Ananasas - vienas labiausiai vertinamų vaisių pasaulyje, pasižymintis ne tik ypatingu skoniu, bet ir įvairių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa. Lietuvoje ananasai seniai nebėra egzotika, tapę neatsiejama šventinių vaišių stalo dalimi. Vokietijoje Naujųjų metų išvakarėse geriami putojantys gėrimai su ananasų gabalėliais, o Kinijoje ananasų valgymas šiuo laikotarpiu simbolizuoja artėjančią gerovę. Jungtinėse Amerikos Valstijose ananasai yra svetingumo simbolis.
Ananaso atsiradimo istorija
Manoma, kad laukiniai ananasai atsirado tarp Brazilijos ir Paragvajaus esančiose Paranos ir Paragvajaus upių baseinuose. Augalas plito Pietų Amerikoje, Karibuose, Centrinėje Amerikoje bei Meksikoje, kur majų ir actekų civilizacijos geriausiai pažino augalo auginimo ypatybes.
Pirmasis europietis, pamatęs ananasą savo akimis, buvo Kristupas Kolumbas. Iš Italijos kilęs keliautojas ieškojo kelio į Rytų Aziją, tačiau pasiekė Karibų salas. Vienoje iš salų - Gvadelupėje jis pastebėjo, kad vietiniai plačiai augina ir maitinasi jam nematytu augalu. Kolumbas parplukdė ananasus į Ispaniją ir pavadino juos "pina de Indes" (ananasai iš Indijos). Europiečius pakerėjo nuostabus vaisiaus skonis, tad naujos epochos akivaizdoje augalas pramintas kolonializmo vaisiumi.
Ananasai Europoje
Europoje net porą amžių įvairūs botanikai bandė auginti ananasus, bet jiems nesisekė sukurti tinkamų sąlygų šio augalo derėjimui. Pirmasis šiltnamio principu paremtą sodą sukūrė olandas Pieteris de la Courtas. Šis išradimas paspartino įvairių egzotinių vaisių auginimą Europoje. Ananasai pradėjo plisti po Olandijos ir Anglijos sodus nuo 1719 m., o Prancūziją pasiekė 1730 m.
Šiltnamiuose auginami ananasai patenkino tik dalį rinkos poreikių. Valdovai arba gerai gyventys didikai norėjo pasirodyti prieš bendražygius ar kitų šalių lyderius. Egzotiško vaisiaus paklausa išaugo, tačiau pasiūla buvo menka. Tik ypatingai turtingi ir įtakingi žmonės galėjo mėgautis šiuo nuostabiu vaisiumi. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, Rusijos imperatorė Jekaterina II ir Anglijos karalius Karolis II pamėgo ananaso skonį ir jo simbolizuojamą prabangą bei turtą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
XVIII amžiaus Anglijos aukštuomenės gyvenimo būdas buvo grindžiamas prabanga, išskirtinumu ir vizualia turtų demonstracija. Vienas netikėčiausių, tačiau ryškiausių tokios prabangos simbolių tapo ananasas - tropinis vaisius, kuris tuo metu buvo toks retas ir brangus, kad jo turėjimas tapo tikru socialinės padėties rodikliu. Šiandien sunku patikėti, tačiau ananasas kaip statuso simbolis XVIII amžiuje buvo net svarbesnis už kai kuriuos brangakmenius.
Kelias iš tropikų į elitinį Anglijos stalą
Ananasai Europą pasiekė dar XVII a. pradžioje per kolonijines ekspedicijas į Pietų Ameriką ir Karibų salas. Šių vaisių skonis ir forma pakerėjo europiečius, tačiau kelias nuo džiunglių iki Anglijos buvo ilgas, brangus ir kupinas iššūkių. Vaisiai dažnai sugestavo dar prieš pasiekdami paskirties vietą. Todėl kiekvienas šviežias ananasas Anglijoje buvo laikomas retenybe, o jo kaina galėjo siekti net visų metų tarnaitės atlyginimą.
Vėliau Anglijoje pradėti kurti specialūs šiltnamiai - vadinamieji „ananasų namai“, kuriuose bandyta auginti šiuos vaisius vietoje. Tačiau dėl šaltesnio klimato šis procesas buvo itin sudėtingas ir brangus. Vieno ananaso užauginimas užtrukdavo apie dvejus metus ir reikalavo nuolatinės priežiūros, šilumos bei didelių išlaidų.
Vizualinis turtų demonstravimas
Turtingieji britai greitai suvokė, kad ananasas gali būti ne tik maistas, bet ir vizualinis įrankis, demonstruojantis jų turtingumą, ryšius ir įtaką. Ananasas kaip statuso simbolis įgavo tiek reikšmės, kad kai kurie kilmingieji nešiodavosi vaisių viešai, rodydami jį kaip brangų aksesuarą ar net kaip gyvą vizitinę kortelę. Yra žinoma atvejų, kai ananasai buvo nuomojami - šeimos, kurios negalėjo jų nusipirkti, mokėdavo pinigus, kad galėtų šiuo vaisiumi papuošti stalą per svarbią šventę ar pokylį. Taip buvo siekiama sudaryti įspūdį apie turtingumą, net jei iš tikrųjų finansinė padėtis buvo vidutinė. Kai kurios šeimos laikydavo ananasą kelias savaites, kol jis pradėdavo gesti - vien tam, kad svečiai jį pamatytų per vakarienes ar oficialias priėmimo ceremonijas.
Ananaso motyvai dizaine, mene ir architektūroje
Tuo laikotarpiu ananaso simbolika peržengė vien maisto ribas. Jo forma, laikoma simetriška, elegantiška ir išraiškinga, įkvėpė rūbų dizainerius, baldų gamintojus, architektus ir net juvelyrus. Ananaso formos dekoracijos tapo dažnu motyvu ant audinių, porceliano indų, tapetų, paveikslų rėmų bei sodo vartų.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Vieni įdomiausių pavyzdžių - architektūriniai sprendimai, pavyzdžiui, Skotlandijos Dunmoro Pineapple - didžiulis pastatas su ananaso formos kupolu. Tokie kūriniai liudija apie vaisiaus prestižą ir estetinę vertę tuo laikotarpiu. Be to, ananasas simbolizavo svetingumą, todėl dažnai buvo vaizduojamas prie dvarų įėjimų ar svečių kambariuose kaip geranoriškumo ženklas. Ši reikšmė gyvuoja iki šių dienų - kai kuriose šalyse ananaso atvaizdas iki šiol reiškia „sveiki atvykę“.
Ananasas ir monarchija
Ananaso prestižas buvo dar labiau sustiprintas, kai šiuo vaisiumi ėmė naudotis karališkoji šeima. Karaliaus George II dvaruose ananasai buvo auginami kaip prestižo simbolis, o svečiams dovanoti ananasai reiškė ypatingą pagarbą ir statuso pripažinimą. Tai buvo ne tik dovana - tai buvo simbolinis gestas, kuris reiškė: „Aš turiu tiek turtų, kad galiu sau leisti padovanoti tai, kas kitiems neprieinama.“
Ananasai Amerikoje
Ananasai buvo populiarūs ne tik Europoje. Įvairiose Amerikos kolonijose XVII a. egzotinis vaisius turėjo didelę reikšmę, jis buvo importuojami iš Karibų salų ir nemažai kainavo. Vienas ananasas galėjo kainuoti apie 8 tūkst. dolerių (įvertinus infliaciją). Kaina išaugo dėl transporto išlaidų, greitai gendančios prekės išskirtinumo, egzotiškumo ir prestižo. Turtingi kolonistai rengė vakarėlius ir pastatydavo ananasą kaip simbolį, viduryje salės, jis simbolizuodavo turtą, svetingumą ir statusą. Vaisius iš karto buvo atpažįstamas atvykusių svečių.
Ananasai tuo metu buvo skirti dekoracijai, juos suvalgydavo, kai jie pradėdavo pūti. Dėl ananasų kainos įsikūrė net nuomos punktai, kurie nuomodavo šį egzotišką vaisių vienam vakarui. Tad pirkliai prieš parduodami ananasą valgymui, išnaudodavo jo potencialą ir nuomodavo prasčiau gyvenantiems kolonistams. Vaisiaus nuomininkai atvykę į vakarėlį demonstruodavo vaisių kaip savo galimybę įsigyti tokį prabangų daiktą.
XVII a. ir XVIII a. įvairūs menininkai bandė atkartoti ananaso formas ir spalvas ant įvairių dirbinių. Servetėlės, rankšluosčiai, paveikslai, įvairūs raižiniai turėjo sukurti jaukią atmosferą svečiams. Jeigu žmonės negalėjo nusipirkti viso vaisiaus ar jo išsinuomoti, tai pirkdavo įvairius porcelianinius dirbinius, arbatos puodelius, kurie atitiko ananaso formas.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Ananasų auginimas ir prieinamumas
Tik XX a. pradžioje Havajuose įkurta ananasų plantacija atpigino egzotiško vaisiaus produkciją. 1900 metais pramonininkas Jamesas Dole‘as Havajuose įkūrė ananasų plantaciją, tikėdamasis pardavinėti ir platinti vaisių per savo kompaniją „Hawaiian Pineapple Company“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Dole Food Company“. Laikui bėgant ananasais galėjo mėgautis didžioji dalis pasaulio. Įkurta kompanija lyderiavo net 70 metų, sėkmingais metais užaugindavo virš 75 procentų visų pasaulio ananasų.
Jų auginimas ir gamyba reikšmingai išaugo, kai automatizuota mašina ėmė greitai lupti ir šalinti ananaso vidurius. 1921 metais „Dole Hawaiian Pineapple Company“ tapo klestinčiu verslu, paversdama ananasų auginimą stipria žemės ūkio šaka.
Šiandien Havajai užaugina vos 10 procentų pasaulio ananasų. Kitos šalys, smarkiai prisidedančios prie ananasų auginimo, yra Meksika, Hondūras, Dominikos Respublika, Filipinai, Tailandas, Kosta Rika, Kinija ir Azija.
Ananasas šiandien: nuo simbolio iki dizaino elemento
Nors šiandien ananasas yra lengvai prieinamas prekybos centruose ir nėra laikomas prabangos preke, jo kultūrinė reikšmė liko. Ananasas kaip statuso simbolis išliko dizaino pasaulyje, kur šis vaisius dažnai sutinkamas interjeruose, dekoracijose ar net prekės ženkluose, simbolizuodamas svetingumą, stilių ir subtilų rafinuotumą.
Atsidūrę senamadiškame ar netgi naujame, stilingame viešbutyje, greičiausiai kur nors pastebėsite ananaso nuotrauką ar paveikslą. Tai svetingumo simbolis, kuris šiais laikais yra tapęs universaliu. Kolonijiniuose namuose vis dar galima aptikti ananasų piešinių ar paveikslų, o ir viešbučiai juos iki šiol kabina. Pavyzdžiui, „Maxwell“ viešbutis Sietle (JAV) ananasą naudoja kaip savo logotipą.
Tačiau griežtas ananaso įvaizdis sušvelnėjo. Dėl to, kad ananasą galėjo įsigyti vis daugiau žmonių, jis tapo visiškai įprastu vaisiumi. Napoleoninės eros metu politiniai karikatūristai piešdavo ananasus norėdami pavaizduoti ekstravaganciją. XVI a. krikščionių bažnyčia taip pat adaptavo šį simbolį, kai architektas Christopheris Wrenas pradėjo juos talpinti ant bažnyčios fleronų.
Ananaso nauda ir panaudojimas
Nepaisant to, ką apie ananasą manome, jis plačiausiai naudojamas ir siejamas su maisto, tokio kaip kiauliena ar jūrų gėrybės, pasaldinimu, taip pat tropinių kokteilių gamyba. Yra galybė desertų receptų, kuriuose pagrindinis ingredientas yra ananasas, kaip antai klasikinis apverstas ananaso pyragas.
Ananasai pasižymi ne tik saldžiu skoniu, tačiau šimtmečius buvo naudojami gydyti uždegimus ir virškinimo problemas. Ananase yra nemažai maistinių medžiagų, galinčių pagerinti širdies sveikatą. Tai maistinės skaidulos, vitaminas C ir kalis. Dieta, kurioje gausu antioksidantų, pagerina vaisingumą. Ananasuose yra šių antioksidantų: vitamino C, beta karotino, vario, cinko ir folio rūgšties.
Kaip išsirinkti ir nulupti ananasą
Idealu, jeigu parduotuvėje yra jau perpjautų ir supakuotų ananasų - tuomet nesunkiai pagal spalvą ir faktūrą atskirsite, kuris bus saldus ir išnokęs. Tačiau net ir visą ananasą išsirinkti nėra labai sunku. Prinokęs vaisius turi turėti kietą žievę, bet spustelta ji turėtų įsilenkti. Pakelkite vaisių ir pauostykite jo apačią. Prinokęs ananasas turėtų būti intensyvaus saldaus kvapo. Aštrus, kartus kvapas gali rodyti, kad vaisius pernokęs.
Įvertinkite spalvą. Prinokę ananasai turėtų būti gelsvos spalvos ir sveikų, ryškiai žalių lapų. Jei žievė žalia, vaisius tikriausiai dar nesunokęs, o jei ruda - jau tikriausiai pernokęs. Kai kurie pataria lengvai patraukti už lapų. Sakoma, kad prinokusių ananasų lapai turėtų būti labai lengvai ištraukiami.
Ananasai yra skanūs, tačiau juos nulupti yra šiek tiek vargo. Šie saldūs vaisiai yra labai dideli ir turi storą, nevalgomą odelę, kurios turime atsikratyti. Dažnai vargstama ir išpjaustant minkštime likusias žievės „akis“. Jeigu ananasas dar su lapais - nenupjaukite jų. Už jų bus patogu laikyti vaisių, ir taip jo minkštimą mažiau liesite rankomis. Nupjaukite vaisiaus apačią ir, laikydami už lapų, aštriu peiliu pjaukite žemyn ananaso šonais. Lenkite peilį pagal vaisiaus formą, kad nupjautumėte kietą išorinę žievelę. Kad nereikėtų vargti su kiekviena jų atskirai, siūloma naudotis „V“ metodu. Vaisių laikykite 45 laipsnių kampu ir padarykite ilgą įstrižą maždaug 1,5-2 cm gylio pjūvį tarp „akučių“. Padarykite dar vieną pjūvį kitoje „akių“ pusėje, šį kartą pjaukite į priešingą pusę. Pirmasis ir antrasis pjūviai turėtų susijungti apačioje ir sudaryti raidę „V“. Tuomet nupjaukite jau ir viršutinę ananaso dalį su lapais, statykite vertikaliai ant pjaustymo lentos ir padalinkite į keturias dalis, pjaudami per šerdį. Ją pašalinsite kiekviename ketvirtyje nupjaudami vidinį trikampį.
Ananasų auginimas namuose
Kretingos muziejaus Žiemos sodą papildė naujas egzotinis augalas - ananasas. Ananasus galima auginti ir namuose. Nuo sveiko ananaso vaisiaus nupjaukite viršūnėlę su lapais. Skrotelę padžiovinkite 5-6 dienas, paskui sodinkite į drėgną žemę, sudrėkinkite ir laikykite šviesiai 21-23 °C temperatūroje, kol išleis šaknis. Ananasus galima dauginti ir lapų kuokštu. Jį atsargiai nupjaukite nuo sveiko vaisiaus, nuskinkite apatinius lapus ir pamerkite į indą su vandeniu. Jo kotelis turi tik truputį liesti vandenį, o vandens lygis - nesikeisti. Laikykite šiltai. Šaknys užauga per 1-2 savaites. Į vazoną pasodintas ir tinkamai prižiūrimas augalas pražysta po 3-4 metų.
Kai būsite užauginę savo pirmąjį ananasą ir jis subrandins vaisių, dauginti bus galima ir auginiais arba liaudyje vadinamais „vaikučiais“. Suaugęs augalas prie stiebo pagrindo išleidžia šonines atžalas - „vaikučius“. Tačiau jas galima atskirti tik tuomet, kai pasiekia pusę „mamos“ dydžio. Tada jos sodinamos į vazonus ir laikomos saulėtoje, šiltoje vietoje. Augalai persodinami kas antri metai. Tinka daržo žemės ir durpių (2:1) mišinys su trupučiu smėlio.
Ananasai reikalauja šviesos, jie lengvai toleruoja net tiesioginius saulės spindulius. Visus metus dienos šviesa turėtų būti bent 12 valandų, o tai reiškia, kad žiemą būtinas papildomas apšvietimas. Vasarą, šiltomis dienomis, ananasus rekomenduojama išnešti į atvirą balkoną, kad gautų daugiau ultravioletinių spindulių. Augimo metu, ypač žydint, turėtų būti bent nuo 26 iki 28 °C, geriau net iki 32 °C. Naktį temperatūra gali nukristi iki 18 ar 20 °C, bet ne ilgiau kaip 5-6 valandas. Pageidautina, kad oro drėgnumas būtų didesnis. Laistyti tokį augalą reikia tik tada, kai dirva beveik išdžiūsta. Jie turi būti laistomi šiltu, apie 30 °C vandeniu. Ši sąlyga taikoma tiek vasaros, tiek žiemos laikotarpiui.