Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų sveikas ir laimingas. Vienas iš pagrindinių dalykų, užtikrinančių gerą vaiko savijautą, yra tinkama mityba. Tačiau dažnai tėvai susiduria su problema, kai kūdikis nevalgo normos. Šiame straipsnyje aptarsime galimas tokio elgesio priežastis ir pateiksime patarimų, kaip spręsti šią problemą.
Kūdikio mitybos ypatumai
Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją vaiko mitybos dalį sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Motinos pienas yra idealus maistas kūdikiui, nes jame yra visos reikalingos medžiagos. Tačiau kartais, dėl įvairių priežasčių, kūdikiai maitinami mišiniais.
Maitinimas mišiniais: normos ir taisyklės
Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniais, svarbu žinoti, kiek mišinio reikia duoti pagal amžių. Apytikslės mitybos normos:
- Naujagimiai: Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
- Iki 1 mėnesio amžiaus: Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
- 1 mėnuo: Vidutinis intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.
- 2 mėnesiai: Maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
- 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomą maistą.
Svarbu laikytis pagrindinių maitinimo mišiniu taisyklių:
- Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
- Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada pradėti primaitinimą?
Nors daugelis mamų vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.
Primaitinimo etapai
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus.
- 1 etapas: Pirmieji kąsniai ir skoniai (4-6 mėnesiai) Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų.
- 2 etapas: Įvairesni skoniai (7-8 mėnesiai) Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves.
- 3 etapas: Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių) Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių.
- 4 etapas: Pienas ir pieno produktai (nuo 10-11 mėnesių) Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai.
Galimos priežastys, kodėl kūdikis nevalgo normos
Yra daug priežasčių, kodėl kūdikis gali nevalgyti normos. Jas galima suskirstyti į kelias grupes:
Fiziologinės priežastys:
- Ligos: Kūdikis gali atsisakyti valgyti dėl ligos, pavyzdžiui, peršalimo, gerklės skausmo, ausų uždegimo ar kitų infekcijų.
- Dantų dygimas: Dantų dygimas gali būti skausmingas ir sukelti diskomfortą, dėl kurio kūdikis gali atsisakyti valgyti. Jei matosi įtartinai patinusios dantenos - prieš maitinimą patepkit specialiu geliu, kažkiek gali numalšinti skausmą.
- Refliuksas: Refliuksas gali sukelti diskomfortą ir skausmą, dėl kurio kūdikis gali atsisakyti valgyti.
- Alergija maistui arba laktozės netoleravimas: Alergija maistui arba laktozės netoleravimas gali sukelti virškinimo problemų, dėl kurių kūdikis gali atsisakyti valgyti. Svarbu atskirti alergiją pienui nuo laktozės netoleravimo.
- Mažakraujystė: Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės.
- Žarnyno parazitai: Kalbant „mamiškai“, ne moksliškai, tai parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pa gydytojus ir daryti tyrimus.
Psichologinės priežastys:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Stresas ar nerimas: Kūdikis gali atsisakyti valgyti dėl streso ar nerimo, pavyzdžiui, dėl pasikeitusios aplinkos, naujų žmonių ar kitų stresinių situacijų.
- Dėmesio trūkumas: Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį.
- Priešinimasis tėvų kontrolei: Vyresniems, 2-5 metų amžiaus vaikams nenoras valgyti gali pasireikšti, kaip priešinimasis tėvų kontrolei.
- Emocinė būklė: Vis tik labiausiai vaikų nenorą valgyti lemia psichologinės priežastys, susijusios su emocine būkle. G. Bačienė patikino, jog tam, kad vaikams būtų įdomu ir imtų tyrinėti naujus skonius, jie turi jaustis saugiai.
Mitybos priežastys:
- Per didelis užkandžiavimas: Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų.
- Netinkamas maistas: Kūdikis gali atsisakyti valgyti, jei jam siūlomas maistas yra neskanus, per karštas, per šaltas ar netinkamos tekstūros.
- Per didelės porcijos: Britanijoje yra padarytas vienas puikus tyrimas, kuriame tirta, kiek 1-3 metų vaikai turėtų gauti maisto pagal poreikį ir kiek tėvai jiems duoda. Paaiškėjo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją.
- Monotoniška mityba: Taip, būna ir taip, kad vaikas nevalgo praktiškai nieko, tik vieną ar kelis produktus. Tai gali nulemti kelios priežastys. Pasitaiko maistui išrankių vaikų, kurie nevalgo tų produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški.
Kitos priežastys:
- Krūties streikas: 10 m. Oj, su didziaja irgi buvo kruties streikas. Siaubingas laikotarpis, niekas apie toki man nebuvo ne uzsimines, kiek streso buvo, kad as kazka ne taip darau. Maitinimas buvo kancia.
Ką daryti, jei kūdikis nevalgo normos?
Jei kūdikis nevalgo normos, svarbu išsiaiškinti priežastį. Štai keletas patarimų:
- Pasikonsultuokite su gydytoju: Pirmiausia, pasikonsultuokite su gydytoju, kad atmestumėte galimas ligas ar alergijas.
- Stebėkite kūdikio elgesį: Stebėkite, kada kūdikis atsisako valgyti, kokį maistą jis atsisako valgyti, ar yra kitų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas.
- Reguliuokite mitybos režimą: Stenkitės maitinti kūdikį reguliariai, tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Venkite per didelio užkandžiavimo tarp valgymų.
- Pasiūlykite įvairų maistą: Pasiūlykite kūdikiui įvairų maistą, kad jis gautų visų reikalingų medžiagų.
- Paruoškite skanų maistą: Pasirūpinkite, kad maistas būtų skanus, tinkamos temperatūros ir tekstūros.
- Sukurkite malonią aplinką: Maitinkite kūdikį ramioje ir jaukioje aplinkoje.
- Būkite kantrūs: Būkite kantrūs ir nespauskite kūdikio valgyti. Jei kūdikis atsisako valgyti, pasiūlykite jam vėl po kurio laiko.
- Leiskite vaikui valgyti pačiam: Jei vaikas jau sugeba laikyti rankoje šaukštą, turėtų mokytis valgyti pats. Reikėtų leisti vaikui maistą liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu.
- Rodykite gerą pavyzdį: Svarbiausia - geras tėvų pavyzdys, nes būtent tėvai moko ir įdiegia vaikams mitybos įpročius.
- Venkite prievartos: Apskritai, pati dažniausia tėvų klaida, kai vaikas atsisako maisto, yra prievartinis maitinimas. Pats maistas šiuo atveju lieka antraeiliu dalyku, pirmiausia, reikia stengtis atstatyti valgymo malonumą, kartais tai reiškia atkurti tėvų ir vaikų ryšį.
Ką daryti, jei kūdikis maitinamas mišiniais ir nevalgo normos?
Jei kūdikis maitinamas mišiniais ir nevalgo normos, svarbu patikrinti, ar tinkamai ruošiamas mišinys. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką.
Buteliuko ir žinduko pasirinkimas
Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką ir žinduką maitinimui.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Žindukas:
- Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas.
- Medžiaga: Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti.
- Tėkmės greitis: Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
- Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį.
- Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
Buteliukas:
- Forma: Rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
- Tūris ir kaklelio dydis: Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.
- Apsauga nuo dieglių: Specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema.
- Medžiaga: Stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.
Svorio augimo normos
Reikia žinoti, kad 5 mėnesių amžiaus kūdikio svoris padidėja dvigubai, palyginti su jo svoriu vos gimus. Vaikui sulaukus metų, jo svoris jau būna padidėjęs tris kartus, o dvejų - net keturis kartus. Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.