Vaikščiojimas ant pirštų galiukų - tai eisenos tipas, kai vaikas vaikšto remdamasis tik pirštais ir priekine pėdos dalimi, o kulnai lieka pakilę nuo žemės. Šis reiškinys dažniausiai stebimas mažiems vaikams, kurie neseniai pradėjo vaikščioti. Nors dažnai tai yra laikinas ir normalus raidos etapas, kartais vaikščiojimas ant pirštų galiukų gali būti susijęs su tam tikromis sveikatos problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šį eisenos ypatumą ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus.
Kas yra vaikščiojimas ant pirštų galiukų?
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų - tai būdas, kai žmogus eidamas remiasi tik priekine pėdos dalimi, neatremdamas kulno į žemę. Tokiu atveju atsispyrimas nuo paviršiaus vyksta tik pirštais, nenaudojant visos pėdos.
Ar tai normalu?
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų dažnai pastebimas vaikams, kurie tik pradeda vaikščioti, paprastai iki dvejų metų amžiaus. Kineziterapeutė V. Paltanavičiūtė paaiškina, kad kūdikiui pradėjus stovėti, pasistiebus ant pirštų jam lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Tokia stovėsena yra dažna ir žengiant pirmuosius žingsnius. Tačiau, vaikui augant, jis turėtų išmokti atsistoti ir vaikščioti pilna pėda. Jei toks ėjimo būdas išlieka vyresniame amžiuje, reikėtų ieškoti priežasties. Maždaug 2% normaliai besivystančių vaikų būdami penkerių su puse metų vis dar vaikšto ant pirštų.
Vaikščiojimo ant pirštų galiukų priežastys
Vaikščiojimo ant pirštų galiukų priežastys gali būti įvairios:
- Idiopatinis vaikščiojimas ant pirštų galiukų (IV): Dauguma užsitęsusių atvejų yra idiopatiniai, tai reiškia, kad aiškios priežasties nenustatoma.
- Trumpa Achilo sausgyslė: Kartais taip nutinka, jei per trumpa Achilo sausgyslė, sujungianti blauzdos raumenis su kulnu. Kai ši sausgyslė įgimta kiek trumpesnė, kulnas sunkiai liečia žemę ir dėl to vaikas vaikšto ant pirštų. Tačiau, pasak V. Paltanavičiūtės, dažnai būtent vaikščiojimas ant pirštų galiukų sukelia Achilo sausgyslės sutrumpėjimą.
- Autizmo spektro sutrikimai: Vaikščiojimas ant pirštų kur kas dažnesnis tarp vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų. Didelių tyrimų duomenimis - apie 9 % autizmo turinčių vaikų vaikšto ant pirštų, palyginti su mažiau nei 0,5 % vaikų be autizmo sutrikimų. Tikslios priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tam gali įtakos turėti raumenų standumas, judesių apribojimai ar jutiminiai ypatumai, sensorinių pojūčių paieška. Autizmo paliesti vaikai gali vaikščioti ant pirštų galiukų dėl būtinybės gauti tam tikros sensorinės stimuliacijos.
- Cerebrinis paralyžius (CP): Vaikai, turintys vidutinės formos CP, gali vaikščioti ant pirštų galiukų dėl spastikos blauzdos raumenyse. Spastika skatina ilgalaikes kontraktūras ir pėdos raumenų įtempimą. Taigi, kai vaikas sėdi - tempia kojas, o kai atsistoja - pasikelia ant pirštų galų.
- Raumenų silpnumas: Pasak specialistės, labai dažnai mažyliai vaikšto pasistiebę ant pirštų dėl kojų ir juosmens raumenų silpnumo. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, esant silpniems raumenims, neretai jie įtempia galūnių raumenis.
- Vaikštynės ir šokliukai: Kartais vaikščiojimui ant pirštų galų įtakos gali daryti ir neribotas vaikštynės ar „šokliuko“ naudojimas. Vaikštynėse paprastai kūdikis spiriasi pasistiebęs pirštų galiukais, tai gali iššaukti dar didesnę pėdučių įtampą.
- Padidėjęs raumenų tonusas: Jei kūdikis kryžiuoja kojas, stipriai jas įtempia, nesiremdamas visa pėda, liesdamas paviršių tik priekine pėdos dalimi, greičiausiai jam padidėjęs raumenų tonusas. Dažniausia priežastis - gimdymo metu patirta trauma, apie kurią tėvai gali ir nežinoti. Dėl gimstant patirtų traumų sutrinka nervų centrų, kurie reguliuoja skeleto raumenų tonusą, veikla.
- Netaisyklinga kaulų padėtis: Laiku neatkūrus balanso kūne, net vienas neteisingos padėties kaulas gali sutrikdyti galvos smegenų kraujotaką.
Pasekmės
Nuolat vaikštant ant pirštų, ilgainiui galimi blauzdos raumenų ir Achilo sausgyslės sutrumpėjimai. Dėl to gali būti sunku ar net neįmanoma žengti pilna pėda, sumažėja judesių amplitudė kulkšnies sąnaryje, atsiranda sunkumų avint tam tikrus batus ar sportuojant, ypač kai reikia specialių batų, pavyzdžiui, čiuožimo ant ledo metu. Taip pat gali susidaryti netaisyklinga kaulų ir sąnarių padėtis, silpti raumenys, atsirasti kojų skausmai, susiformuoti netaisyklinga laikysena ar stuburo iškrypimas. Deformuojasi kojų sąnariai, atsiranda skausmai kojose.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Kada kreiptis į specialistą?
Kineziterapeutė V. Paltanavičiūtė pataria, jog pastebėjus, kad vyresnis nei dvejų metų vaikas vis dar vaikšto ant pirštų galų, geriau iškart kreiptis į specialistus, kurie nustatys tikslesnę to priežastį ir paskirs gydymo būdą, parinks reikiamas priemones ar tiesiog tėvams užduos „namų darbų“. Kol vaikai maži, vizitai pas šeimos gydytojus yra gana dažni, tad pastebėję, kad vaikas pradeda vaikščioti nuo pirštų, nepraleiskite progos tai aptarti su gydytoju. Jis įvertins situaciją ir, reikalui esant, nukreips pas specialistą: vaikų ortopedą ar neurologą.
Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė. Pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų.
Diagnostika
Pirmiausia su vaiku dirbantis specialistas įvertina ligos istoriją, apžiūri raumenų ir sąnarių būklę, stebi vaiko eiseną, tikrina dinamiką ir blauzdos sausgyslių ilgį.
Gydymo būdai
Pasirenkant, kaip padėti vaikui, atsižvelgiama į jo amžių, problemos sunkumą ir galimas priežastis. Gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis.
Konservatyvus gydymas
- Fizinė terapija: Pėdų ir blauzdų tempimo pratimai, padedantys padidinti judesių amplitudę, sumažinti sausgyslių ar raumenų įsitempimą.
- Kineziterapija: Kai vaikas ant pirštų galų vaikšto dėl per trumpos Achilo sausgyslės, padeda speciali mankšta, tempimo pratimai, kuriais siekiama pailginti raumenis, taip pat masažai bei kitos kineziterapinės priemonės. Labai efektyvūs pratimai ant GYMNIC kamuolių. Jei namuose neturite tokių kamuolių, rekomenduočiau pėdos lankstymą, gulint vaikui tiek ant pilvo, tiek ant nugaros. Vaikučiui sulenkus pėdą, stebėkite, kad būtų ištempiamas blauzdos raumuo ir Achilo sausgyslė. Palankstykite ir pėdų pirštus. Tinka pritūpimai visa pėda, fiksuojant ranka čiurnos sąnarius. Kitas veiksmingas pratimas - vaikui stovint, skatinti jį lenktis pirmyn žemyn (padėti ant grindų žaislą) tiesiomis kojomis, fiksuojant ranka kelio sąnarį.
- Masažas: Gana dažnai neurologai ir ortopedai skiria masažų kursą. Jei vaikų masažuotojas bus geras specialistas, procedūros bus veiksmingos. Idealu būtų atlikti masažo kursą pas specialistą, kuris ir rekomenduotų mamai, kokius masažo judesius naudinga ir nekenksminga atlikti.
- Kulkšnies-pėdos įtvarai (ortozės): Specialios plastikinės kojų įmautės, kurios fiksuoja pėdą stačiame 90 laipsnių kampu.
- Vestibuliarinės ar sensorinės terapijos programa: Ypač jei įtariama, kad eisenos ypatumai susiję su pojūčių apdorojimo skirtumais.
- Tinkama avalynė: Anot specialistės, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius vaikui dar nereikia batukų, tačiau jau pramokus vaikščioti, būtina apauti tinkama avalyne. „Rekomenduočiau net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti. Batukai turėtų būti aukštu užkulniu, kuris sutvirtina kojos čiurnos sąnarį, ir vaikas tinkamai stato pėdą.
Chirurginis gydymas
Jei vaikas yra vyresnis nei 5 metų ir situacija nesikeičia, gali būti rekomenduojama operacija. Kai kuriais atvejais prireikia operacijos, kurios metu pailginama Achilo sausgyslė.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Pratimai, skirti blauzdos raumenų įtempimui mažinti (esant cerebriniam paralyžiui)
- Blauzdos raumenų tempimas: Pasodinkite vaiką į patogią padėtį taip, kad jo kojos gulėtų tiesiai, o keliai būtų ištempti. Padėkite savo ranką tarp atramos ir vaiko pėdos taip, kad savo delnu apimtumėte vaiko pėdą, o Jūsų petys eitų žemyn išilgai vaiko pėdos apatinės dalies atžvilgiu. Lėtai spauskite pėdą ranka taip, kad kojų pirštai temptųsi tai aukštyn, tai žemyn link vaiko kūno.
- Tempimas atsiremiant į sieną: Atsiremkite rankomis į sieną ir pastatykite kojas taip, kad kojų pirštai rodytų į sieną. Pastatykite kojas vieną priešais kitą. Sulenkite priekinę koją ir atsiremkite į sieną, o tuo metu kita koja turi išlikti tiesi. Stebėkite, kad atliekant pratimą, abi pėdos būtų prispaustos prie grindų. Išlaikykite šią padėtį 30 s, o tada pakeiskite kojas.
- Tempimas su rankšluosčiu: Atsisėskite ant grindų ir ištieskite kojas į priekį. Apvyniokite abiejų kojų pėdas rankšluosčiu taip, kad pastarasis eitų per pėdų vidurinę dalį. Laikykite rankšluostį už abiejų galų ir tempkite jį į save, keliai turi būti tiesūs ir besispaudžiantys į grindis. Nugarą išlaikykite tiesią. Išlaikykite šią padėtį 30 s, o tada pakeiskite kojas.
- Tempimas ant laiptelio/platformos: Atsistokite ant laiptelio/platformos taip, kad viena pėda stovėtų ant platformos tik puse pėdos. Nuleiskite pėdą taip, kad vidurinė dalis ir pėdos viršutinė dalis liktų ant platformos. Laikykite tiesiai koją su nuleista pėda. Išlaikykite šią padėtį 30 s, o tada pakeiskite kojas.
- Pritūpimai: Žaidimo metu pasiūlykite vaikui sėdėti pritūpus. Svarbu, kad pėdos būtų prispaustos prie grindų, tada blauzdų raumenys įsitemps. Taip pat vaikui greičiausiai patiks sėdėti ant nedidelio kamuolio (krepšinio arba futbolo), prispaudus tvirtai pėdas prie grindų.
- Šliaužiojimas: Iš pradžių atsigulkite (atsiremkite rankomis į žemę, išlaikykite kojas ir klubus tiesius). Kaip pavaizduota paveikslėlyje, sulenkite vieną kelią krūtinės lygmenyje. Kai tik Jūs tai atliksite, ištiesinkite kitą koją ir atsiremkite kojinaitėmis į žemę ir stenkitės pėdomis pasiekti grindis. Užsilaikykite tokioje padėtyje kelioms sekundėms, prašliaužkite ant rankų į priekį ir perneškite toliausiai esančią koją į priekį palei krūtinės lygį.
- Žaidimai su riedlente: Paverskite blauzdos raumenis stiprinančius pratimus į žaidimą! Lenktynės su riedlente ant lygaus paviršiaus - nuostabus būdas padaryti vaiką stipresniu.
- Ėjimas ant kulnų: Įtraukite į kasdieninės veiklos fizinį aktyvumą skatinantį pratimą „ėjimas ant kulnų“ - tai nuostabus blauzdos raumenų stiprinimo būdas. Paprašykite vaiko eiti pakeliant pirštus į save ir einant ant kulnų.
- Joga: Šie populiarūs pratimai pasiskolinti iš jogos, jie padeda ištempti blauzdos raumenis. Atsistokite ant keturių ant grindų arba kilimėlio. Padėkite rankas priešais save, palenkite galvą į grindis ir artėkite link jo kakta (vaiko poza). Norint atlikti šuniuko pozą snukučiu žemyn, atsistūmkite rankomis nuo grindų, o klubus pakelkite į viršų. Laikykite rankas ir kojas tiesiai, palenkite galvą žemyn ir pėdutėmis artėkite link grindų tol, kol nepajausite tempimo blauzdos raumenyse. Išlaikykite kiekvieną padėtį 30 s ir kartokite po du kartus.
Prognozė
Vaiko perspektyvos priklauso nuo vaikščiojimo ant pirštų priežasties. Jei nėra jokios kitos ligos, o vaikščiojimas nustatomas kaip idiopatinis, dažniausiai vaikas po gydymo pradeda vaikščioti pilnu padu ir gali pilnavertiškai užsiimti sportu ar kitomis veiklomis. Visgi kai kurie vaikai, net po gydymo ar operacijos, ir toliau linkę remtis pirštų galiukais.
Patarimai tėvams
- Nedrauskite mažyliui vaikščioti ant pirštų, tačiau nepamirškite, jog laikui bėgant vaikas būtinai turi gebėti stotis pilna pėda.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko liemens stabilumą. Tik išmokusiam stovėti ir vaikščioti mažyliui labai sunku išlaikyti koordinaciją. Tai užtikrina stiprūs liemens raumenys, todėl pirmiausia tėvams reikėtų atkreipti dėmesį ne į Achilo sausgyslę ar blauzdos raumenis, bet į vaiko liemens stabilumą.
- Ribokite vaikštynių ir šokliukų naudojimą. Vaikštynėse paprastai kūdikis spiriasi pasistiebęs pirštų galiukais, tai gali iššaukti dar didesnę pėdučių įtampą. Jose vaikai gali būti įsodinami ne ilgiau keliolikos minučių per dieną ir tik tuomet, jei jau moka vaikščioti ir jų liemuo yra sustiprėjęs. Priešingu atveju, vaikas sėdės netaisyklingai, o tai darys neigiamą įtaką netaisyklingam nugaros vystymuisi bei ateityje atsiras laikysenos problemų.
- Nedarykite klaidų, norint išspręsti šią bėdą. Labai dažnai galvojama, kad tai tik vaiko pėdos problema. Tad tėvai patys bando atlikti tempimo pratimus kūdikio pėdutėms, tačiau tai nėra pakankamai geras sprendimo būdas.
- Parinkite tinkamą avalynę. Anot specialistės, vos pradėjusiam žengti pirmuosius žingsnius vaikui dar nereikia batukų, tačiau jau pramokus vaikščioti, būtina apauti tinkama avalyne. „Rekomenduočiau net ir namuose avėti batukus, tačiau jie neturėtų būti minkšti. Batukus reikėtų parinkti tvirtus, būtinai aukštu užkulniu, tik priekinė pado dalis (pirščiukų srityje) turėtų būti lanksti.
- Stiprinkite pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko svorį. Viena iš dažnesnių rizikų plokščiai pėdai yra vaiko antsvoris.
Mitai apie vaikų pėdas
Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė.
- 1 mitas: Pas vaikų ortopedus siunčiami tik vaikai „su problemomis“. Didžioji dalis čia apsilankančių vaikų - sveiki, o vizitai - profilaktiniai.
- 2 mitas: Iki 3 metų dėl vaiko pėdučių nėra ko sukti galvos, nes jos dar tik formuojasi. Tikrosios rimtos pėdų deformacijos pastebimos jau nuo gimimo. Tačiau tokių vaikučių nėra daug.
- 3 mitas: Visus plokščiapadžius galima pagydyti, o jeigu žmogus užaugo plokščia pėda, tai yra tik tėvų darbo brokas. Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės.
- 4 mitas: Supinatoriai ir ortopedinė avalynė gali išgydyti plokščiapėdystę. Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti.
- 5 mitas: Vaikas visą dieną turi būti su avalyne: lauke - su lauko, kambariuose - su namų. Kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai