Įvadas
Automatinis bendras kraujo tyrimas (BKT) yra pats pirminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodo kraujo forminių elementų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Vienas svarbiausių BKT rodiklių yra leukocitų kiekis. Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra svarbiausi imuninės sistemos komponentai, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir kitomis ligomis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime padidėjusį leukocitų kiekį kraujyje (leukocitozę), jo priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Leukocitai ir Jų Funkcijos
Leukocitai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo infekcijų ir ligų. Jie yra atsakingi už imuninės sistemos veikimą ir užkertant kelią kenksmingų mikroorganizmų įsiskverbimui. Yra kelios pagrindinės leukocitų rūšys:
- Neutrofilai (NE): Svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo gynyboje nuo infekcijų.
- Limfocitai (LY): Svarbi dalis imuninės sistemos ir atlieka įvairias funkcijas, įskaitant imuninės atminties formavimą ir specifinės imuninės atsakos reguliavimą.
- Monocitai (MO): Didelės ląstelės, kurios vaidina svarbų vaidmenį organizmo imuninėje ir uždegiminėje reakcijoje.
- Eozinofilai (EO): Ląstelės, turinčios granulės, ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo imuninėje reakcijoje, ypač alerginėse reakcijose ir parazitų infekcijose.
- Bazofilai: Dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose, todėl jų skaičius esant medikamentinei, maisto ir buitinei alergijai ryškiai padidėja.
Leukocitų Norma
Leukocitų norma gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip amžius, lytis ir bendras sveikatos būklė.
- Suaugusieji: 4,0-10,0 ×109/l
- Vaikai:
- 0-12 val. po gimimo: 13,0-38,0× 109/l
- 1-3 dienos po gimimo: 9,4-25,0 ×109/l
- 1 sav.: 5,0-15,0 ×109/l
- 2-3 sav.: 5,0-11,0 ×109/l
- 1 mėn.: 6,0-14,5 ×109/l
- 2 mėn.: 6,0-12,0 ×109/l
- 3-6 mėn.: 5,5-11,5 ×109/l
- 7-24 mėn.: Nėra duomenų
Tyrimai rodo, kad moterims, ypač nėštumo metu, leukocitų skaičius gali padidėti.
Leukocitozė: Apibrėžimas ir Priežastys
Leukocitozė apibūdinama kaip padidėjęs leukocitų skaičius kraujyje (daugiau nei > 11 x 109/l). Dažniausiai tai būna normali kaulų čiulpų reakcija į infekciją arba uždegimą. Fizinis ir emocinis stresas taip pat gali padidinti leukocitų skaičių. Tačiau leukocitozė visada turi priežastį.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Pagrindinės leukocitozės priežastys:
- Infekcijos: Bakterinės, virusinės, grybelinės ir parazitinės infekcijos. Leukocitų skaičiaus padidėjimas dažniausiai būna bakterinių (vyrauja neutrofilai) ar virusinių infekcijų (vyrauja limfocitai) padarinys.
- Uždegimas: Audinių nekrozė, infarktas, nudegimai, artritas, jungiamojo audinio ligos. Neutrofilinė leukocitozė pasireiškia, kai yra audinių nekrozės požymiai (chirurginė trauma, miokardo infarktas, stambiųjų kraujagyslių trombozė ir t.t.), esant jungiamojo audinio ligai.
- Stresas: Stiprus stresas, pervargimas, traukuliai, nerimas, anestezija. Stresinė leukocitozė dingsta per kelias valandas nuo sukėlusio faktoriaus pašalinimo.
- Vaistai: Kortikosteroidai, litis, beta agonistai.
- Trauma: Splenektomija (blužnies pašalinimas). Splenektomija sukelia tranzitinę leukocitozę, kuri trunka kelias savaites ar mėnesius.
- Hemolitinė anemija: Padidėja raudonųjų kraujo kūnelių produkcija.
- Leukemoidinė reakcija: Dėl vėžinės intoksikacijos. Kai sergama piktybinėmis ligomis, būna leukocitozė, kartais ir trombozitozė, nes tumoras nespecifiškai stimuliuoja kaulų čiulpus. Leukemoidinę reakciją ( > 50 x 109/l) dažniausiai sukelia infekcija, uždegimas, bet gali būti ir dėl piktybinio proceso.
- Kaulų čiulpų pažeidimai (kraujo ligos): Ūmios ir lėtinės leukemijos, mieloproliferacinis sindromas. Kartais leukocitų gamybą stimuliuoja navikinis procesas, nes mutavusios vėžinės ląstelės gali pradėti gaminti hemopoezės faktorius.
Leukocitozės Formos
Priklausomai nuo padidėjusios leukocitų rūšies, išskiriamos šios leukocitozės formos:
- Neutrofilija: Padidėjęs neutrofilų skaičius. Tai dažniausia leukocitozės forma.
- Eozinofilija: Padidėjęs eozinofilų skaičius (> 0,44 x 109/l). Gali būti susijusi su astma ir kitais alerginiais susirgimais, parazitinėmis infekcijomis, imunologinėmis ligomis, antinksčių nepakankamumu, odos ligomis, pleuros ir plaučių ligomis, piktybiniais susirgimais, mieloproliferaciniais susirgimais, sarkoidoze.
- Bazofilija: Padidėjęs bazofilų skaičius (> 0,1 x 109/l). Nėra dažna leukocitozės forma. Dažniausiai dalyvauja alerginėse reakcijose. Didelio laipsnio bazofilija sergant lėtine mieloleukemija rodo ligos paūmėjimą ar blastų krizę.
- Monocitozė: Padidėjęs monocitų skaičius (> 0,8 x 109/l). Būdinga infekcinėms ligoms (TBC, bruceliozei, sifiliui, infekciniam endokarditui). Jei vyresnio amžiaus pacientams be priežasties padidėja monocitų skaičius, reikia įtarti iki leukemijos sindromą (per keletą metų pacientas gali susirgti ūmia leukemija arba citopenija).
- Limfocitozė: Padidėjęs limfocitų skaičius (> 3,5 x 109/l). Gali būti absoliuti arba reliatyvi.
- Absoliuti limfocitozė: Ūmios infekcijos (citomegalo, Epstein-Barro virusai, kokliušas, hepatitas, toksoplazmozė), lėtinės infekcijos (tuberkuliozė, bruceliozė), limfoidinės sistemos vėžys (lėtinė limfocitinė leukemija).
- Reliatyvi limfocitozė: Normalu vaikams iki 2 m. amžiaus, ūmi virusinių ligų fazė, jungiamojo audinio ligos, tirotoksikozė, Adisono liga, splenomegalija, nes blužnis sunaikina granuliocitus.
Diagnostika
Diagnozuojant leukocitozę, svarbu nustatyti jos priežastį. Dažniausiai šeimos gydytojas nustato leukocitozės priežastį iš anamnezės, fizinės apžiūros ir bendrojo kraujo tyrimo rodiklių. Jei leukocitų daugiau nei 100 x 109/l, būtina skubi hematologo konsultacija, nes padidėja galvos smegenų infarkto ir hemoragijos rizika.
Diagnostiniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): Parodo bendrą leukocitų skaičių ir atskirų leukocitų rūšių procentinę sudėtį.
- Kraujo tepinėlis: Leidžia įvertinti leukocitų morfologiją (formą ir struktūrą) ir aptikti nenormalias ląsteles.
- Kaulų čiulpų tyrimas: Atliekamas, jei įtariama kraujo liga. Kaulų čiulpų punkcija yra svarbi, jei toliau mažėja leukocitų arba trombocitų skaičius (net ir praėjus viršutinių kvėpavimo takų katarui). Taip pat būtinas kaulų čiulpų tyrimas, jei staiga atsiradus leukopenijai be akivaizdžių priežasčių kartu su plaukų iškritimu, rytinėmis poliartralgijomis, ryškiu ENG, ANA tirų padidėjimu, - reikėtų įvertinti vilkligės galimybę. Leukopenija be aiškių priežasčių, jei nėra somatinių funkcijų pažeidimo, gali būti aplazijos arba leukemijos priežastimi.
- Papildomi tyrimai: Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip infekcinių ligų tyrimai, uždegimo rodiklių nustatymas, autoimuninių ligų tyrimai ir kt.
Gydymas
Leukocitozės gydymas priklauso nuo jos priežasties.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
- Infekcijos: Gydomos antibiotikais, antivirusiniais vaistais ar priešgrybeliniais vaistais.
- Uždegimas: Gydomas priešuždegiminiais vaistais.
- Vaistai: Jei leukocitozę sukėlė vaistai, jų vartojimas nutraukiamas.
- Kraujo ligos: Gydomos chemoterapija, taikinių terapija, kaulų čiulpų transplantacija. Ūminė mieloleukemija yra išgydoma. Skiriant intensyvią chemoterapiją, taikinių terapiją, persodinant kaulų čiulpus nemaža dalis pacientų gali pasveikti. Gydymo sėkmė priklauso nuo ligos genetikos. Kai kuriais atvejais pasveiksta net 99 proc. pacientų, kitais atvejais mažiau, bet nė vienas jaunas ligonis nėra pasmerktas, nes kraujo vėžį įmanoma valdyti.
Kai leukocitų randama labai daug, nenormalus eritrocitų ar trombocitų skaičius, mažėja svoris, kraujuoja, padidėję vidaus organai, reikia įtarti kaulų čiulpų pažeidimą - leukemiją arba mieloproliferacinį sindromą.
Leukocitozė Nėštumo Metu
Gydant kraujo vėžiu sergančią nėščiąją medikų laukia dvigubas iššūkis. Prasti kraujo rodikliai rodo, kad liga alina ne tik būsimą gimdyvę, bet ir jos įsčiose bręstantį vaisių, o gydymo komplikacijos gali atsiliepti ne tik nėščiajai, bet ir vaisiui. Chemoterapija yra pavojinga pirmąjį nėštumo trimestrą, kai formuojasi būsimo vaisiaus organai ir sistemos, - gali lemti sunkius apsigimimus. Kur kas mažesnė rizika vaisiui, jei toks gydymas taikomas vėlesniu nėštumo periodu.
Dar vienas iššūkis medikams - ką daryti, jei nėščiajai būtina persodinti kaulų čiulpus. Prieš transplantaciją yra skiriama didelių dozių chemoterapija, o to negalima nėščiajai, nes žūva vaisius. Tokiais atvejais gydytojai turi numatyti „langą“ ir suplanuoti gimdymą, kai nėščiosios būklė gera ir jos nekamuoja chemoterapijos pasekmės. Tik po gimdymo yra skiriama didelių dozių chemoterapija ir persodinami kaulų čiulpai. Iki šiol tai yra efektyviausias ūminės mieloleukemijos gydymo būdas. Po šios operacijos pusę metų būtina gerti imunosupresantus. Per tiek laiko prigyja svetimi kaulų čiulpai ir susiderina donoro bei paciento imuninės sistemos.
Kiti Kraujo Tyrimo Rodikliai
Automatinis bendras kraujo tyrimas (BKT) - tai pats pirminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodo kraujo forminių elementų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Be leukocitų, BKT vertinami ir kiti svarbūs rodikliai:
- RBC (eritrocitai): Raudonosios kraujo ląstelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį organizme, nešant deguonį į audinius ir atvedant anglies dioksidą iš audinių į plaučius.
- HBG (hemoglobinas): Baltymas, kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius bei anglies dioksido pernešimą iš audinių į plaučius. Normalus hemoglobino lygis skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Nuo šio lygio priklauso kraujo geba pernešti deguonį organizmui. Hemoglobino norma: vyrams - 130‒160 g/l, moterims - 120‒150 g/l.
- HCT (hematokritas): Rodiklis, matuojantis eritrocitų tūrį kraujyje procentais.
- MCV (vidutinis eritrocito tūris): Rodiklis, matuojantis vidutinį eritrocito dydį kraujyje.
- Mažas MCV: Mažas vidutinis eritrocito tūris gali rodyti mikrocitozę, kurioje eritrocitai yra mažesni nei įprasta.
- Didelis MCV: Didelis vidutinis eritrocito tūris gali rodyti makrocitozę, kurioje eritrocitai yra didesni nei įprasta.
- Normalus MCV: Normalus vidutinis eritrocito tūris gali rodyti normalų eritrocitų dydį.
- MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas): Rodiklis, matuojantis vidutinį hemoglobino kiekį viename eritrocite.
- Mažas MCH: Mažas vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi mažai hemoglobino.
- Didelis MCH: Didelis vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hiperchrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi daugiau hemoglobino nei įprasta.
- Normalus MCH: Normalus vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti normalų hemoglobino kiekį eritrocituose.
- MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite): Rodiklis, matuojantis vidutinę hemoglobino koncentraciją eritrocituose.
- Mažas MCHC: Maža vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei įprasta.
- Didelis MCHC: Didelė vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali būti retesnis reiškinys, kuris gali atsirasti dėl padidėjusio hemoglobino kiekio ar kitų kraujo sutrikimų.
- Normalus MCHC: Normali vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose rodo normalią hemoglobino koncentraciją.
- RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį): Rodiklis, matuojantis eritrocitų dydžio variaciją kraujyje.
- Padidėjęs RDW: Padidėjęs eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį gali rodyti, kad eritrocitų dydžio skirtumas yra didesnis nei įprasta.
- Normalus RDW: Normalus eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį rodo, kad eritrocitai turi panašų dydį ir jų pasiskirstymas yra harmoningas.
- PLT (trombocitai): Kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir trombocitų funkcijos palaikymą.
Kada Reikalingas Bendras Kraujo Tyrimas?
Pilnas kraujo tyrimas reikalingas, kai reikia įvertinti žmogaus sveikatos būklę, atskirti, kokia infekcija - bakterinės ar virusinės kilmės - asmuo serga, ar turi kokių nors patologijų ir pan.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Vaikams kraujo tyrimai profilaktiškai atliekami pagal poreikį: jei mažas vaikas sveikas ir nėra jokių negalavimo simptomų, kraujo tyrimas atliekamas kartą per metus, vyresniems sveikiems vaikams - kartą per dvejus metus. Sveikiems suaugusiems asmenims iki 50 metų pilnas kraujo tyrimas rekomenduojamas atlikti kartą per metus arba bent kartą per dvejus metus.
Kaip Pasiruošti Kraujo Tyrimui?
Šeimos gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus:
- Patariama 12 val.