė: Kad ir kaip stengtumėmės laikytis griežtos dienotvarkės, kartais kūdikiai neišvengiamai pervargsta. Svarbu žinoti, kad perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti. Taigi, tėvai tarsi patenka į užburtą ratą: pervargęs mažylis sunkiau užmiega, nes nuovargis kaip tik ir neleidžia užmigti. Net iki 6 mėn. amžiaus kūdikiai negeba susikurti reguliarių miego ciklų, o kai pradeda jaustis pavargę, jie tiesiog nežino, kad jiems geriau jaustis padės miegas.
- Rudens sezonas: Su grįžimu į mokyklas ir darželius bei su besikeičiančiais orais siejamas rudens laikotarpis neretai tampa iššūkiu tėvams. Prastas miegas, neracionali mityba, nepakankama higiena turi neigiamos įtakos vaikų sveikatai. Rudens sezonui įsibėgėjus ir vaikams sugrįžus į darželius bei mokyklas pastebimi dažnesni susirgimai įvairiomis ligomis. „Lietingesnis, drėgnesnis oras, dargana siejama su dažnesniu sergamumu, nes įvairūs virusai daugiau plinta per drėgną orą. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų imuninė sistema iš esmės nėra tokia stipri kaip suaugusiųjų, nes ji nėra treniruota ir galutinai susiformavusi, ypač kalbant apie mažesnio amžiaus vaikus.
- Vitaminų trūkumas: Tamsiuoju metų laiku Lietuvoje bene kiekvienam mūsų itin trūksta vitamino D, padedančio užtikrinti gerą savijautą. Ne išimtis ir vaikai - padidėjęs nuovargio jausmas neretai gali signalizuoti būtent vitamino D trūkumą. Šis vitaminas iš esmės gali būti vartojamas ištisą sezoną, o dar geresniu pasirinkimu jaunam organizmui gali tapti žuvų taukai, padedantys organizmui lengviau išgyventi šaltąjį laikotarpį ir aprūpinti organizmą reikiamomis medžiagomis.
Kaip atpažinti nuovargio požymius kūdikiui
Pirmieji nuovargio požymiai: kūdikis trina akis, tampa kaprizingas, judina ausytes arba pirštu suka plaukus, žiovauja.
Ką daryti, jei kūdikis nuolat pavargęs
Dienotvarkės koregavimas
- Laikykitės režimo: Taip pat pasistenkite laikytis dienotvarkės - gultis, keltis, valgyti ir atlikti kitas veiklas visuomet panašiu laiku (tiesa, šie patarimai nėra aktualūs naujagimiams), o artėjant miego laikui kūdikio nestimuliuokite.
- Miegoti vaikišku laiku: Todėl tėvai turėtų žinoti, kad vaikus reikia migdyti vaikišku laiku - tarp 19 ir 21 val. Tėvai dažnai būna šokiruoti, kaip galima vaiką migdyti nakčiai 19 val., bet ši praktika taikoma visame pasaulyje - tai padeda kūdikiui gerai pailsėti ir būti geros nuotaikos kitą dieną.
- Pabudimo langai: Labai svarbu žinoti apie „pabudimo langus“ - laiką, kurį kūdikiai gali išbūti būdraudami. Šie langai skiriasi priklausomai nuo kūdikio amžiaus. Pavyzdžiui, naujagimis per valandą gali būti budrus ir vos kelias minutes, 1 mėn. kūdikiai nemiegoję išbus iki valandos ir ilgiau, o 3 mėn. kūdikis budrus gali išbūti iki dviejų valandų.
- Miego ritualai: Susikurkite miegui pasiruošti padedančius ritualus: kūdikį nuprauskite, pakeiskite sauskelnes, perrenkite pižama, padainuokite lopšinę ar paskaitykite pasakėlę, tada trumpai pasūpuokite, pamasažuokite, duokite atsigerti. Visi šie nedideli ritualai padės lengviau pereiti iš budrumo stadijos į miego režimą ir duos smegenims signalą, kad laikas miegoti. Prieš pietų miegą atlikite tik kai kurios ritualus (t.y. parinkite trumpąją migdymo versiją).
- Baltasis triukšmas: Kūdikius iki 8 sav. Išbandykite baltąjį triukšmą. Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai.
- Oda prie odos kontaktas: Oda prie odos kontaktas kūdikius veikia raminančiai ir padeda jiems lengviau užmigti.
- Alternatyvūs migdymo būdai: Kritiniu atveju, jeigu kūdikis labai pavargęs ir niekaip negali užmigti, padeda įvairios gurybės: migdymas vaikštant ir supant ant rankų, laikant glėbyje ir šokčiojant ant kamuolio, vežime ar važiuojant automobilyje, vaikštant su į nešioklę ar vaikjuostę įdėtu kūdikiu. Išbandę kelis būdus labai greitai pastebėsite, kuris tinkamiausias jūsų mažyliui.
Aplinkos veiksniai
- Saugios aplinkos sukūrimas: Jei įtariate, kad kūdikis pavargo, paguldykite jį saugioje ir tylioje aplinkoje, padėkite pasijusti saugiai, galite pritemdyti šviesą. Svarbu, kad vaikelis nepervargtų - tokiu atveju užmigimas gali būti apsunkintas.
- Komfortas: Kūdikiui veržia sauskelnės ar drabužiai, jis per mažai ar per šiltai aprengtas. Kartais vaikelio neramumo priežastis gali būti labai paprasta - jam tiesiog nepatogu. Jei per stipriai suveržėte sauskelnes ar aprengėte per ankštais drabužiais, kūdikiui gali spausti pilvelį, jis jausis blogai. Užsekite sauskelnes taip, kad laisvai įkištumėte pirštą tarp pilvo ir sauskelnių, nerenkite per daug aptemptų drabužių. Stebėkite patalpų ir lauko temperatūrą, renkite kūdikį tinkamai. Reikėtų atminti, kad kartais geriau kūdikį aprengti šiek tiek vėsiau, nei per šiltai - perkaitimas kūdikiams itin žalingas.
Maitinimo aspektai
- Stebėkite poreikius: Kūdikių priežiūros konsultantė, viena iš bendruomenės „Sąmoningos mamos“ įkūrėja Giedrė Veličkienė sakė, kad pirmiausia reikia ieškoti, kodėl tas kūdikis neramus - gal tiesiog nori valgyti, miegoti, yra pavargęs, jam karšta arba šalta.
Kreipimasis į specialistus
- Konsultacijos: Ruoštis iš ankstoGiedrė Veličkienė sutiko, kad ne visada yra lengva atpažinti, kokie kūdikio poreikiai yra nepatenkinami ir kodėl jis verkia, tačiau tam, sako ji, yra devyni nėštumo mėnesiai - tuo laiku reikia ruošits, skaityti knygas, kitų mamų pasidalinimus apie galimas problemas ir kaip jas sprendė, pasitarti su specialistais.„Yra sąmoningų tėvų, kurie per nėštumą susitinka sum animi ar mano kolega ir klausia, ką daryti ir ko ne. Paskui tėvai pasako, kad jiems buvo viskas gerai, nes jie žinojo, kaip įvairiose situacijose elgtis. Jeigu patys tėvai negali identifikuoti tų poreikių, reikia paklausti tų, kuriems jau pavyko tai padaryti“, - nurodė pašnekovė.
- Kada sunerimti: Akušerė, „Gandro lizdo“ mokyklos vadovė Ieva Girdvainienė tv3.lt nurodė, kad kiekvieni tėvai turi intuiciją, kas yra neramus kūdikis, tačiau vienas iš objektyvių neramumo požymių gali būti toks: kūdikis išvis nemiega dieną. „Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu vaikas miega labai trumpai, kaip mamos įvardina „faktiškai išvis nenori miego“. Natūraliai vaikas turėtų miegoti du-tris kartus per dieną ir naktį normaliai išmiegoti, keliantis tik pagal žindymo ritmą, jeigu jis gimdomas natūraliai“, - kalbėjo I. Girdvainienė. Pasak jos, jeigu kūdikis nerimauja ir verkia net ir patenkinant jo fiziologinius poreikius: šlapinimąsi, tuštinimąsi, glaudimą prie savęs, prie krūtinės, maitinimo poreikį, - tada reikia ieškoti skausmo priežasčių ir skausmo klinikų.
- Neurologiniai sutrikimai: VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės neurologė Laimutė Strupienė tv3.lt nurodė, kad pirmaisiais vaikučių gyvenimo metais dažniausiai nustatomi tokie neurologiniai sutrikimai: raidos sutrikimai, raumenų tonuso pakitimai, padidėjęs dirglumas; vaikų cerebrinis paralyžius; įvairios kilmės paroksizmai: karštiniai traukuliai, epilepsija, neepileptiniai paroksizmai; genetiniai sindromai.
Mamos būsena
Ieva Girdvainienė taip pat nurodė, kad žindomo vaiko nervinė būsena labai priklauso nuo mamos būsenos - tai, sako ji, yra mokslininkų įrodytas faktas. „Jeigu mama yra be galo nerami, dirgli, nerimauja dėl pasikeitusios gyvenimo būsenos, ji pati dėl savęs liūdi, ją kankina pogimdyvinė melancholija, pereinanti į depresiją, tada vaikas irgi bus neramus. Tai vienareikšmiškai susiję, ir tai yra įrodyta mokslo. Tad reikia pirmiausia raminti mamą“, - kalbėjo ji.
Miego svarba
Vaiko gyvenimui miegas nepaprastai svarbus. Ne tik todėl, kad miegodamas atgauna jėgas, pailsi. Miegas be galo svarbus visai organizmo fizinei veiklai ir raidai. Mieguistumas gali būti nuovargio arba ligos požymis. Miegant medžiagų apykaita sulėtėja net trečdaliu, nukrinta kraujospūdis, kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas bei kvėpavimas, daugiau išskiriama augimo hormono (daugiausia - pasiekus giliojo miego fazę, tarp 22-23 val.). Tuo pačiu metu atsiranda naujų jungčių nervų takams nutiesti, susiderina nervų sistema, kuri ir toliau nenutrūkstamai dirba. Vaikas miegodamas vėl išgyvena dienos potyrius ir taip tarsi pasikartoja žaidžiant ar mokantis įgytus įgūdžius. Todėl tėvai turėtų rūpintis, kad vaikas miegotų pakankamai. Kad miegas būtų ramus ir netrikdomas, svarbu vaikui leisti pabūti ir pajudėti lauke kasdien bent kelias valandas.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)