Šiandien apie intymią higieną kalbama atvirai ir drąsiai, o informacijos šaltinių gausa leidžia tėvams geriau pasirūpinti savo vaikų sveikata. Straipsnyje aptariamos dažniausios mergaičių ir berniukų lytinių organų problemos, jų priežastys, simptomai ir gydymo būdai.
Mergaičių lytinių organų priežiūra ir problemos
Išskyros
Šiek tiek baltų, tirštų išskyrų aplink klitorių ir tarp lytinių lūpų yra normalu. Tačiau jei išskyros tampa gelsvos ar žalsvos, gausios ir greitai sutepa kelnaites, tai gali rodyti uždegimą - vulvitą. Vulvitą mergaitėms dažniausiai sukelia žarnyno bakterijos, patekusios ant lytinių organų. Retais atvejais išskyrų pagausėja po gydymo antibiotikais, nes antibiotikai sunaikina daug gerųjų bakterijų, todėl makštyje gali prasidėti pienligė (grybelinė liga).
Paraudimas ir iššutimas
Jei dukrytės lytiniai organai iššuto ir paraudo, nereikia panikuoti. Tai gali atsitikti po karštos dienos, pasivažinėjimo dviratuku, supimosi sūpuoklėse, dėl ankštų ar sintetinių kelnaičių, aptemptų kelnių. Leiskite iššutusiems lytiniams organams „pakvėpuoti“, tegul mergaitė kurį laiką namuose pabūna be kelnaičių, be jų ir miega. Kartais iššutimus nuramina švelni plaukų džiovintuvo oro srovė (tik nenustatykite karštos). Apiplautus ir nusausintus lytinius organus tinka patepti aliejiniais tepalais ar kremu. Paprastai per kelias dienas iššutimai praeina.
Spalinukės
Kartais lytiniai organai būna paraudę ir jautrūs dėl spalinukių (ypač, kai yra paraudę ir apie išeinamąją angą). Tuomet reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad skirtų reikiamą gydymą. Išgydžius spalinukes, praeina ir lytinių organų uždegimas.
Alergija
Alergiškų mergaičių lytiniai organai yra jautresni. Jei mergaitę alergizuoja koks produktas, jo suvalgius, gali parausti ne tik jos veidukas, bet ir lytiniai organai. Dėl alergijos lytinių organų oda dar labiau sausėja, tampa jautresnė, gali niežėti. Alergiškų mergaičių kelnaites skalbkite švelniais skalbikliais, nepirkite sintetinių kelnaičių.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Lytinių lūpų sulipimas
Kai kurioms mergaitėms lytinių hormonų ramybės laikotarpiu (nuo 1 iki 6 metų) gali suaugti mažosios lytinės lūpos. Kartais jos sulimpa aklinai, lieka tik mažas plyšelis išbėgti šlapimui. Nėra tiksliai žinoma, dėl ko mažosios lytinės lūpos suauga. Taip gali būti dėl lėtinės infekcijos ar paprasčiausiai dėl to, kad mergaitės lytinės lūpos labai sausos (jos sulimpa ir suauga). Suaugusias mažąsias lytines lūpas perskirti nesunku, jei jos suaugusios vos vos, ginekologė gali perskirti pirštu ar vatos tamponu, prieš tai vietiškai nuskausminus. Jei lūpos suaugusios stipriai, prieš atidalinant skiriama hormoninių tepalų. Bet atskiriamos lytinės lūpos ne visais atvejais, o tik esant visiškam suaugimui, kai mergaitė sunkiai gali pasišlapinti, prasideda šlapimo takų infekcija.
Higiena
Mergaičių ir moterų higiena labai skiriasi. Mergaitės lytiniai organai yra sausi, todėl jiems nereikia daug muilo. Geriau plauti intymiosios higienos priemonėmis, nes jos švelnesnės už muilą. Išmokykite mergaitę kiekvieną vakarą apsiplauti lytinius organus nuo priekio atgal. Žinoma, apsiplauti nuo užpakaliuko į priekį patogiau, bet nuolat kartokite, kad tai nesveika, nes plaunant nuo užpakaliuko, bakterijos įnešamos į lytinius organus. Galima išmokyti apsiplauti atskirai: pirma lytinius organus, po to - užpakaliuką. Išmokykite užpakaliuką šluostytis nuo priekio atgal (kaip ir apsiplauti), kad į lytinius organus nepatektų bakterijų. Kasdien keiskite dukros apatines kelnaites. Nors vakarykštės kelnaitės atrodo visiškai švarios, kitą dieną reikia naujų. Pageidautina, kad kelnaitės būtų iš natūralios medžiagos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Mergaitė pas ginekologą patenka dviem keliais: arba mama pati atveda dėl išskyrų, skausmo, arba siunčia šeimos gydytojai dėl pasikartojančio vulvito, šlapimo nelaikymo ar blogo šlapimo tyrimo. Jei šlapime randama bakterijų ar leukocitų, mergaitę turi apžiūrėti ginekologas. Jei mergaitė vis skundžiasi niežuliu, kartojasi uždegimai, šeimos gydytojui ar akušeriui ginekologui nepavyksta išgydyti mažosios pacientės, reikėtų ją parodyti mergaičių ir paauglių ginekologui arba dermatologui. Pamačius rusvų išskyrų, reikia nedelsiant eiti pas ginekologę, nes tai dažniausiai rodo svetimkūnio sukeltą uždegimą makštyje.
Berniukų lytinių organų priežiūra ir problemos
Erekcija
Prieš brendimą erekciją sukelia ne seksualiniai jausmai. Tai - visiškai normalus dalykas ir tik rodo, kad berniuko „įranga“ veikia puikiai. Suaugusiems vyrams sukietėjimą sukelia į penio audinius priplūdęs kraujas. Daugelis dalykų gali stimuliuoti kraujo sutekėjimą, taip pat ir vystyklo keitimas ar prausimas.
Genitalijų tyrinėjimas
Lygiai kaip kūdikis atranda savo ausytes ar pėdutes, taip pat jį sudomina ir jo genitalijos. Pagalvokite - didžiumą laiko jos būna paslėptos vystykluose. Tad išvyniotam mažyliui išties įdomu ir nauja patyrinėti, kas gi ten yra.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Apyvarpės priežiūra
Vienų berniukų apyvarpės žiedas platesnis ir šiek tiek atsmaukti bei nuvalyti nebūna sunku, kitų jis siauras ir atsmaukti bei išvalyti tikrai nepasiseks. Kol apyvarpė lengvai neatsismaukia nuo penio galvutės (o tai nutinka maždaug penkerių), jos atsmaukti ir valyti nebūtina. Bandant atsmaukti jėga, galima sukelti parafimozę - skausmingą būklę, kai atitraukta apyvarpė užsiveržia ir sutrikdo varpos galvutės kraujotaką. Kita vertus, kartais baltos išskyros, vadinamos smegma, gali kauptis po apyvarpe ir sukelti uždegimą.
Sėklidžių nenusileidimas (kriptorchizmas)
Maždaug trys procentai visų išnešiotų berniukų gimsta turėdami kriptochrizmą - būklę, kai vienas ar abu kiaušinėliai nenusileidę į kapšelį (neišnešiotų procentas siekia 30). Dažnai ši bėda iki metų išsisprendžia pati, bet po pirmojo pusmečio geriau pasitarti su specialistu. Sūnaus sėklidė gali būti paprasčiausiai įtraukta - tai refleksas, retkarčiais priverčiantis jas pakilti iš kapšelio į kirkšnį. Norėdami patikrinti, ar sėklidės „vaikšto“, tiesiog įsodinkite jį į šiltą vandenį - tai natūraliai paskatina jas nusileisti. Sulaukus metukų gydytojas gali rekomenduoti operaciją.
Sėklidės vandenė
Tai gali būti sėklidžių vandenė. Ji gana dažna - pasitaiko vienam iš 25 berniukų. Ši bėda užklumpa, kai šalia sėklidės esantis siauras kanalėlis neužanka ir jungiasi su pilvo ertme, kurioje esantis skystis teka žemyn ir kaupiasi tarp sėklidės dangalų. Dėl vandenės kapšelis padidėja, būna tampresnis, tarsi pripildytas skysčio. Neretai ši bėda pirmaisiais metais susitvarko savaime. Tačiau jei taip nenutiko, teks kreiptis į chirurgą, kad šis sėklidės vandenę išoperuotų. Antraip didesnis skysčio kiekis trikdys sėklidės kraujotaką, keis aplinkos temperatūrą.
Kitos berniukų lytinių organų problemos
- Apyvarpės uždegimas (balanopostitas): Vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros.
- Apyvarpės susiaurėjimas: Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis.
- Sėklidės užsisukimas: Tai ūminė kapšelio organų liga, pasireiškianti staigiais, labai intensyviais skausmais, vienos kapšelio pusės pabrinkimu ir paraudimu. Užsisukus sėklidei, sutrinka jos kraujotaka ir gali greitai prasidėti jos nekrozė. Būtina skubiai operuoti.
Berniukų higiena
Berniukus reikia saugoti ne tik nuo šutimo sauskelnėse, bet ir nuo sėdėjimo ant smėlio ar žolės, kad nesušaltų lytinių organų, kad nemirkytų nešvariame ežero vandenyje. Ypač berniukų lytinius organus reikia saugoti nuo traumų. Berniukus reikėtų saugoti nuo peršalimo, infekcijų, o ypač nuo infekcinio parotito (kiaulytės).
Makšties uždegimai (vaginitas)
Moters makšties uždegimas yra dažna problema, su kuria susiduria ne tik suaugusios moterys, bet ir paauglės ar net visai mažos mergaitės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų - vaginitas. Jis atsiranda dėl makšties mikrofloros disbalanso ir pradėjus vyrauti kitiems mikroorganizmams ar grybams. Ši liga gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilkšvos išskyros, aštrus kvapas, niežėjimas ir deginimas.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Vaginito priežastys
- Makšties artumas prie išangės.
- Estrogeno trūkumas.
- Gaktos plaukų trūkumas.
- Lytinių lūpų riebalų pagalvėlių trūkumas, kas gali padidinti vulvovaginito (moters lytinių organų uždegimo) riziką prieš brendimą, pažeidžiant išorinių lytinių organų ir makšties (vaginos) gleivinę.
- Alerginė reakcija (pvz., prezervatyvams, spermicidams, higieniniam muilui/ prausikliams, lubrikantams, kai kuriems medikamentams ar net spermai).
- Atrofinis vaginitas: tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo. Dažniausiai tai pasireiškia moterims po menopauzės.
- Bakterinė vaginozė: tai yra makšties infekcija, kurią sukelia normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas. Ši būklė pasireiškia tada, kai sumažėja „gerųjų“ bakterijų (laktobacilų) skaičius ir padaugėja „blogųjų“ bakterijų (gardnerella vaginalis). Dažnai tai pasireiškia po antibiotikų vartojimo.
- Makšties trichomona: šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikančią lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI).
- Makšties kandidozė: yra grybelis, kuris yra natūraliai randamas žmogaus kūne, dažniausiai burnoje, virškinimo trakte ir makštyje.
Makšties sausumas
Dažnai moterys kreipiasi pas gyd. akušerį-ginekologą dėl makšties sausumo. Tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko atsiranda makšties skausmo ir deginimo pojūtis. Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai - moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema. Šią būklę taip pat gali sukelti hormoninių vaistų vartojimas, pvz., gydant miomas ar endometriozę, autoimuninės ligos, antidepresantai, prausikliai bei žalingi įpročiai.
Makšties ir vulvos uždegimai iki lytinės brandos
Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/ fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis. Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora.
Uždegimų diagnostika ir gydymas
Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui. Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji.