Kūdikių peršalimas ir bėrimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Grėsmingi perspėjimai dėl gripo ir jo komplikacijų rimtumo kelia baimę visiems, ypač tėvams, tačiau svarbiausias ginklas - ne imbieras ir medus, bet žinios. Kaip atskirti gripą nuo peršalimo, kaip padėti sergančiam mažyliui, kada būtina apsilankyti pas gydytoją - svarbiausi klausimai, kylantys slaugant negaluojantį vaikelį.

Peršalimas vaikams: dažna ir varginanti liga

Peršalimas - dažniausia ikimokyklinukų liga, šaltuoju metų periodu (rugsėjį - balandį) pasireiškianti net 6-8 kartus, vidutiniškai besitęsianti 2 savaites. Šio susirgimo priežastis - virusai (rinorinovirusai, enterovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai, adenovirusai), sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklų ir ryklės) infekciją. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, būtina atpažinti ligos sukėlėją - virusą ar bakteriją. Tuomet bus galima paskirti tinkamą gydymą. Bakterijų sukeltų susirgimų simptomai panašūs, tačiau šių mikrobų charakteristika visai kitokia nei virusų. Antibiotikai skiriami bakterijoms naikinti, o virusiniams susirgimams gydyti netinka.

Virusinės ligos nuo bakterinių atpažįstamos sergantįjį apžiūrint gydytojui ir pagal ligos simptomus. Peršalimas pasižymi lengvesne ligos eiga ir dažnai praeina savaime. Bakterijų sukeltas susirgimas (plaučių, tonzilių uždegimas) pasižymi stipresniais simptomais (aukšta temperatūra, stipriu kosuliu, limfmazgių padidėjimu, pūlingu apnašu ant tonzilių) ir, tikėtina, savaime nepraeis, prireiks gydymo antibiotikais. Paprastas peršalimas, nusilpus mažylio imuninei sistemai ar netinkamai jį gydant, gali įsisiautėti ir komplikuotis bakteriniu susirgimu.

Nereikėtų peršalimo painioti su gripu. Gripas taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kitas virusas (gripo, paragripo). Ši liga, priešingai nei peršalimas, prasideda staiga: vargina itin didelis silpnumas, mažylis gali skųstis rankų ar kojų, galvos skausmu, kūną alina stiprus karščiavimas, sausas kosulys, o sloga dažnai atsiranda vėliau - antrą ar trečią susirgimo parą.

Peršalimo simptomai kūdikiams

Vaikų peršalimo simptomai panašūs į suaugusiųjų: karščiavimas (dažniausiai iki 38OC), sloga, nosies užburkimas, čiaudulys, kosulys, žiočių lankų paraudimas, gerklės skausmas. Tačiau jie skiriasi savo išraiškos stiprumu ypač kūdikiams dėl anatominių ir fiziologinių kvėpavimo organų skirtumų, lyginant su suaugusiaisiais. Vaikų viršutinių kvėpavimo takų gleivinė labai puri, joje daug kraujagyslių, uždegimo metu ji stipriai paburksta, kvėpavimas tampa apsunkintas, o fiziologiškai didelis liežuvis, spaudžiantis antgerklį, neleidžia kvėpuoti pro burną, tampa sudėtinga žįsti, blogėja bendra savijauta. Nosies sekretas dažniausiai nuryjamas, todėl gali prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Taigi, iš pirmo žvilgsnio paprasta sloga kūdikiams ir tėvams tampa tikru išbandymu.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

Vaikų peršalimo simptomai stipriausi būna antrąją-trečiąją ligos dieną, išnyksta palaipsniui per 10-14 dienų (paaugliams per 7 dienas), tačiau kosulys gali išlikti net iki 3-4 savaičių. Jei vaikas, sergantis peršalimu, nesveiksta ir jo būklė blogėja, būtina papildomai konsultuotis su gydytoju, gal būt atlikti tyrimus. Tokiu atveju tikėtina, jog prasidėjo komplikacijos ir reikės keisti ar papildyti gydymą.

Peršalimo simptomų gydymas

Nosies užgulimas, sloga gydomi ir lengvinami nosies plovimu fiziologiniu tirpalu, nepiktnaudžiaujant stipriu (hipertoniniu) jūros vandeniu, sekreto ištraukimu arba išpučiant (vyresniems). Įvairūs purškalai, lengvinantys kvėpavimą (dar vadinami dekongestantais), iki 6 metų neskiriami, iki 12 metų amžiaus nepatartini vartoti. Kūdikiams galima švelniai pakelti galvūgalį, paguldyti ant šono. Labai svarbi ir kambarių oro temperatūra bei drėgmė: karštis plečia kraujagysles, o tai dar labiau didina nosies užburkimą. Drėgmė palaiko optimalią nosies terpę ir padeda pasišalinti susikaupusiam sekretui, slopina virusų plitimą. Susirgus būtina vėdinti kambarius: taip virusai išvaikomi, o kambarių oras sudrėkinamas ir atvėsinamas.

Kosulys padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų, todėl nevertėtų skubėti jo slopinti vaistais (jei gydytojas, įvertinęs situaciją, nepatars kitaip). Gerklėje jaučiamą dirginimą bei skausmą sušvelnina arbata ir šilti skysčiai. Sergant peršalimu jie būtini, nes skystina nosies sekretą. Sergantiems ir blogai besijaučiantiems vaikams sunku įsiūlyti gėrimus, tad tenka pasitelkti fantaziją, žaidimus, paieškoti įdomaus puodelio ar stiklinės, šiaudelio. Žindomus kūdikius būtina ir toliau žindyti. Skysčių netekimas mažiems vaikams yra daug pavojingesnis nei suaugusiesiems. Jei vaikas atsisako gerti ar žįsti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gleives skystinantys vaistai, dar vadinami mukolitikais (pavyzdžiui visiems žinomas ACC) nėra leistini vaikams iki 6 metų ir nerekomenduojami iki 12 metų. Nealergiškiemies vaikams nuo vienerių metų galima nuo pusės iki vieno arbatinio šaukštelio medaus galima ištirpinti šiltame gėrime arba duoti paskanauti tiesiai nuo šaukštelio. Tai ypač tinka vakare erzinančiam kosuliui nuslopinti. Įvairios pastilės, malšinančios gerklės skausmą, tinka tik nuo 6 metų, o purškalai į gerklę - nuo 2,5 metų amžiaus.

Karščiavimas

Dar vienas svarbus ir nerimą keliantis simptomas - karščiavimas. Tai kūno temperatūros pakilimas daugiau nei 38oC (kūdikiams iki 3 mėn.), 38,1 oC (3-36 mėn. vaikų) ir 38,4 oC (vaikų nuo 3 m.). Karščiavimas nėra liga, bet rodo, kad į organizmą pateko virusas ar bakterija ir sukėlė infekciją, kurią reikia gydyti.

Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada - nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atminkite! Nedelsiant turite vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis karščiuoja daugiau nei 38 oC, 3-6 mėnesių - daugiau kaip 39 oC. Taip pat svarbu žinoti, jog iki gydytojo apžiūros vaistų nuo karščiavimo negalima duoti vaikams iki 6 mėnesių.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Skubios gydytojo apžiūros reikia, jei:

• Kūdikis karščiuoja ilgiau nei 3 paras
• Jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis karščiuoja daugiau nei 38OC
• Bet kokio amžiaus vaikas karščiuoja daugiau nei 40OC
• Vaikas tapo mieguistas arba irzlus, nenuraminamas
• Pamėlo lūpos, nagai, liežuvis
• Didysis momenėlis (minkštoji vieta naujagimio ar kūdikio viršugalvyje) atrodo išsipūtęs ar įdubęs
• Labai stiprus pilvo, galvos skausmas
• Odoje atsirado (kartu su liga) raudonas bėrimas, panašus į smulkius nubrozdinimus
• Pasunkėjo kvėpavimas
• Vaikas atsisako gerti ar negali gerti dėl sunkios būklės
• Yra papildomų ligų (širdies ydos, plaučių ligos)

Kaip numušti temperatūrą?

Vaikų karščiavimui malšinti yra skiriami paracetamolis ir / ar ibuprofenas. Paracetamolis malšina karščiavimą ir skausmą (gerklės, galvos, ausų). Jis parduodamas žvakučių, tablečių ar sirupo forma. Šis vaistas pradeda veikti per 30-60 min., o nustoja - po 6 val. Ibuprofenas mažina karščiavimą, skausmą ir uždegimą. Šis vaistas rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus. Ibuprofeno poveikio reikia tikėtis per 60 min., o trukmės - iki 5-6 val. Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti! Taip pat jie nėra skiriami vienu metu. Antibiotikai negydo paties karščiavimo ir, kaip jau minėta, yra skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti. Jei mažylį gydantis gydytojas įsitikins, jog kūno temperatūra pakilo dėl tam tikros bakterinės infekcijos, tikrai paskirs gydymą antibiotikais.

Karščiavimo varginamam vaikui galima padėti ir kitomis priemonėmis. Karščiavimo metu netenkama daug skysčių, todėl pakilus kūno temperatūrai, vaikui dažnai siūlykite atsigerti (vandens, arbatos), taip atstatant organizmo vandens atsargas ir padedant jam kovoti su ligos sukėlėjais. Natūralu, jog kūnui mobilizavus visas jėgas virusams ar bakterijoms sunaikinimui, energija kitiems procesams sąlyginai sumažėja. Todėl karščiuojant norisi gulėti, dingsta apetitas. Neverskite vaikų valgyti per jėgą: gulint lovoje ir ilsintis reikia mažiau kalorijų nei įprastai, pakaks ir saldžių arbatų ar saldinto vandens - gliukozės šaltinio, o kūdikiams - mamos pieno ar adaptuoto mišinio. Karščiavimui slopstant ir savijautai gerėjant, pradėkite vaiką maitinti lengvai pasisavinamu maistu: buljonu, saldžia želė. Leiskite mažyliui ilsėtis ir miegoti tiek, kiek norisi. Savijautai pagerėjus tinkamai apsirenkite ir leiskite pasivaikščioti po šiltus namus, ramiai pažaisti ar paskaityti.

Įvairios fizinės priemonės karščiavimui mažinti nėra rekomenduojamos. Jei vaikas nepatiria diskomforto, o jo rankos ir kojos yra neatvėsusios, įprastos spalvos, galima odą sudrėkinti drėgna šluoste, suvilgyta apie 30oC vandeniu.

„Gerasis“ ir „blogasis“ karščiavimas

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.

Pagrindiniai karščiuojančio vaiko priežiūros principai

1. Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
2. Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Taigi, skysčiai yra labai svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
3. Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.

Bėrimai: kada nerimauti?

Smulkus bėrimas ant vaiko odos dažnai sukelia tėvų nerimą. Tačiau dažniausiai bėrimai yra nepavojingi ir praeina savaime. Vis dėlto, kai kurių bėrimų atsiradimas gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikia skubios medicininės pagalbos. Vaikų oda yra labai jautri ir gali reaguoti į daugybę veiksnių. Smulkūs bėrimai, atsirandantys dėl virusinių ar bakterinių infekcijų, dažnai praeina savaime ir nėra pavojingi, jei nesukelia kitų komplikacijų.

Dažnos bėrimų priežastys

• Vėjaraupiai: Vėjaraupiai prasideda smulkiais raudonais spuogeliais, kurie vėliau virsta pūslelėmis ir galiausiai išdžiūsta.
• Raudonukės: Raudonukės sukelia smulkų bėrimą, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta į kūną.
• Tymai: Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Pradinis - katarinis tymų laikotarpis trunka 3-5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė. Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju - bėrimo periodu pakyla iki 39-40 laipsnių. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas - akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. 3-4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja - šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema.
• Alergijos: Jei bėrimas susijęs su alergine reakcija, svarbu nustatyti alergeną ir vengti jo.
• Vaikų rozeolė: Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja.
• Skarlatina: Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai ( Gerklės skausmas). Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2-7 dienas. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai ( liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda.

Kada bėrimas gali rodyti rimtą sveikatos problemą?

Bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas, jei jis lydi aukštą temperatūrą, greitai plinta, sukelia kraujavimą, yra susijęs su silpnumu ar kvėpavimo problemomis. Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.

Mažų violetinių arba raudonų dėmelių, kartais iškilusių virš odos, bėrimas gali būti meningito požymis. Mažos violetinės arba raudonos dėmelės aplink akis arba visame veide gali būti ilgai trunkančių sunkių kosulio priepuolių pasekmė arba dėl įtampos užkietėjus viduriams. Tai trūkusių kapiliarų pėdsakai. Kapiliarai gali trūkti dėl didelės įtampos.

Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų. Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis. Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai.

Virusinis ar alerginis bėrimas: kaip atskirti?

Dvi dažniausios bėrimų grupės - virusiniai ir alerginiai. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti labai panašūs, jų priežastys, eiga ir gydymas skiriasi iš esmės.

Virusiniai bėrimai dažniausiai lydi įprastas vaikų infekcijas, tokias kaip rotavirusas, enterovirusas, vėjaraupiai, šeštoji liga ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Alerginiai bėrimai atsiranda kaip organizmo reakcija į maistą, vaistus, lateksą, vabzdžių įkandimus, gyvūnų plaukus arba aplinkos dirgiklius.

Virusinio bėrimo požymiai:

• Dažniausiai pasireiškia kartu su kitais infekcijos simptomais: karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kosuliu, viduriavimu, mieguistumu ar sumažėjusiu apetitu.
• Tipiška eiga: kelias dienas vaikas karščiuoja, tampa vangus, atsiranda peršalimo simptomų. Tik po to, kai temperatūra pradeda kristi, ant kūno pasirodo rožinės ar rausvos dėmelės.
• Bėrimai dažnai būna netaisyklingų formų, išsidėstę plačiai: ant veido, liemens, rankų, kojų.
• Daugeliu atvejų jie neniežti arba niežti nežymiai.
• Trukmė: nuo vienos iki penkių dienų. Paprastai jis išnyksta savaime, kai organizmas susitvarko su infekcija.

Alerginio bėrimo požymiai:

• Dažniausiai lydi stipresnis niežėjimas nei virusinį.
• Atsiranda labai greitai, net per kelias minutes, ypač jei priežastis yra maistas, vaistai ar vabzdžio įkandimas.
• Neretas vaizdas - iškilę raudoni ploteliai - dilgėlinė.
• Tipiškas požymis - bėrimas keičia vietą: vienoje vietoje atsiranda, kitoje išnyksta. Tai ypač būdinga maisto alergijoms.
• Skirtingai nei virusiniai bėrimai, alerginiai gali plisti labai greitai.
• Niežėjimas gali būti toks intensyvus, kad vaikas tampa neramus, drasko odą, parausta ausys, veidas ar kaklas.
• Kai kuriais atvejais atsiranda lūpų, vokų ar veido tinimas - tai požymis, kad reakcija rimtesnė. Sunkiausia forma - anafilaksija, kuriai būdingi dusulys, balsas tampa kimus, vaikas pradeda kosėti, atsiranda silpnumas.

Kaip atskirti pagal išvaizdą ir simptomus:

• Virusinis bėrimas: smulkus, dėminis, rausvas ar rožinis. Paplitęs didesniame plote, gali būti ant nugaros, pilvo, krūtinės. Bėrimai dažnai nedirgina, o vaikas nerodo didelio diskomforto.
• Alerginis bėrimas: ryškiai raudonas, iškilęs, dažnai - grublėtas. Jis niežti, kartais net labai intensyviai. Bėrimai atsiranda staiga, gali judėti iš vienos vietos į kitą, keisti formą ir dydį.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas. Jei vaikas valgė naują produktą, gavo vaistų ar susidūrė su nauju kosmetikos gaminiu, tikimybė, kad bėrimas alerginis, didėja.

Kada kreiptis į gydytoją?

Visi bėrimai, atsiradę kartu su dusuliu, veido ar liežuvio tinimu, mieguistumu ar sąmonės sutrikimu, yra pavojingi. Virusiniai bėrimai taip pat gali būti susiję su rimtomis būklėmis, jei bėrimas atrodo kaip kraujosruvos, neišnyksta paspaudus, jei vaikui skauda galvą, kaklas sustingęs, yra nuolatinis vėmimas ar labai aukšta temperatūra.

Pirmoji pagalba namuose

Nesvarbu, ar bėrimas virusinis, ar alerginis, pirmoji pagalba namuose dažnai padeda sumažinti diskomfortą. Svarbiausia - neperkaitinti vaiko. Patartina vengti sintetinių drabužių, nes oda tuomet greičiau dirginama. Alerginio bėrimo atveju gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus, kurie sumažina niežėjimą. Labai svarbu neleisti vaikui draskyti odos, nes tai gali sukelti infekciją.

Peršalimas: kas tai?

Peršalimas yra viena dažniausiai pasitaikančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kuriai būdingi tokie simptomai kaip sloga, kosulys, gerklės skausmas, čiaudulys ir bendras negalavimas. Peršalimas įprastai sukelia nedidelį, bet nemalonų diskomfortą ir gali sutrikdyti kasdienę veiklą. Pastarasis dažniausiai plinta per ore esančius virusus, ypač per artimą kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, todėl tai yra dažna liga šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors peršalimas paprastai praeina savaime per savaitę ar dvi, svarbu rūpintis savo sveikata, kad išvengtumėte galimų komplikacijų.

Peršalimo simptomai

Pirmieji peršalimo požymiai suaugusiems ir vaikams gali pasireikšti praėjus 2-7 dienoms po užsikrėtimo. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus: kvėpuodamas, čiaudėdamas ar kosėdamas jis platina virusus per orą. Kai kuriais atvejais galite užsikrėsti kontaktuodami per indus, namų apyvokos daiktus ir kitus paviršius. Peršalimo simptomai trunka apie savaitę ar šiek tiek ilgiau, po to būklė pagerėja. Kartais gali atsirasti komplikacijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Simptomai šiek tiek gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sukelėjo, paciento amžiaus ir sveikatos. Pavyzdžiui, suaugusiųjų peršalimo simptomai gali labai skirtis nuo vaikų. Adenovirusas gali sukelti patologinius procesus akių junginėje ir limfmazgiuose, o tuo tarpu rinovirusas gali sukelti stiprią slogą. Nepaisant skirtumų, yra bendrų peršalimo požymių, tokių kaip:

• Karščiavimas. Nors karščiavimas dažniau pasitaiko sergant gripu, kai kuriems žmonėms peršalimo metu taip pat gali pakilti nedidelė temperatūra.
• Šaltkrėtis
• Galvos skausmas
• Silpnumas ir nuovargis. Nors peršalimas dažniausiai nėra lydimas stipraus nuovargio, daugelis žmonių jaučia tam tikrą silpnumą ir sumažėjusį energijos lygį.
• Akių skausmas
• Čiaudulys. Dėl dirginimo nosies gleivinėje dažnai pasireiškia čiaudulys, kuris yra natūrali organizmo reakcija siekiant pašalinti infekciją sukėlusius mikroorganizmus.
• Sloga ir nosies užgulimas. Tai vieni pirmųjų peršalimo požymių.
• Gerklės skausmas. Peršalimo metu dažnai juntamas gerklės skausmas ar dirginimas, kuris gali pasireikšti dar prieš atsirandant kitiems simptomams.
• Kosulys. Dažniausia pirma atsiranda sausas kosulys, o vėliau jis gali tapti šlapias. Kosulys gali išlikti net po to, kai kiti simptomai praeina.

Temperatūra peršalimo metu retai viršija 37,5-38,0 °C ir trunka 2-4 ​​dienas. Nereikėtų jos malšinti - tokia temperatūra suaktyvina organizmo imuninę sistemą. Tačiau jei stipriai peršalote, o termometras rodo aukštesnę nei 39 °C temperatūrą, vertėtų kreiptis į gydytoją, kadangi tai gali būti tam tikros komplikacijos. Be to, negalite nurašyti visų simptomų kaip peršalimo. Jei gerklės skausmą lydi apnašos ant tonzilių ar padidėję limfmazgiai, tai gali būti angina, o užsitęsęs kosulys ir dusulys dažnai rodo plaučių uždegimą.

#

tags: #kudikio #persalimas #ir #berimas