Kūdikio atpylimas po kiekvieno maitinimo: priežastys ir sprendimo būdai

Atpylimas - dažnas reiškinys kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai gali kelti nerimą tėvams, tačiau dažniausiai tai yra fiziologinis procesas, susijęs su virškinimo sistemos ypatumais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kūdikių atpylimo priežastis, kada reikėtų sunerimti ir kaip galima padėti kūdikiui.

Virškinimo sistemos ypatumai

Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Jo funkcija - užtikrinti, kad maistas keliautų tik viena kryptimi - iš stemplės į skrandį. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti, leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę.

Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną.

Fiziologinis refliuksas

Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau.

Žindymas ir atpylimas

Įrodyta, kad sunkaus refliukso priepuoliai rečiau kamuoja žindomus kūdikius. Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius. Taip atsitinka tik nedaugeliui žindomų kūdikių. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Kitos atpylimo priežastys

Be anatominių ypatumų ir fiziologinio refliukso, atpylimą gali lemti ir kitos priežastys:

  • Oro pritraukimas: Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo.
  • Godus žindimas: Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Dažniau atpila ir tie, kurie blogai apžioja spenelį.
  • Maisto netoleravimas ar alergija: Kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos ar maisto netoleravimo priežasčių yra pieno produktai, kuriuos vartoja motina. Jei kūdikiui netinka koks nors maistas, jo virškinimo sistema kabai dažnai ir greitai pastarojo tiesiog atsikrato. Tokio pobūdžio atpylimą paprastai lydi ir kitoks tuštinimasis, jis būna dažnesnis nei įprastai, išmatos gali būti gleivėtos. Jei mažyliui netinka maistas, jam paprastai dar pučia ar skauda pilvuką. Dar labai svarbu atminti ir tai, jog mažylis atpils iškart, jei jis produkto netoleruoja ar yra kam nors alergiškas.
  • Netinkamas mišinys: Ta pati priežastis ir mišiniais maitinamies kūdikiams, gali tiesiog netikti mišinukas ir tai sukels atpylimą, todėl būtina atsirinkti kūdikiui tinkamą mišinėlį.
  • Persivalgymas: Žindomas mažylis paprastai jaučia, kada jau yra sotus ir daugiau nebevalgo. Tačiau kai maitinimo pobūdis pasikeičia, kai šaukšteliu yra maitinama greitai ir maistas nuryjamas noriai, vaikas šios sotumo pajautimo galimybės tiesiog netenka. Koks viso to rezultatas? Suvalgoma daugiau nei telpa į skrandį.
  • Aktyvumas po valgio: Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkite. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val.
  • Ligos: Atpilama nebūtinai sergant kokiu nors žarnyno virusu. Labai dažnai pakanka ir paprasčiausio viršutinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjo, kuris išprovokuoja slogą ar kosulį.
  • Kūdikio tuštinimasis: Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.

Kada sunerimti?

Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Taip pat sunerimti reikėtų, jei kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.

Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta atpylimo priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Galimos patologinio atpylimo priežastys:

  • Prievarčio spazmas: Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime.
  • Prievarčio stenozė: Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta.
  • Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaip padėti kūdikiui, kuris atpila?

Yra keletas būdų, kaip galima sumažinti atpylimą ir palengvinti kūdikio savijautą:

  • Taisyklingas maitinimas: Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apimts ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę. Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau.
  • Atsirūgimas: Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti.
  • Padėtis po maitinimo: Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio. Po maitinimo kūdikį 5-30 min. palaikykite vertikalioje padėtyje.
  • Maitinimo dažnumas: Pakeiskite maitinimo dažnį - maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas. Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje.
  • Tinkamas buteliukas: Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. "anti-colic"). Pasirinkite tinkamą buteliuką.
  • Tirštesnis mišinys: Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove. Jeigu skylutė bus per didelė, kūdikis gali užspringti arba per greitai sugerti mišinį, kas apsunkins jo virškinimą. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
  • Mamos mityba: Jei manote, kad atpylimas gali būti susijęs su alergija maistui (ar jo netoleravimu), pasistenkite nustatyti, kokie maisto produktai, ar jų sudėtinės dalys, galėtų būti refliukso (atpylimo) priežastis. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
  • Pieno tekėjimo valdymas: Kai mamai prasideda pieno gamyba, maždaug 3-5 dieną po gimdymo, kai kuriems kūdikiams žįsti pasidaro sudėtinga. Pabandykite žindyti dažniau. Kai laukiate ilgai tarp maitinimų, krūtyje prisikaupia daug pieno. Kuo daugiau pieno prisikaupia, tuo stipriau jis teka žindymo metu. Paskatinkite pieno tekėjimą pati arba leiskite tai padaryti kūdikiui, bet atitraukite jį nuo krūties vos tik pienas ima tekėti. Leiskite nutekėti stipriai tekančiam pienui į indelį ar merliuką, o kai srovė susilpnės, leiskite kūdikiui žįsti.
  • Pieno kiekio mažinimas (tik pasitarus su specialistu): Kadangi spartus pieno tekėjimas iš krūties dažniausiai lydi labai gausią pieno gamybą, sumažinant pagaminamo pieno kiekį galima sumažinti ir pieno tekėjimo greitį: kuo mažiau pieno krūtyje, tuo silpnesne srove jis teka. Tačiau pirmąsias 4-6 savaites nerekomenduojama pieno kiekio mažinti, nes šiuo laiku mamos kūnas mokosi kiek reikės pagaminti pieno kūdikiui išmaitinti iki 6 mėnesių.

Ką daryti, kai atpylimas prasideda įvedus papildomą maistą?

Kai kurie kūdikiai atpilti pradeda būtent tada, kai jų valgiaraštyje atsiranda tirštas maistas. Tokie prasidėję atpylimai, pasak pediatrų, paprastai būna labai nenuoseklūs. Pasitaiko, kad vaikas atpila tik kartą kitą ir po labai nedaug, būna dienų, kai kone visas suvalgytas maistas po kiekvieno maitinimo „sugrįžta“ atgal. Jei vaiko raida normali, labai panikuoti dėl tokių atpylimų nereikia.

Galimos priežastys ir sprendimo būdai:

  1. Galbūt netoleruoja kokio nors maisto produkto ar yra jam alergiškas.
  2. Tiesiog neskanus maistas.
  3. Mažylis pernelyg aktyvus.
  4. Vaikas paprasčiausiai persivalgė.
  5. Mažylis serga.

Kūdikių diegliai (kolikos) ir atpylimas

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Esant diegliams, galite pabandyti:

  • Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį.
  • Ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. šiltą vystyklą.

tags: #kudikis #atpila #po #kiekvieno #maitinimo