Šiame straipsnyje aptariami neurologiniai sutrikimai, pasireiškiantys kūdikiams ir mažiems vaikams, jų priežastys, diagnostikos svarba ir galimos pagalbos priemonės. Straipsnyje remiamasi specialistų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais, siekiant suteikti išsamią informaciją tėvams ir specialistams.
Įvadas
Ankstyvieji psichikos sutrikimai kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susiję tiek su įgimtais, tiek su įgytais veiksniais. Ne visada lengva nustatyti tikslią problemų kilmę, tačiau svarbu suprasti galimas priežastis, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą. Tėvų nerimas dažnai išauga, kai problemos yra didelės, dažnos, ilgai trunka arba pasireiškia kelios problemos vienu metu.
Įgimtos ir įgytos priežastys
Biologinės ir organinės priežastys
Biologinės ar organinės priežastys, susijusios su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, dažnai lemia neuropsichologinius sutrikimus, tokius kaip dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) ar autizmas. Šie sunkumai gali būti susiję su problemomis nėštumo metu (pvz., infekcijos), gimdymo metu (pvz., Cezario pjūvis) ar po gimdymo (pvz., deguonies trūkumas). Taip pat svarbu atsižvelgti į kūdikio temperamentą, kuris neretai būna paveldimas.
Neišnešiotų naujagimių nervų sistema yra nebrandi, todėl jiems gali būti sunku reguliuoti savo būklę. Stiprus stresas, patirtas motinos nėštumo metu, ankstesni praradimai (nutrūkę nėštumai) ar mažylio temperamento savybės taip pat gali turėti įtakos kūdikio savireguliacijos sunkumams.
Psichologinės ir socialinės priežastys
Psichikos sutrikimai nebūtinai turi organines priežastis, jie gali būti ir įgyti. Jei tėvai dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku yra neadekvatus (pvz., suaugęs asmuo nesugeba suvaldyti savo pykčio), mažylis patiria nuolatinį stresą. Tai gali sukelti rimtų tėvų ir vaikų sąveikų ir santykių problemų.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Chroniško streso (vadinamo toksiniu) poveikis gali sukelti pokyčių vaiko organizme, įskaitant kortizolio (streso hormono) lygio padidėjimą ir pokyčius smegenų struktūrose bei nervinėse jungtyse, imuninėje, endokrininėje ir kitose sistemose. Įsijungia vadinamieji epigenetiniai mechanizmai, kurie daro įtaką genams. Kuo didesni pakitimai organizme, tuo sunkiau ką nors pakeisti, ir formuojasi psichikos ar psichosomatiniai sutrikimai.
Tėvų psichikos ligos, net jei jos nediagnozuotos, taip pat gali turėti įtakos vaiko psichikos sveikatai. Pavyzdžiui, mamos depresija po gimdymo ar ilgalaikės depresijos simptomai gali trukdyti jai užmegzti ryšį su naujagimiu. Taip pat, pačių tėvų vaikystėje patirta psichologinė trauma ar nepriežiūra, asmenybės ypatumai (menkas pasitikėjimas savimi, didelis nerimas, impulsų kontrolės stoka) gali trukdyti intuityviai atpažinti vaiko poreikius ir užmegzti su juo santykį.
Emocijų perdavimas ir socialinis kontekstas
Vaikai perima emocijas iš savo artimos aplinkos, ypač iš tėvų. Artimais santykiais susiję žmonės atspindi vienas kito emocijas. Jei suaugęs žmogus gali atsirinkti, kuri emocija yra jo, o kurią junta kitame žmoguje, tai mažyliai, kurių „aš“ dar tik formuojasi, neatskiria savęs nuo kito ir „pasisavina“ emocijas, pvz., tėvų pyktį. Vėliau taip perimamos ir išmokstamos nuostatos, lūkesčiai ir psichologinės traumos.
Su mažų vaikų psichikos sutrikimais siejamos problemos ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visuomenėje. Tai gali būti įtempti tėvų tarpusavio santykiai, konfliktai tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, chroniškas tėvų stresas (dėl nedarbo, skurdo, didelio darbo krūvio ar sudėtingos emocinės situacijos darbe), nepriežiūra, šiurkštus elgesys, socialinė atskirtis, skurdas, pagalbos auginant vaikus stoka, nepakankamas medicininių ar psichosocialinių paslaugų tinklas.
Ankstyvųjų psichikos sutrikimų prognozė
Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei jie sulaukia pagalbos iš artimųjų ar specialistų, mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki. Kūdikiui augant, jo elgesį ima reguliuoti vėliau bręstančios smegenų sritys, gerėja jo gebėjimas nurimti, dirglumas sumažėja, reakcijos sušvelnėja.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Sutrikimo prognozė blogesnė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose (ir namuose, ir darželyje), ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Smarkiai padidėja tikimybė, kad šie sunkumai „įsisenės“ ir taps psichikos raidos sutrikimais, lydinčiais ikimokykliniais ir mokykliniais metais.
Jei tėvams kaip nors pavyko „ištverti“ pirmuosius metus be pagalbos, bet vaikų problemos ir su jomis susiję tėvų ir vaikų bendravimo sunkumai išliko, vėliau kyla grėsmė, kad prasidės negatyvus tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ciklas: vaikų savireguliacijos sunkumai sukelia tėvams beviltiškumo ir bejėgiškumo, pykčio ir kaltės jausmus, chronišką nuovargį, provokuoja netinkamą jų elgesį (ir neretai šiurkščias bausmes), o toks tėvų elgesys toliau savo ruožtu pastiprina vaikų elgesio problemas.
Diagnostika ir tyrimai
Vaikų neurologija yra neurologijos mokslo šaka, tirianti vaikų nervų sistemos struktūrą ir funkcijas. Gydytojas vaikų neurologas tiria ir gydo vaikus iki 18 metų, turinčius neurologinių problemų, susijusių su vystymosi ir genetiniais veiksniais.
Psichologinis tyrimas yra išsamus ieškojimų procesas, apimantis pokalbius su tėvais, auklėtojais, testų rezultatų apžvalgą, elgesio, žaidimo ir tarpusavio santykių stebėjimą bei savirefleksiją. Apibendrinus šio proceso rezultatus, įgyjamas supratimas apie vaiko emocinę būklę, raidos ir elgesio ypatumus (pirmiausia stipriąsias puses), fizinę sveikatą, bendravimo sugebėjimus, santykių su tėvais kokybę ir psichosocialinį stresą sukeliančias aplinkybes.
Kada kreiptis į specialistus?
Kuo anksčiau nustačius, kad vaiko raida sutrikusi, tuo anksčiau galima padėti tiek pačiam mažyliui, tiek jo tėveliams susidoroti su iškilusiais sunkumais. Labai svarbūs pirmieji treji, ketveri vaiko gyvenimo metai, per kuriuos galima pastebėti ar jis tik tiesiog yra šiek tiek „tinginiukas“, ar jau reikia rimtai susirūpinti.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei atsižvelgdami į požymius, priskirs jam atitinkamą diagnozę. Pagalbos galima kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris siunčia tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą, socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti.
Raumenų tonusas
Raumenų tonusas - tai raumens ir/ar kelių raumenų savybė, leidžianti raumenims adekvačiai reaguoti į kūno padėties, gravitacijos, pasipriešinimo jėgas ir jėgoms nustojus veikti atitinkamai atsipalaiduoti. Raumenų tonusui daro įtaką daug struktūrų: motoneuronai, goldžio receptoriai, raumeninės verpstės. Bet koks šių struktūrų veiklos sutrikimas gali pakeisti raumenų tonusą.
Kineziterapijos konsultacija su specialistu reikalinga norint parinkti tinkamą gydymą. Jos metu įvertinamas kūdikio bendrasis motorikos vystymasis, atliekamas bendrasis raumenų tonuso vertinimas, tikrinami refleksai, būdingi tam tikram amžiui, sąnarių lankstumas.
Pagalbos galimybės
Nors diskutuojama, ar ankstyvoje vaikystėje būtina nustatyti diagnozę, pripažįstama, kad svarbiausia - padėti sukurti tokius tėvų ir vaikų santykius, kurie galėtų apsaugoti nuo rizikos ar ją kompensuoti. Dažniausios problemos, susijusios su vaiko priežiūra, auklėjimu, nesėkmėmis užmezgant ryšį ir bendraujant su vaiku, pastebėtos labai ankstyvame amžiuje, gali būti išsprendžiamos greitai ir nesunkiai, kartais pakanka keleto konsultacijų ar apsilankymų namuose.
Ankstyvoji reabilitacija padeda vaikui geriau vystytis, sumažina elgesio problemas, gerina šių problemų funkcines išeitis, o taip pat padeda šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų.
Sukrėsto vaiko sindromas
Sukrėsto vaiko sindromas - tai trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui, dažniausiai pirmųjų metų kūdikiui, paėmę jį užkrūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Todėl labai svarbu žinoti, kad vaikų negalima purtyti.
Jei įtariate, kad vaikas galėjo patirti sukrėsto vaiko sindromą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
tags: #kudikio #neurologiniai #sutrikimai