Juokas - tai natūralus žmogaus veiksmas, tačiau ar kada susimąstėte, kodėl mes juokiamės ir kokią naudą mums teikia juokas? Šiame straipsnyje panagrinėsime juoko kilmę, jo naudą sveikatai ir psichologinei būklei, taip pat apžvelgsime juoko jogos koncepciją.
Juoko Mažėjimo Tendencija
Juoko jogos pradininkas Baltijos šalyse, sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas, pastebi, kad juoko pasaulyje mažėja. Nepaisant didėjančio juokintojų ir humoro šou skaičiaus, žmonės juokiasi vis rečiau. S. Šafranausko nuomone, tai lemia silpnėjantys žmonių ryšiai ir tolimesnis atitolimas vieni nuo kitų.
Juoko Kilmė ir Socialinė Funkcija
Juoktis taip pat natūralu kaip kvėpuoti, tačiau ar kada susimąstėte apie juoko kilmę? Juokas yra socialinis signalas, kurį sunku suvaidinti. Tai savotiška elgesio dalis, rodanti, ką bendra turi visi žmonės, galbūt ir žinduoliai. Žmogaus juokas kilo iš ritmiškų garsų, kuriuos skleidžia primatai, pavyzdžiui, šimpanzės, kai kutena ar žaisdamos vaikosi viena kitą. Manoma, kad pirmasis primityvus pokštas, kuriame jau nebuvo fizinio sąlyčio, buvo kutenimo pamėgdžiojimas. Taip pat teigiama, jog smegenys tebeturi senovinę sistemą, skirtą juokui „gaminti“, kad jauni gyvūnai išmoktų žaisti vieni su kitais, patirtų pasitenkinimą ir būtų tikri, jog žaidžia, o ne kovoja.
JAV Merilando universiteto mokslininkas Robertas Provainas, tyrinėjantis juoką 20 metų, tvirtina, kad juokas yra socialinis signalas, kurį sunku suvaidinti. Tai savotiška elgesio dalis, rodanti, ką bendra turi visi žmonės, galbūt ir žinduoliai.
S. Šafranauskas teigia, kad tikrasis prigimtinis juokas yra vaiko juokas, t. y. juokas iš vidaus. Šis juokas remiasi ne juokinimu, o žaisminga būsena, džiugesiu, patyrimu. Tai tas juokas, kurį patiriame kartu su kitais, kurį sunku sulaikyti. Dažnai jis kyla net ne iš kokio nors sąmojo, o iš visiškai keistų dalykų. Pavyzdžiui, žmonės juokiasi iš piršto.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Juoko Nauda
Tyrimai rodo, kad juokdamiesi galime atitrūkti nuo mus slegiančių problemų, sustiprinti tarpusavio santykius, sukurti teigiamą emocinį klimatą ir netgi pagerinti sveikatą. Mokėjimas pasijuokti iš savęs ir situacijos mažina įtampą, ir mes lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Tuo pat metu juokas atpalaiduoja raumenis, stiprina imuninę sistemą, pagreitina širdies ritmą, skatina kraujo apytaką, prisotina jį deguonies, „masažuoja“ gyvybinius organus, padeda virškinti, stimuliuoja smegenų veiklą. Jis pagerina mūsų savijautą: sumažina depresijos požymius, stresą, skausmą, padidina savivertę, be to, juokiantis dirba maždaug 40 raumenų grupių.
S. Šafranauskas teigia, kad 10 minučių juoko yra tas pats, kas 10 minučių irkluoti valtį. Juokas - vienareikšmiškai naudingas fizinis pratimas. Juoko jogos treneris pabrėžia ir psichologinę juoko naudą. Pasak jo, jeigu žmonės gali pasijuokti drauge, jie tikrai sutars. Pykti ir juoktis vienu metu nepavyks.
Įdomu, kad dirbtinis juokas turi panašų poveikį sveikatai kaip ir tikras juokas. Vadinasi, tada, kai pratimais skatiname ar imituojame juoką, mūsų organizmas patiria tą pačią naudą kaip ir tuomet, kai mes juokiamės natūraliai.
Juoko Joga: Juokas Be Priežasties
Juoko joga - tai sistema, sukurta 1995 metais Indijoje gydytojo Madano Katarijos. Ji paremta idėja, kad juoktis galima be jokios priežasties. Juoko jogos pratimai apima jogos kvėpavimo technikas ir juoko imitavimą, skatinant džiugesį, plojimus ir kvėpavimo pratimus. Juoko jogos sesija trunka maždaug 45 minutes ir susideda iš trijų dalių:
- Pasirengimas: Juoko imitavimas pratimais, lydimas džiugesio, plojimų ir kvėpavimo pratimų.
- Juoko meditacija: Juokas be priežasties, koncentruojantis tik į patį juoką.
- Atsipalaidavimas: Atsipalaidavimo pratimai ir pokalbiai apie juoko jogos filosofiją.
S. Šafranauskas teigia, kad juoko joga veikia žmonių grupėje - tai grupinių užsiėmimų forma paremta praktika. Būdamas vienas namuose gali atlikti tam tikrus pratimus, tačiau vien jų - maža.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Juoko Jogos Populiarumas
Pasaulyje juoko jogos praktika labiausiai paplitusi juoko jogos klubuose. Čia renkasi bendraminčiai tam, kad drauge pasijuoktų. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 6 tūkst. juoko jogos klubų daugiau nei 60 šalių. Juoko joga vis labiau populiarėja Lietuvoje, ir jau kuriami klubai, kuriuose užsiėmimus gali lankyti kiekvienas norintis. Mūsų šalyje šiuo metu jau veikia du juoko jogos klubai.
S. Šafranauskas konsultuoja įmones, organizuoja seminarus. 2007 m. vyras išvyko į Europos juoko jogos kongresą Maljorkoje, kur rinkosi juoko jogos praktikai ir visi norintieji su ja susipažinti. „Juoko jogos pradininkas M. Katarija vedė trenerių mokymus. Aš juose sudalyvavau, man patiko. Įgytą patirtį parsivežiau į Lietuvą“, - pasakoja S. Šafranauskas. Šiuo metu juoko jogos treneris veda grupinius seminarus įmonėse, įstaigose, mokyklose. Tokie seminarai vidutiniškai trunka apie pusdienį. Be pažinties su juoko joga, šiuose seminaruose siekiama dar vieno tikslo - suformuoti komandą.
Akimirkos Džiaugsmas ir Juoko Skleidimas
S. Šafranauskas prisipažino, kad jam tenka dažnai išgirsti, jog per juoko jogą žmonės atranda tokį juoką, kurį jau senokai yra primiršę. „Kartais net nereikia sakyti - viskas matyti seminaro dalyvių akyse. Man tai labai patinka. Galbūt todėl ir ėmiausi juoko jogos“, - sako juoko jogos treneris.
S. Šafranauskas džiaugiasi atradęs juoko jogą. „Tai nėra komercija - iš seminarų neišgyvenčiau. Juoko joga ir jos populiarinimas - mano pomėgis. Ta būsena, kai užplūsta džiaugsmas, kai pajunti tikrą prigimtinį juoką iš vidaus, yra ypatinga. Žinote, kasdienybėje tai norisi patirti dažniau, - tikina pašnekovas. - Manau, kad žmonės pasigenda džiaugsmo. Man norisi jį skleisti.“
Juoko jogos filosofija byloja, kad būtina atrasti daugiau galimybių nusijuokti. Tai nereiškia, kad juoktis reikia iš visko. Tiesa, yra rimtų dalykų, iš kurių juoktis - nevalia, nepadoru, tačiau gyvenime būna daugybė situacijų, kai juokas mus išlaisvina, padeda net į didžiausią rūpestį pažvelgti kitaip, rasti išeitį.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Išvados
Juokas yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką mūsų sveikatai ir psichologinei būklei. Juokas padeda mums atsipalaiduoti, sumažinti stresą, sustiprinti tarpusavio santykius ir pagerinti savijautą. Juoko joga yra puikus būdas atrasti juoką be priežasties ir patirti jo teikiamą naudą. Taigi, kas liepė būti rimtiems ir niūriems? Jeigu dar nesate pasiruošę atrasti daugiau progų nusijuokti, bent jau dažniau nusišypsokite.
Kūdikio Juokas: Atskirta Priežastis Džiaugsmui
Kūdikių juokas yra atskira kategorija, dažnai kylanti iš spontaniško džiaugsmo ir smagumo. Kūdikis gali juoktis iš įvairių dalykų:
- Naujų Garsų: Kūdikiai dažnai eksperimentuoja su garsais, o atradę naują garsą, pavyzdžiui, spygavimą, gali patenkinti juoktis.
- Tėvų Reakcijos: Kūdikiai stebi tėvų reakcijas į savo veiksmus ir garsus. Jei tėvai reaguoja džiugiai į kūdikio spygavimą, tai gali paskatinti kūdikį kartoti šį garsą.
- Fizinio Kontakto: Kutenimas ir bučiniai taip pat gali sukelti kūdikiui juoką.
- Žaidimų: Žaidimai su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, pavyzdžiui, žaisliuko numetimas ir padavimas, gali būti labai linksmi kūdikiui ir sukelti juoką.
Svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio juoko priežastis ir reaguoti į jas tinkamai. Reaguokite ramiai į spygavimą, nukreipkite dėmesį, jei kūdikis pradeda spiegti per daug. Būkite dėmesingi, tačiau nepasiduokite provokacijoms: mažylis netruks suprasti, kad klyksmas - puikus būdas atkreipti į save dėmesį ar gauti norimą žaisliuką. Jei pakėlęs balsą kas kartą susilauks dėmesio arba gaus tai, ko nori, šio triuko, tikėtina, imsis ir kiek vyresniame amžiuje. Nesijuokite, neplokite ir nedžiūgaukite. Entuziastinga ir labai linksma (arba atvirkščiai pikta, tačiau labai emocinga) reakcija į spiegimą gali jį dar labiau paskatinti. Neatkartokite spiegimo. Kūdikiui suspiegus, nepradėkite spiegti patys, t.y. neatsakykite į spiegimą spiegimu.
Supraskite, kad tai laikina. Būsimi tėveliai artimą ateitį dažnai įsivaizduoja kaip reklamose matytą vaizdelį - mielas papūstžandis visiems tik šypsosis arba saldžiai miega… Deja, kartais realybė pasirodo kitokia. Mažylis zirzia, užmiega tik ant rankų, krūpčioja nuo kiekvieno garso, o valgydamas staiga spjauna krūtį ir nei iš šio, nei iš to pradeda garsiai rėkti, piktai spardosi kojomis. Specialistai ypač jautriems ir neramiems kūdikiams apibūdinti vartoja terminą didelių poreikių vaikas.
Didelių Poreikių Vaikai ir Juokas
Kai kurie kūdikiai yra ypač jautrūs ir reikalaujantys. Tokie kūdikiai dažnai vadinami "didelių poreikių vaikais". Jiems būdinga:
- Energingumas: Bet kokiam veiksmui atlikti jis naudoja daug energijos: garsiai rėkia, godžiai valgo, springdamas juokiasi ir audringai protestuoja, jei jo poreikiai nepatenkinami.
- Reiklumas: Didelių poreikių vaikai neprašo būti pamaitinti ar paimti ant rankų - jie to reikalauja. Garsiai ir energingai.
- Padidėjęs jautrumas: Didelių poreikių vaikai turi įgimtą žemesnį dirglumo slenkstį. Jie jautresni bet kokiems aplinkos dirgikliams, greitai išsigąsta, o jų išgąstį lydi gausios emocijos.
- Dažnas valgymas: Maitinami krūtimi didelių poreikių vaikai nori valgyti dažnai ir ilgai. Valgymas jiems nėra tik alkio patenkinimo priemonė - tai ir labai raminantis veiksmas, ir malonus laiko leidimas…
- Sudėtingesnė adaptacija: Jie gerai jaučiasi pažįstamoje aplinkoje, tarp savų žmonių. Labai nemėgsta prižiūrėtojų kaitos ir protestuoja prieš pusiausvyros ardymą.
- Fizinio kontakto poreikis: Didelių poreikių vaikams jo reikia nuolat. Jie trokšta būti nešiojami, glaudžiami ir myluojami dieną, o naktį nori miegoti prisiglaudę šalia tėvų.
- Dažnas prabudimas naktį: Kadangi jie ganėtinai aktyvūs dienos metu, atrodo, kad vakare turėtų griūti iš nuovargio. Deja… Didelių poreikių vaikų miegas yra kitoks.
- Neprognozuojamas elgesys: Jei vakar zirziantį neramuolį pavyko nuraminti čiulptuku, šiandien šis triukas gali nebeveikti. O rastas naujas raminimo būdas nebepadės rytoj.
- Nesugebėjimas nusiraminti pačiam: Didelių poreikių vaikas siekia nuolatinio žmonių dėmesio, todėl jį sunkiau nuraminti čiulptuku ar priversti miegoti su minkštu žaisliuku.
- Išsiskyrimo problemos: Toks vaikas sunkiai išsiskiria su tėvais ir nenori pripažinti svetimų žmonių. Jam sunku rasti auklę, nes visos išsigąsta „rėksnio”.
- Sugebėjimas išsekinti: Jie tiesiog išsiurbia visą tėvų energiją, todėl jie nuolat būna irzlūs ir neišsimiegoję.
Jei manote, kad jūsų kūdikis yra didelių poreikių vaikas, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali įvertinti situaciją ir patarti, kaip geriausiai rūpintis kūdikiu. Mažylio dirglumą kartais sumažina raminamosios arbatos ar vaistažolių mikstūros, o neramų miegą pagerina vakarinės maudynės paprastoje ar raminamųjų žolelių vonelėje.
Kiti Kūdikio Garsai: Nuo Spiegimo Iki Kalbos
Kūdikio garsai yra svarbi jo raidos dalis. Nuo pirmųjų atsitiktinių garsų kūdikis palaipsniui mokosi kontroliuoti savo balsą ir skleisti įvairius garsus, kurie vėliau virsta kalba.
- Spiegimas: Spiegimas, klykavimas ir kiti panašūs, aukšto tono garsai yra normali kūdikio kalbos raidos dalis. Pirmuosius kartus kūdikis dažniausiai suspiegia atsitiktinai - tiesiog eksperimentuodamas su savo kalbos padargais ir skleisdamas įvairiausius garsus. Išmokti spiegti kūdikis gali ir stebėdamas, klausydamas bei atkartodamas.
- Gugavimas: Maždaug 2-3 mėnesių kūdikiai pradeda gugauti - skleisti minkštus, panašius į balsius garsus.
- Maldavimas: Apie 6 mėnesius kūdikiai pradeda malduoti - kartoti skiemenis, pavyzdžiui, "ma-ma" arba "da-da".
- Kalbos supratimas: Nors kūdikiai dar negali kalbėti, jie pradeda suprasti kalbą jau nuo kelių mėnesių amžiaus. Jie reaguoja į savo vardą, atpažįsta pažįstamus žodžius ir supranta paprastus nurodymus.
Skatinkite kūdikio kalbos raidą kalbėdami su juo, dainuodami daineles ir skaitydami knygeles. Pradėkite pokalbį kreipdamiesi į kūdikį vardu ar kitu meiliu žodžiu. Daugelis 4 mėnesių amžiaus kūdikių jau reaguoja į savo vardą, jei jis dažnai kartojamas, todėl toks kreipinys gali būti puiki bendravimo pradžia. Tinka ir kiti malonūs kūdikiui skirti apibūdinimai, pavyzdžiui, „dukryte“, „mažuti“ ir panašiai. Kalbėdamiesi palaikykite akių kontaktą. Kaip bendraudami su žmonėmis stengiatės jiems žiūrėti į akis, taip darykite ir bendraudami su savo kūdikiu: stenkitės kalbėtis, žiūrėdami mažyliui į akis, šypsokitės, išlaikykite jo susidomėjimą. Jei matote, kad kūdikio žvilgsnis nukrypsta į šalį - vėl pakvieskite jį vardu ar kitu maloniu kreipiniu. Įdomu, kad kūdikiai dažnai į suaugusiojo veidą žvelgia kur kas ilgiau, nei suaugęs žmogus į jį: pastebėta, kad kūdikis gali stebėti suaugusįjį net iki pusės minutės, kai tuo pat metu suaugusieji žvilgsnį nukreipia kur kas greičiau. Mėgdžiokite kūdikį. Pabandykite suprasti, kaip gali jaustis jūsų mažylis, ir atspindėti jo emocinę būseną. Pavyzdžiui: „Matau, kad labai supykai už tai, kad maunu tau kepurę“, „Koks tu linksmas, kaip tau smagu, kad tėtis tave pakelia ant rankų“. Galite įvardinti emocinės būsenos priežastis, pavyzdžiui: „Labai nuliūdai, nes ilgai prie tavęs neatėjau“, taip pat galite kalbėti ir apie savo bei kitų supančių žmonių emocines būsenas: „Tavo sesutė šįvakar labai pavargo, todėl tiek daug pyksta“. Stenkitės bendrauti dialogo forma, tai yra, jei kūdikis ką nors „pasako“ - išklausykite jį, tada kalbėkite jūs, po to vėl padarykite pauzę, kad mažylis turėtų erdvės „kalbėti“.
Nuo 4 mėnesių kūdikis pereina į naują mąstymo etapą, kuriam daug reikšmės turi mūsų anksčiau aptarti nauji įgūdžiai - tai yra gebėjimas paimti norimą daiktą. 4-8 mėnesių kūdikiai vis dažniau atranda aplinkos daiktus, kuriuos jau gali paimti ir pajudinti, o išgirdus barškėjimą ar cypimą siekia tą veiksmą pakartoti. Tai antrinė cirkuliarinė reakcija, tai yra susijusi su aplinkos daiktais. Palaipsniui kūdikiai atranda žaidimą, kuris kartais gali išvesti iš kantrybės tėvus: numesti žaisliuką iš lovelės ir prašyti, kad suaugusieji paduotų. Gavę žaislą vėl jį išmeta. Tačiau iš tiesų tokio amžiaus kūdikiai dar nėra pajėgūs „išmąstyti“, kaip galima „panervinti“ mamą ir tėtį ar kitus suaugusiuosius: šis nesibaigiantis žaidimas kyla todėl, kad vaikui labai įdomu stebėti, kaip rankoje turimas daiktas jį paleidus „dingsta“, tai yra, jo nebesimato. Todėl pasistenkite būti kantrūs ir nepykti ant savo žaidžiančio, „išdykaujančio“ mažylio: iš šalies jo elgesys atrodo visiškai beprasmis, tačiau iš tiesų tokiu būdu kūdikis mokosi suprasti daiktų tvermės dėsnį - kad net nematant daikto nereiškia, kad daiktas išnyko. Šiuo amžiaus tarpsniu kūdikiai stengiasi kuo ilgiau, kol nepavargsta, pratęsti savo patiriamus malonius įspūdžius. Kartais suaugusiesiems tai gali labai atsibosti (kaip tas pats minėtas žaisliuko padavimas jį numetus). Įdomu, kad šio amžiaus kūdikis pradeda reaguoti į kutenimą. Atrodytų, keista, bet visai mažiukas kūdikis kutenamas ar bučiuojamas nesišypso, nes dar nesugeba suvokti, kad tokius veiksmus daro kitas žmogus, o ne jo paties kūno dalys.