Pirmieji metai - ypatingas laikotarpis mažylio gyvenime, o jo svoris, ūgis ir galvos apimtis yra svarbiausi rodikliai, pagal kuriuos gydytojai vertina vystymąsi. Gimusio kūdikio svoris ir ūgis - viena pirmųjų žinių, kurias tėveliai išgirsta gimdymo namuose. Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, vertinančiam naujagimio būklę, tiek tėvams, norintiems pasidalinti naujienomis su artimaisiais. Optimalus naujagimio svoris svyruoja nuo 3000 iki 4000 g. Tačiau ką reiškia, jei svoris nukrypsta nuo šių ribų, ir kada reikėtų sunerimti?
Naujagimio svoris: kas laikoma norma?
Optimalus naujagimio svoris paprastai laikomas nuo 3000 iki 4000 gramų. Šis rodiklis yra svarbus vertinant bendrą kūdikio būklę ir raidą. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, ir nedideli svorio nukrypimai nuo normos nebūtinai rodo problemas.
Mažas naujagimio svoris: priežastys ir reikšmė
Mažas vaikelio svoris gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų stoka, kurią jis jautė būdamas mamos pilvelyje, arba dėl įvairių nėštumo komplikacijų. Mažo svorio dažnai būna neišnešioti mažyliai, taip pat dvynukai ar trynukai. Tačiau ne visada mažas svoris susijęs su ligomis ar komplikacijomis. Kartais tai gali būti tiesiog individuali kūdikio ypatybė.
Didelis naujagimio svoris: ar tai gerai?
Stambių vaikų pastaruoju metu gimsta vis dažniau. Nors tėveliai ir ypač seneliai džiaugiasi, kad jų mažylis lenkia savo bendraamžius svoriu, itin tuo didžiuotis nereikėtų. Pirma, riebaliukų perteklius kūdikystėje gali pereiti į ankstyvąjį nutukimą. Antra, per didelis svoris kartais signalizuoja apie rimtas endokrinines (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija) ir nervų ligas.
Fiziologinis svorio kritimas po gimimo
Per pirmąsias 5-6 paras naujagimis netenka 5-6 proc. svorio. Taip nutinka dėl kelių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Plaukų slinkimas: priežastys ir sprendimai
- Netekus skysčių: Maždaug 75 proc. naujagimių kūno masės sudaro vanduo, kuris palaipsniui pašalinamas. Vandens naujagimiai netenka ne tik su šlapimu ir išmatomis, bet ir per odą bei plaučius.
- Pasituštinus: Naujagimis gimsta pilnu žarnynu ir šlapimo pūsle. Pirmasis naujagimių maistas - priešpienis, padedantis iš žarnyno greičiau pašalinti mekonijų ir „užvedantis“ visą virškinimo sistemą. Pirmosiomis dienomis naujagimiui visiškai užtenka priešpienio.
- Dėl mažos skrandžio talpos: Išnešioto naujagimio skrandžio talpa gimus yra 20-30 ml, pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Neišnešiotuko ji vos 2-4 ml vienam kilogramui svorio, o penktą šeštą parą jau 16-19 ml vienam kilogramui svorio. Taigi į tokį skranduką nelabai daug maistelio ir tilps. Be to, pirmomis dienomis ne itin daug ir mamos pienuko pasigamina.
Tik gimęs vaikutis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje. Visa tai kainuoja daug pastangų. Pradinę kūno masę 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą. Vidutiniškai naujagimiai netenka apie 6-7 proc. Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai. Jei naujagimis žindomas krūtimi, jis gali netekti net iki 7-10 proc. svorio. Pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai ir per pirmąsias dienas jie netenka apie 5 proc. Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams. Pirminį svorį, t. y. Svorio augimą lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kt. Jeigu gimęs naujagimis pirmosiomis dienomis po gimimo netenka daugiau nei 10 proc. Tačiau panikuoti tikrai nereikėtų: normalu, kad laiku gimęs, sveikas bei žindomas naujagimis per pirmąsias kelias gyvenimo dienas numeta 7-8 proc.
Kada reikėtų sunerimti dėl svorio kritimo?
Nors nedidelis svorio kritimas po gimimo yra normalus reiškinys, svarbu stebėti, ar jis neviršija tam tikrų ribų. Jei naujagimis netenka daugiau nei 10% savo gimimo svorio, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų susirūpinti, jei kūdikis atrodo vangus, blogai valgo, retai šlapinasi ar tuštinasi.
Svorio augimas pirmaisiais mėnesiais
Kūdikis auga itin sparčiai. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu. Tačiau jei kūdikio svoris krinta, reikėtų susirūpinti. Jei neramu, kad mažylis per mažai priauga, įsigykite ar išsinuomokite svarstykles, geriausia elektronines.
Kaip stebėti kūdikio svorį namuose?
Jei neramu dėl kūdikio svorio augimo, galite įsigyti arba išsinuomoti svarstykles. Sverti mažąjį geriausia prieš vakarines maudynes ir tuščiu skranduku. Ant svarstyklių užtieskite vystyklą, tik tada įjunkite svarstykles (tada svarstyklės nerodys vystyklo svorio, o rodys gryną vaiko svorį) ir paguldykite ant jo vaikelį.
Taip pat galite pasverti kūdikį prieš maitinimą ir po jo, kad sužinotumėte, kiek jis suvalgė. Sveriant šiuo tikslu, mažylio galima ir nenurengti. Pasverkite jį su tais pačiais drabužėliais prieš maitinimą ir po jo. Svorio skirtumas ir bus suvalgyto pienuko kiekis gramais. Šį kiekį padauginę iš maitinimo skaičiaus sužinosite, kiek mažylis suvalgo per parą.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: vaiko temperatūra
Kiti svarbūs kūdikio vystymosi rodikliai
Be svorio, svarbu stebėti ir kitus kūdikio vystymosi rodiklius:
- Ūgis: Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja vidutiniškai po 3-4 cm kas mėnesį; ketvirtą-šeštą mėnesį - po 2-3 cm; antrąjį pusmetį didėja po 1-2 cm kas mėnesį. Taigi per pirmuosius metus vaikas paauga vidutiniškai pusantro karto, tai yra apie 25-30 cm. Vėlgi kiekvieno kūdikio augimo tempai labai individualūs, vieni mažyliai būna aukštesni, kiti žemesni. Tam įtakos turi ne tik tėvelių, bet ir senelių ar net prosenelių ūgis.
- Galvos apimtis: Labai svarbus mažylio vystymosi rodiklis yra galvos apimtis - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys. Tik gimusio kūdikio galvos apimtis didesnė nei krūtinės. Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį). Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm.
Kiekvieno kūdikio raidos istorijoje yra diagramos, kuriose pažymimas vaiko ūgis, svoris, galvos apimtis ir brėžiama augimo kreivė. Yra atskira diagrama, parodanti, kaip svoris atitinka ūgį. Šiose diagramose pažymėtos ir procentilėmis išreikštos normos, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus vaikutis. Taip patogu stebėti mažylio augimą.
Maitinimo įtaka svoriui
Svorio augimą lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kt. Pagrindinė mamų baimė ir vienas dažniausiai kylančių klausimų - ar naujagimiui užtenka pieno? 7 ir daugiau parų amžiaus naujagimis per parą šlapinasi ne mažiau kaip 6 kartus, t.y. Minimalus svorio augimas - 125 g per savaitę.
Kūdikis sunkiai priauga svorio: galimos priežastys
Kartais kūdikiai svorio priauga labai sunkiai, tenka kovoti dėl kiekvieno gramo. Tam, kad priaugtų svorio, jūsų kūdikio bendras suvartojamų kalorijų kiekis turi būti didesnis, nei jo organizmas geba įsisavinti.
- Nepakankamas kalorijų suvartojimas:
- Sveiki, išnešioti kūdikiai iš pradžių paprastai žinda kas 2-3 valandas. Dirbtinai maitinami kūdikiai sotūs jaučiasi šiek tiek ilgiau. Tačiau svarbu žinoti, kad kūdikių skrandžiui didėjant, laikui tarp maitinimų ilgėjant, kai kurie kūdikiai negauna pakankamai kalorijų.
- Naujagimiai žįsdami ar gerdami pieną iš buteliuko dažnai užmiega, tad juos reikėtų žadinti.
- Naujagimiai turi išmokti koordinuoti čiulpimą, kvėpavimą ir rijimą.
- Menką kūdikio svorio augimą gali lemti, visų pirma, netinkamas krūties apžiojimas. Svarbu, kad žindantis kūdikis apžiotų kuo daugiau aureolės (tai rudasis plotelis aplink spenelį).
- Gydytojai pradėti primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis tam jau pasirengęs. Net ir pradėjus primaitinimą, didžioji dalis kalorijų vis dar gaunamos iš mamos pieno arba pieno mišinio. Iki 12 mėn.
- Nepakankamas kalorijų įsisavinimas:
- Refliuksas yra skirstomas į fiziologinį ir gastroezofaginį.
- Dalis kūdikių yra alergiški arba apskritai netoleruoja tam tikrų maisto produktų. Jautrus kūdikis gali sunkiau virškinti glitimo turinčius produktus, pieno produktus, jie gali sudirginti žarnyną, sukelti viduriavimą.
- Pirmieji celiakijos požymiai gali pasireikšti vos pradėjus kūdikį primaitinti, pavyzdžiui, grūdų produktais.
- Padidėjęs kalorijų poreikis:
- Kūdikiams, gimusiems anksčiau nei 37 nėštumo savaitę, reikia daugiau kalorijų.
- Širdies ligos. Tyrimai rodo, kad tam tikromis širdies ligomis sergantiems vaikams reikia 40 proc. daugiau energijos (t. y.
Ką daryti, jei kūdikis nepriauga svorio?
Jei manote, kad pieno nepakanka, yra strategijų, kaip pagausinti pieno gamybą. Tiesiog dažniau kūdikį glauskite prie krūties, būtinai žadinkite ir maitinkite kūdikį naktį, taikykite oda prie odos kontaktą, žindykite kas 1-2 val. Be to, žindomo kūdikio suvartojamų kalorijų kiekį galima padidinti jam papildomai duodant ištraukto motinos pieno ar mišinio. Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Taip pat skaitykite: Gimdymo svorio metimo gidas
Jei kūdikis svorio nepriauga ilgesnį laiką, gali atsilikti bendroji raida, sutrikti augimas. Todėl jeigu kūdikis nepriauga svorio, jam būtina medicininė priežiūra ir tinkamų problemos sprendimo būdų paieška.
Patarimai žindančioms mamoms
Pirmosios paros po gimdymo akušerijos stacionare - tai laikotarpis, kai kiekviena žindyvė turėtų būti stebima, mokoma žindyti. Išrašant iš stacionaro būtina įsitikinti, jog šeima sugeba įvertinti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto. Tą padaryti labai paprasta ir nereikia jokių brangių priemonių: sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau kaip tris - keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, matote, kad jis yra sotus ir patenkintas, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka ir jo svoris auga. Užsirašykite ant lapo pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių, įvertinkite sotumo požymius kiekvieną dieną - taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos.
Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda iki 10 proc. gimimo svorio. Per pirmąją mėnesį priaugtas svoris skaičiuojamas būtent nuo šios - pačios mažiausios - ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį ir tai jis padaro per 10 - 14 d. Toks pats svorio augimas išlieka visus tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius. Vėliau matome, kad vaikučio ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja - tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto.
Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai ar per trumpai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per dažnai arba per retai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos.
Kiti galimi naujagimių negalavimai, įtakojantys svorio augimą
- Naujagimių gelta: Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija.
- Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS): Tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS.
- Apnėjos: Neišnešiotiems naujagimiams būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja.
Per mažas vaiko svoris vyresniame amžiuje
Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas. Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.
tags: #krenta #naujagimio #svoris