Kodėl Kūdikis Apsiverčia Ant Pilvo Naktį: Priežastys, Rizika Ir Saugumo Patarimai

Naujagimio miegas yra vienas svarbiausių dalykų, užtikrinančių jo gerovę ir tinkamą vystymąsi. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylis gerai miega, ar jie patys galės pailsėti, ir ar naktys nevirs dienomis. Tačiau svarbiausia, kad miegas būtų ne tik geras, bet ir saugus. Vienas iš dažnai kylančių klausimų - ar saugu kūdikiui miegoti ant pilvo? Šiame straipsnyje aptarsime riziką, susijusią su kūdikio miegojimu ant pilvo, taip pat išnagrinėsime galimas priežastis, kodėl kūdikis naktį apsiverčia ant pilvo, ir pateiksime saugumo patarimų, kaip užtikrinti ramų ir saugų miegą jūsų mažyliui.

Saugios Kūdikio Miego Aplinkos Kūrimas

Pirmiausia, reikia pasirūpinti tinkama miego aplinka. Naujagimiui svarbu sukurti saugią erdvę, kurioje jis galėtų ramiai ilsėtis. Tai gali būti lovytė, lopšys ar tėvų lova, jei laikomasi tam tikrų saugumo sąlygų.

Lovytė ir Čiužinys

Renkantis lovytę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.

• Čiužinys turi atitikti lovelės dydį: Neturėtų būti jokių tarpų tarp čiužinio ir lovelės kraštų.
• Čiužinys turi būti kietas: Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką, paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto, vadinasi, jis yra netinkamas.
• Čiužinio tipas: Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, tačiau jie taip pat yra ir sunkesni. Putų poliuretano čiužinuko atveju geriausia rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Norint natūralaus čiužinuko - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. - svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus.
• Čiužinuko užvilkimas: Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
• Lovelės dugnas: Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui.

Lopšys

Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius” šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.

Pagalvė

Pagalvė naujagimiams nereikalinga todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos, lyginant su kūneliu, yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Be to, pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs, tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dvejų metų.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Minkšti Priedai ir Lizdeliai

Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai, sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz., tėvų lovoje, kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Manau, kad reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus) turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. Pavyzdžiui, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys.

Antklodė ir Miegmaišis

Pūkuotų apklotų plaukeliai ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų.

Temperatūra ir Vėdinimas

Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei, oras būna “sausas” - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Negalima uždengti kūdikiui galvytės - reikėtų vengti perkaitimo.

Kepurytė

Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.

Vystymas

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą, nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Miegojimas Vienoje Lovoje Šalia Mamos

Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė, taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais. Tačiau būtina laikytis saugumo taisyklių. Tėvų lova neturi būti per siaura, o atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės, pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos, reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis. Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos. Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos. Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis, turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti. Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį - savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje, visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi. Tačiau žindanti mama gali miegoti kartu su kūdikiu saugiai, laikydamasi anksčiau minėtų rekomendacijų.

Guldymas Ant Pilvuko: Ar Tikrai Pavojinga?

Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Naujagimiai ir kūdikiai, jei yra sveiki, turi labai stiprų išgyvenimo instinktą, todėl jei įbes nosytę į čiužinį ir pasidarys sunku kvėpuoti, paprasčiausiai pasuks galvytę į šoną.

Ar Palikti Gulintį Ant Pilvuko Nakčiai?

Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius. Kita vertus, kūdikiai, kaip ir suaugusieji, miego metu bent minimaliai keičia pozas.

Staigios Kūdikio Mirties Sindromas (SKMS) ir Miego Poza

Praeito šimtmečio pabaigoje, kai buvo įrodyta, jog kūdikiai, migdomi ant pilvo, miega kiečiau, rečiau prabunda ir dėl to patiria reikšmingai didesnę staigios kūdikio mirties sindromo riziką (SKMS), per pasaulį nuvilnijo „Miegu ant nugaros“ kampanija. Kaupiantis mokslinių tyrimų duomenims, nuo 2005 m. Amerikos pediatrų draugija migdymą ant nugaros rekomenduoja kaip vienintelę saugią pozą kūdikiui. Deja, Lietuvoje šeimos apie SKMS riziką ir jo sąsajas su miego poza nėra įspėjamos. Dažnai netgi pateikiamos klaidingos rekomendacijos siūlant kūdikius migdyti ant pilvo arba šono ir, remiantis tik asmenine patirtimi ir įsitikinimais, abejojama mokslinių tyrimų įrodymais. Svarbu įsidėmėti: mokslo pasaulyje ekspertų nuomonė yra vertinama kaip žemiausio lygio rekomendacija ir, jeigu tik yra atliktų didelės apimties, kontroliuojamų tyrimų, sisteminių apžvalgų, visuomet remiamasi jų rezultatais. Taigi pasaulyje yra priimta, jog visi kūdikiai nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki vienerių metų amžiaus turi būti guldomi tik ant nugaros kiekvienam - dienos ir nakties - miegui. Apie tai rekomenduojama įspėti visus vaikutį prižiūrinčius asmenis: senelius, aukles ir t.t. Ir jokių diskusijų apie tai, kad gulėdamas ant nugaros mažylis gali užspringti: atpylus suveikia apsauginiai refleksai ir rizika, jog skrandžio turinys pateks į kvėpavimo takus, nepadidėja. „Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos. Tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų - sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti - ant pilvo. Taip, tokia padėtis gali būti taikoma slaugant sergančius naujagimius ir kūdikius ligoninėje, ten, kur jų gyvybines funkcijas nuolat sekame monitoriuje. Tačiau namų sąlygomis rekomenduojama visada guldyti vaikus ant nugaros.

SKMS Priežastys ir Rizikos Faktoriai

SKMS sąvoka pirmą kartą buvo paminėta 1960-ųjų pabaigoje, o 1991 metais buvo peržiūrėta ir patikslinta, kaip „staigi kūdikio mirtis, jaunesnio nei vienų metų amžiaus, mirusio dėl priežasties, kurios net po kruopštaus kūdikio ištyrimo, tokio kaip autopsija, negalėjo paaiškinti net ekspertai“. Didžioji dalis SKMS atvejų fiksuota tarp 1-4 mėn. Tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu. Kitaip tariant, staigios mirties sindromas ištinka tada, kai kūdikis pats nustoja kvėpuoti. Miegojimas ant pilvo, lovos apsaugėlės, minkšti žaislai šalia - tai rizikos faktoriai, didinantys tikimybę kūdikiui uždusti.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Kaip Sumažinti SKMS Riziką?

• Guldymas ant nugaros: Visada guldykite ir migdykite savo kūdikį tik ant nugaros. Tiek dieną, tiek naktį.
• Nemiegokite vienoje lovoje: Kūdikis turi miegoti savo lovelėje, kuri yra prie tėvų lovos.
• Guldykite į atskirą lovytę: Kūdikis turi būti paguldytas į lovelę be užkloto/pledo, pagalvės, be miegui skirtų reguliuojamų pagalbinių atramų.
• Žindykite kūdikį: Tai turi teigiamą poveikį jo sveikatai bei padeda nuraminti irzlius kūdikius.
• Neleiskite sukaisti: Neaprenkite kūdikio per šiltai ir nelaikykite per šiltame kambaryje.
• Nerūkykite: Saugokite savo kūdikį nuo cigarečių dūmų prieš ir po kūdikio gimimo.
• Teisingai pasirinkite lovelę: Naudokite lovelę su kietu čiužiniu.
• Saugus miegas ne namuose: Keliaudami su kūdikiu, suplanuokite saugią vietą jo miegui.
• Nustatykite tinkamą kambario oro temperatūrą.
• Rinkitės kietesnį, tinkamo dydžio čiužinį.
• Neaprenkite per šiltai ir neapklostykite per daug. Paklodės ir užklotai turi būti užfiksuoti. Paklokite lovą taip, kad paklodė būtų patikimai užkišta už čiužinio ir nesuteiktų progos besimuistančiam kūdikiui užsimesti jos ant veido.
• Naudokite miegmaišius.
• Naudokite čiulptuką. Amerikos pediatrų Akademija nuo 1 mėnesio amžiaus rekomenduoja migdant mažylį duoti jam čiulptuką (jei vaikas jį ima). Čiulptukui iškritus miego metu, nesistenkite jo grąžinti į kūdikio burnytę. Jei žindote, čiulptuką duokite ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Apsiverčia Ant Pilvo?

Nėra universalaus amžiaus, nuo kurio būtų saugu miegoti ant pilvo, nes visi kūdikiai vystosi skirtingai. Tačiau, kai kūdikis geba pats visada apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros, dauguma pediatrų sako, kad tuomet kūdikiui miegoti ant pilvo yra saugu. Tai dažniausiai nutinka apie 5-6 mėn. Nepamirškite, kad vis tiek ir toliau turėtumėte guldyti kūdikį miegoti ant nugaros. Tačiau jei kūdikis pakankamai stiprus, kad galėtų apsiversti ant pilvuko, dauguma gydytojų sutiks, kad jis yra ir pakankamai stiprus pakelti galvą ir saugiai miegoti tokioje padėtyje. Jei kūdikis apsiverčia ant pilvuko, saugumo sumetimais jo NEGALIMA vystyti. Jei kūdikis lovelėje pats apsiverčia ant pilvuko ar šono, galima tiek atsargiai bandyti jį atversti, tiek ir taip palikti. Ekspertai teigia, kad būtent šiame raidos etape (t. y. nuo maždaug 4-6 mėn.) SKMS rizika yra ženkliai mažesnė. Kai kūdikis jau gali laisvai apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai, jis pats gali pasirinkti miego pozą ant pilvo.

Patarimai, Kaip Išmokyti Kūdikį Miegoti Ant Pilvuko (Jei Jis Jau Gali Apsiversti)

• Dienos metu daug laiko praleiskite ant pilvuko.
• Praktikuokite apsivertimą nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros.
• Suteikite komfortą: Vietoj to pamasažuokite, paglostykite nugarą ir pasistenkite, kad kūdikis patogiai įsitaisytų, taip padėsite jam užmigti ant pilvuko.
• Būkite kantrūs: Daugumai kūdikių prireikia maždaug savaitės, kad prisitaikytų prie miego ant pilvuko arba suprastų, kaip apsiversti ant nugaros.

Kūdikio Raidos Etapai: Gulėjimas Ant Pilvo

Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.

Gulėjimo Ant Pilvo Etapai

• Naujagimis: Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių.
• 90 proc. 2 mėnesių kūdikių: Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo.
• Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais. Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos. “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją. Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį. Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y.
• Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.

Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.

Kaip Paskatinti Kūdikį Apsiversti?

Pirmasis apsivertimas nuo nugaros ant pilvo įvyksta 3-5 mažylio gyvenimo mėnesiais, tačiau tam kūdikis turi ruoštis, treniruotis ir stiprinti savo raumenis. Į ką svarbu atkreipti dėmesį bei kaip mes, tėvai, galime padėti mažyliams šiame procese, pasakoja kineziterapeutė Laura Pilybienė bei tinklaraščio „Mažas Didelis Gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė. Kineziterapeutė Laura pastebi, jog pirmasis vertimasis vyksta nuo nugaros ant pilvo 3- 5 mėnesiais, o atsivertimas atgal nuo pilvo ant nugaros 5-7 mažylio gyvenimo mėnesiais. Ir tai vyksta būtent tokia tvarka. Kelių savaičių paklaida bėdų nesudarys, bet jei judesys nevyksta ilgėliau, tikėtina, kad kažkas mažyliui trukdo - todėl reikėtų krieptis į kineziterapeutą, rasti ir pašalinti tą prie priežastį. Kaip ir kiekvienas judesio mokymasis vyksta ant grindų - taip ir šis ne išimtis. Sudarykite savo vaikučiui saugias sąlygas vartytis į visas puses, kad nei spintelės nei stalai netrukdytų. Kiekvieną kartą jam verčiantis, jums tikrai nereikia gaudyti mažylio galvos. Jei vaikas jau yra išmokęs ir tvirtai laiko savo galvą pats - besiverčiant irgi ją išlaikys. Jei trijų mėnesių ar vyresnis galvos nelaiko - reikėtų kreiptis į specialistą. „Bandantį verstis mažylį visad paskatinkite pozityviu žodžiu ir emocija, išlaikykite jo dėmesį ir susikaupimą, kviesdami verstis su mėgstamu žaislu. Tačiau nepulkite vartyti mažylio ar padėti užbaigti vertimosi judesio, kai matote, kad jis tai bando atlikti savarankiškai. Suteikite vaikui erdvės ir laiko tyrinėti savo kūno judesius, mokytis bei treniruotis savarankiškai,“ - pataria tinklaraščio mazasdidelis.lt autorė Miglė.

#

tags: #kudikis #nakti #apsivercia #ant #pilvo