Kūdikio raida - tai individualus ir nuolatinis procesas, kurio metu mažylis įgyja naujų įgūdžių. Vieni kūdikiai savarankiškai pradeda judėti anksčiau, kitiems reikia daugiau laiko. Vieni 10 mėnesių jau eina savarankiškai, o kitiems reikia daugiau laiko įvaldyti šį savarankišką judėjimą ir pradeda eiti 14-16 mėnesių. Svarbiausia, kad vaikas iki 18 mėnesių pradėtų savarankiškai eiti be jokios pagalbos. Nors įprasta tikėtis, kad sulaukęs pirmojo gimtadienio vaikas jau žengs pirmuosius žingsnius, nebūtinai tai turi įvykti, visiškai normalu pirmųjų žingsnių sulaukti ir vėliau.
Vystymosi etapai iki savarankiško vaikščiojimo
Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis iš karto po gimimo. Jis turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputį kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią. Pirmiausia išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį ir atsistoti su kojų pagalba. Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu. Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo. Kai jau yra išmokęs ir įvaldęs šiuos etapus, mokosi pasileisti ir pastovėti be jokios atramos, ir pradeda bandyti eiti į priekį. Žinoma, pirmieji bandymai dažnai baigiasi kritimu, bet jų bus ne vienas šiame etape.
Tikriausiai genetika, socialinė-emocinė raida, stambioji ir smulkioji motorika bei pažinimas lemia vaikščiojimo pradžios laiką. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir kiekvieną vertinti reikėtų skirtingai, juk ne visi vienodai pradėjo laikyti galvą, vartytis ar ropoti, lygiai taip pat ir su savarankišku vaikščiojimu. Kūdikis vis mokosi ir mokosi naujų įgūdžių, kurie vyksta ankstesniųjų įgūdžių pagrindu. Vieniems reikia šiek tiek daugiau laiko apsiprasti ar išmokti naujus judesius, kiti nesustojant bando.
Kūdikio raida mėnesiais
Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių.
- 1 mėnesio kūdikio raida: Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas.
- 2 mėnesio kūdikio raida: Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis.
- 3 mėnesio kūdikio raida: Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų.
- 4 mėnesio kūdikio raida: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas.
- 5 mėnesio kūdikio raida: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas.
- 6 mėnesio kūdikio raida: Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir vystosi savu tempu, tad tėveliai turėtų nelyginti savo kūdikio su kitais vaikučiais, bet padėti jam vystytis teisingai nešiojant, guldant ant šono ir pilvelio, žaidžiant su juo bei motyvuojant kūdikį domėtis jį supančia aplinka.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Galimos priežastys, kodėl kūdikis nenori vartytis
Viena iš dažniausių priežasčių - didžiulis nenoras gulėti ant pilvo. O kaip vartytis, jei ant pilvo nepatinka?
- Motorinės raidos sutrikimai: Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
- Per didelis saugojimas: Tėvai, auginantys mažylius, iš didelės meilės neretai persistengia. Viena dažniausių klaidų yra pernelyg didelis kūdikio saugojimas, pasireiškiantis jo judėjimo ribojimu arba pastangomis atlikti viską už jį.
- Aplinkos sąlygos: Sveikų vaikų vystymasis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, kurias sudaro būtent tėvai - jie arba paskatina, arba sulėtina vaiko įgūdžių mokymąsi.
Ką daryti, jei kūdikis nenori ropoti?
Rodyti, mokyti ir skatinti. Dažnai vaikai pripranta prie jiems patogaus judėjimo būdo ir mokytis kitaip judėti nenori. Taip pat ropoti sunku vaikams, kurių silpnesni liemens ir apatinių galūnių raumenys. Tokiu atveju raumenis būtina stiprinti pratimais.
- Guldykite ant pilvo: Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų.
- Skatinkite žaidimus ant šono: Tarp 4-6 mėnesio kūdikiai išmoksta žaisti gulėdami šonu, o jeigu to nedaro, mes galime paguldyti kūdikį šonu, prilaikyti jo liemenį ir žaisti kartu su juo.
- Masažuokite ir mankštinkite: Pirmųjų metų sklandžiai stiprėti vaiko raumenukams padeda masažas ir mankšta. Tai atlikti gali ir tėvai, taip ne tik stiprindami vaikučio raumenukus, bet ir tarpusavio ryšį.
Kaip paskatinti kūdikį verstis?
Reguliarios mankštos bei kryptingai parinkti žaidimai padeda mažyliams greičiau sustiprėti bei atrasti ir suprasti apsivertimo mechanizmą. Norėdami padėti kūdikiui išmokti apsiversti taisyklingai, turėtume jį mokyti judesio etapais:
Verčiantis nuo nugaros ant pilvo:
- Kojų kėlimas aukštyn - pilvo aktyvacija: Pakėlus kojas ir jas sukiojant į šonus, kūdikis pajaus, kad juda ir kilnojasi jo dubuo, o tai skatina verstis visą kūną. Keliant ir kryžiuojant vieną koją kūnas suksis dar labiau - taip išmoksite pasiversti ant šono;
- Pasisukimas ant šono ir gulėjimas šioje padėtyje: prie mokymosi pasisukti prijunkite žaidimus gulint ant šono;
- Galiausiai - vertimosi momentas ir rankos ištraukimas: gulint ant šono toliau mokykitės kryžiuoti kojytę ir apsiversti iki galo. O apsivertus, jei ranka lieka prispausta - neskubėkite jos ištraukti, švelniai patapšnokite, kad mažylis atkreiptų dėmesį ir pabandytų ištraukti pats. Jei jam nepavyksta - švelniai kilstelėkite tos pusės dubenį ir rankytę pavyks ištraukti.
Verčiantis nuo pilvo ant nugaros yra trys pagrindiniai žingsniai:
- Atraminės rankos pritraukimas: Prieš pradedant judesį svarbu atkreipti dėmesį, kad mažylis būtų atsirėmęs dilbiais prieš save;
- Svorio pernešimas nuo vienos pusės prie kitos: su mėgstamu žaislu atkreipkite mažylio dėmesį ir kelkite žaislą šone aukštyn, kad kūdikis žiūrėdamas į viršų po truputį suktųsi į šoną ir perneštų svorį ant vienos atraminės rankos;
- Rankos tiesimas ir galvos sukimas: kai mažylis jau sieks žaisliuko, veskite jį tolyn vaikui už nugaros, kad mažylis tiesdamas ranką suktųsi ir verstųsi atgal.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kyla įtarimų, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į specialistą, negalvoti ir nelaukti, kada vaikas „išaugs“. Kuo anksčiau suteiksime mažyliui reikiamą pagalbą, tuo didesnė tikimybė, kad jis visiškai pasveiks arba išvengs antrinių komplikacijų. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę).
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)