Depresija, panašiai kaip širdies ir kraujagyslių ligos, tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Šiame straipsnyje aptariami depresijos diagnostinio įvertinimo metodai, pabrėžiant psichodiagnostikos svarbą, įvairius testus ir skales bei pažvelgiant į alternatyvius gydymo būdus.
Psichodiagnostikos Svarba Depresijos Nustatyme
Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis. Psichodiagnostika yra itin svarbi priemonė, leidžianti psichikos sveikatos specialistams tiksliai diagnozuoti ir skirti individualizuotą gydymą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalius poreikius.
Mąstymo Procesų Ištyrimas
Mąstymo procesų ištyrimas - tai psichologinis ar psichiatrinis vertinimas, skirtas įvertinti žmogaus mąstymo būdą, logiką, nuoseklumą, greitį ir galimus sutrikimus. Tai padeda diferencijuoti psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija, depresija su psichoziniais simptomais, demencija.
Emocinis Ištyrimas
Emocinis ištyrimas - tai psichologinis vertinimas, skirtas nustatyti asmens emocinę būklę, emocijų reguliavimo gebėjimus, emocinius sutrikimus ar psichologines traumas. Tyrimo metodai gali būti įvairūs, pavyzdžiui: Becko depresijos ir nerimo skalės - padeda įvertinti emocinę būklę ir polinkį į depresiją ar nerimą, PANAS (Pozityvių ir negatyvių emocijų skalė) - nustato emocinį balansą ir tendencijas. Emocinis ištyrimas dažniausiai atliekamas psichologinių konsultacijų, psichoterapijos pradžioje arba įtarus emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą, PTSS, bipolinį sutrikimą). Tyrimai siekia nustatyti paciento emocinio stabilumo lygį, depresijos požymių buvimą, jaučiamą pyktį ir kitas emocijas.
Depresijos Simptomai ir Jų Vertinimas
Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Nereikėtų užmiršti, kad depresija dažniausiai pasireiškia ne visais čia minėtais simptomais.
Taip pat skaitykite: Filmo „Gimę mylėti“ analizė
Depresijos Požymiai
Depresiją galima atpažinti, jei ji trunka bent 2 savaites. Dažnai tai būna nuotaikos svyravimai, kurie laikui bėgant atsistato. Tačiau ką daryti, jei nemaloni nuotaika yra chroniška? Depresija yra ilgalaikė nuotaikos liga, sukelianti melancholiją ir niūrumą bei sutrikdanti mūsų gebėjimą tinkamai veikti. Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Jei pastebite, kad jūsų nuotaika pablogėja tam tikru metų laiku, ypač rudenį ar žiemą, tai gali būti susiję su sezoniniu afektiniu sutrikimu.
Kiti depresijos požymiai:
- Miego sutrikimai
- Svorio padidėjimas arba sumažėjimas
- Apetito pokyčiai
- Dažnai pasitaiko savigrauža ir neviltis.
- Virškinimo problemos
- Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje
Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, pasitikrinkite. Jei patiriate panašius simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam.
Instrumentai Depresijai Įvertinti
Šiuo metu yra sukurta nemažai instrumentų, kurie padeda objektyviau įvertinti depresijos simptomų sunkumą ir nustatyti diagnozę.
Becko Depresijos Inventorius (BDI)
Beko depresijos instrumentas yra plačiausiai naudojamas depresijos simptomų sunkumui vertinti. Beko depresijos skalė (BDS), arba kitaip Beko depresijos inventorius (BDI), yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, skirtų depresijos sunkumui įvertinti. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus vadovas, kaip interpretuoti Beko depresijos skalės rezultatus, atsižvelgiant į įvairius sunkumo lygius ir klinikines implikacijas. Taip pat aptarsime BDI naudą ir apribojimus, ypač kalbant apie rizikos įvertinimą specifinėse populiacijose, tokiose kaip įkalinti asmenys.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Beko depresijos skalė yra savęs vertinimo klausimynas, skirtas įvertinti depresijos simptomų sunkumą per pastarąsias dvi savaites. Skalę sudaro 21 teiginys, apibūdinantis įvairius depresijos simptomus, tokius kaip liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir mintys apie savižudybę. Kiekvienas teiginys vertinamas 4 balų skale nuo 0 iki 3, kur didesnis balas rodo didesnį simptomo sunkumą.
Beko depresijos aprašas-II (BDI-II; Beck et al., 1996) sudarytas iš 21 depresijos simptomus aprašančio teiginio. Šių simptomų patyrimą per paskutines dvi savaites prašoma įvertinti pagal 4 balų skalę nuo 0 iki 3. Dviejuose teiginiuose - 16 (Miego režimo pokyčiai) ir 18 (Apetito pokyčiai) - yra po septynis variantus, kurie taip pat vertinami nuo 0 iki 3. Maksimalus įvertis yra 63 balai, didesni balai rodo stipriau išreikštą depresiją. Originali BDI-II versija grįsta dviejų faktorių struktūra: somatinė-afektinė dimensija ir kognityvinė dimensija.
Surinkus visus 21 teiginio balus, gaunamas bendras rezultatas, kuris naudojamas depresijos sunkumo lygiui nustatyti. Bendras rezultatas interpretuojamas taip:
- 0-10: Minimali depresija
- 11-16: Lengva depresija
- 17-20: Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
- 21-30: Vidutinė depresija
- 31-40: Sunki depresija
- Daugiau nei 40: Ypač sunki depresija
Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis.
Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų. Tačiau esant sunkesnei depresijos formai, gali prireikti ir gydymo stipresniais cheminiais vaistais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.
BDC (Burnso Depresijos Skalė) naudojimas savijautos įvertinimui: BDC galite drąsiai naudoti savo būklei įvertinti periodiškai, kad ir kartą per savaitę, tarp susitikimų su psichoterapeutu ar po saviugdos pratimų. Kai rezultatas žemesnis nei 5, jaučiatės ypač gerai. Rezultatas tarp 6 ir 10, jis vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas. Jei nukris žemiau 10, tarp 11 ir 25, jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų, tačiau jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą. Kai kurie žmonės apimti lengvos depresijos gyvena metų metus, kartais net didžiąją savo gyvenimo dalį ir apie tai visai nė neįtaria. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi ir tęsiasi, vadinama distimija. Išties tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai. Jei BDC tarp 26 ir 50 jūsų depresija vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis”. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia. Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. Laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. Kartais sunkiausios depresijos pasiduoda greičiausiai.
Svarbi pastaba: šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio. Jis nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos.
Nors BDI yra naudinga priemonė depresijos sunkumui įvertinti, svarbu pažymėti, kad ji nėra skirta vien tik savižudybės rizikai nustatyti. Tačiau BDI rezultatai gali padėti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė savižudybės rizika, ypač kai įvertinamas konkretus BDI-II teiginių turinys. Du teiginiai yra skirti suicidinei rizikai įvertinti (Beck et al., 1996).
BDI dažnai naudojama įkalintų asmenų depresijos lygiui įvertinti. Tačiau svarbu atsižvelgti į specifinius šios populiacijos ypatumus interpretuojant rezultatus. Boothby ir kt. (1999) atliktas tyrimas parodė, kad įkalinti asmenys gali skirtis BDI rezultatais priklausomai nuo amžiaus, lyties, pakartotinio patekimo į laisvės atėmimo vietą ir kardomosios priemonės. Būtina atsižvelgti į tam tikrus teiginius, pvz., apie bausmę ir kitus specifinius aspektus. Zamle (1988) rekomenduoja BDI naudoti ne tik pirminio įvertinimo metu, bet ir praėjus 1 metams po įkalinimo laisvės atėmimo vietoje. Tikėtina, jog BDI suma pirminio įvertinimo metu susijusi su naujomis sąlygomis, aplinka, adaptacijos ypatumais.
Hospitalinė Nerimo ir Depresijos Skalė (HADS)
Naudojant Hospitalinės nerimo ir depresijos skalę (HADS), pacientas, atsižvelgdamas į savo savijautą per paskutinę savaitę, atsako į 14 klausimų, kurių atsakymai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Septyni klausimai vertina depresijos simptomus; septyni - nerimo simptomus. Įverčiai gali varijuoti nuo 0 iki 21 balo. Vertinimo balai rodo depresijos arba nerimo simptomų išreikštumą. HAD metodika (Nerimo, depresijaikumui tirti), jį naudosime ir šiame tyrime. Aptikti tyrimai, kuriuose įkalints asmens emocinei būKsenai ir suicidinei rizikai vertinti naudojama HAD metodika kartu su Beko nevilties skale (Biggam, 1999).
‘‘Nerimo ir depresijos skalę‘‘ (angl. HAD, Zigmond and Snaith (1983)). Lietuviškas vertimas dar padarytas R. Bunevičiaus, S. Žilėnienės, 1991. Ją sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 skirti nerimo simptomams vertinti (subskalė HAD-N, klausimai Nr.1, 3, 5, 7, 9, 11, 13) ir 7 - depresijos simptomams vertinti (sub-skalė HAD-D, klausimai Nr. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14). Kiekvienam klausimui priskirti keturi atsakymo variantai, atitinkamai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris artimiausias jo savijautai per praėjusią savaitę, Baigus testavimą, HAD-N ir HAD-D balai sumuojami, didžiausia sub-skalės balų suma - 21 balas.
PHQ-9 Testas
PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. PHQ-9 testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu. Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.
Depresijos Gydymo Būdai
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus.
Medikamentinis Gydymas
Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
Tricikliai antidepresantai (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.
Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
Depresijos simptomatika priklauso ne tik nuo serotonino, bet ir nuo kitų biologiškai veiklių medžiagų: noradrenalino bei dopamino cheminės pusiausvyros galvos smegenyse (energijos stoka). Be to, skiriasi AD nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos farmakoterapija nepakankamai efektyvi (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Nuo seno depresijai gydyti skiriama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus.
Psichoterapija
Kognityvinė terapija. Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį AD poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
Nedirektyvi (humanistinė) psichoterapija. Nedirektyvi (dar kitaip - humanistinė) psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Tarpasmeninė psichoterapija. Tarpasmeninė psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai. Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos.
Elektroimpulsinė Terapija (EIT)
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų. EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir TMS veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. Panašų poveikį turi ir elektroimpulsų terapija, tačiau magnetinis impulsas puikiai praeina pro kaukolės kaulus ir gali geriau paveikti reikiamas smegenų struktūras, o elektros impulsui sklisti gali kliudyti didelė kaulinio audinio varža. TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti.
Šviesos Terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
Miego Deprivacija
1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
Kiti Gydymo Būdai
Fiziniai pratimai. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
Raumenų relaksacija. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti RKT. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais (santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2), kai pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu).
Alternatyvūs Požiūriai į Depresijos Gydymą
Psichologų siūlomi pagalbos ir savipagalbos metodai yra saugūs ir veiksmingi, todėl jie nustebo susidūrę su plačiai visuomenėje paplitusia mąstymo tendencija - neva teisė gydyti psichikos sutrikimus priklauso tik gydytojams psichiatrams, o kitų pagalbos specialybių profesionalai turėtų pasitenkinti antraeiliu, pagalbiniu vaidmeniu. Tad ką daryti, kai vaistai nebepadeda, o ilgesnė psichoterapija dėl įvairių priežasčių - lėšų trūkumo, gyvenimo ne viename iš didžiųjų miestų - žmogui neprieinama. Kodėl valstybė renkasi remti būtent gydymą vaistais, ir ar tikrai jis efektyviausias ir tvariausias?
Svarbu ieškoti atsakymo į klausimą - kodėl susirgau depresija, taip pat svarbu ieškoti ir eksperimentuoti su skirtingais gydymo ir savipagalbos būdais, kad žmogus rastų, kas jam padeda. Kai akiratyje yra tik keli būdai, pvz., vaistai ir terapija, tai labai riboja pasirinkimą ir galimybes sveikti. Nėra vieno šimtaprocentinio būdo depresijai gydyti, tad ir medikamentinis depresijos gydymas vaistais, nors ir veiksmingas, visgi yra ribotas. Todėl prasmingiau ir veiksmingiau jį derinti su kitais būdais, siekti, kad žmogui būtų suteikta kompleksinė pagalba.
tags: #children #depression #inventory #vaiku #depresijos #skale