Cukrinis diabetas (CD) - tai lėtinė liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje dėl insulino gamybos trūkumo, sumažėjusio jo veiksmingumo arba abiejų veiksnių kartu. Dėl to sutrinka angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaita, todėl būklė reikalauja nuolatinio gydymo. Tai sunki lėtinė endokrininė liga, kai dėl insulino trūkumo sutrinka medžiagų, o ypač angliavandenių apykaita. Sergant cukriniu diabetu, dėl insulino (tai natūralus kasoje gaminamas hormonas, padedantis ląstelėms pasisavinti kraujyje esančią gliukozę) trūkumo ar jo netinkamo veikimo audiniuose didėja gliukozės (pagrindinio organizmo energijos šaltinio) kiekis kraujyje, sutrinka organizmo aprūpinimas energija. Perteklinis gliukozės kiekis kraujyje pamažu pažeidžia kraujagysles ir nervų sistemą, taip pat sutrikdo baltymų ir riebalų, dažnai ir vandens bei elektrolitų apykaitą.
Šiame straipsnyje aptarsime 2 tipo cukrinio diabeto ypatumus vaikams: priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevencijos strategijas.
Cukrinio diabeto tipai
Skiriami I ir II cukrinio diabeto tipai. Pirminis CD yra nuo insulino priklausomas, kuomet yra absoliuti insulino stoka. Tokiam susirgimui įtaką daro paveldimumas, todėl dažniausiai susergama vaikystėje arba jaunystėje. Antrinis CD yra nuo insulino nepriklausomas, kuomet yra sutrikęs insulino išsiskyrimas ir susilpnėjęs insulino poveikis. Šio tipo CD daugiausiai serga nutukę, vyresni nei 40 m.
Amerikos diabeto asociacija išskiria keturis pagrindinius diabeto tipus:
- 1 tipo diabetas - autoimuninis kasos beta ląstelių sunaikinimas, sukeliantis visišką insulino trūkumą. Dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 25 metų asmenims, progresuoja greitai.
- 2 tipo diabetas - sudaro 90-95 % visų atvejų. Būdingas insulino rezistencija ir laipsniškas beta ląstelių funkcijos silpnėjimas. Dažniau susijęs su nutukimu ir vystosi palaipsniui.
- Gestacinis diabetas - diagnozuojamas nėštumo metu dėl placentos hormonų sukeltos insulino rezistencijos.
- Kitos specifinės formos - monogeninės formos, LADA (latentinio autoimuninio diabeto forma), pankreatogeninis diabetas. Bendrai jos sudaro apie 1-2 % visų atvejų.
1 tipo cukrinis diabetas
1 tipo diabetas yra autoimuninė liga. Tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to organizmas visai negali jo gaminti. Sergant 1 tipo diabetu, kasos ląstelės, gaminančios insuliną, sunaikinamos (dažniausiai autoimuninio proceso metu, bet gali būti ir dėl kitų priežasčių), todėl organizme nebegaminamas insulinas. Todėl sergantys 1 tipo cukriniu diabetu visą gyvenimą turi leistis insuliną. Visuomenė mažai žino apie šią ligą - dauguma girdėję, kad diabetą dažnai išprovokuoja netinkamas gyvenimo būdas ir (ar) genetika. Tai yra 2 tipo diabetas (kuo skiriasi 1 tipo cukrinis diabetas nuo 2-ojo), kuriuo dažniausiai susergama vyresniame amžiuje. Žmonių, kuriems diagnozuotas 1 tipo diabetas, skaičius pasaulyje kasmet didėja 2-3 proc. 2021 m. pasaulyje 1 tipo diabetu sirgo 8,75 mln. 1 tipo cukrinis diabetas (T1D) anksčiau buvo žinomas kaip „jaunatvinis diabetas“, nes dažniausiai pasireikšdavo vaikams, tačiau dabar žinoma, kad jis gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Pagal 2022 m. T1D indeksą 62 proc. visų naujų T1D atvejų 2022 m. Manoma, kad 1 tipo diabetą sukelia organizmo imuninės ląstelės, klaidingai atakuojančios ir naikinančios insuliną gaminančias beta ląsteles kasoje. 1 tipo diabeto gydymui reikalingas insulinas.
Taip pat skaitykite: Vaikų diabeto valdymas
2 tipo cukrinis diabetas
2 tipo diabetas dažniausiai diagnozuojamas suaugusiesiems. Daugiau nei 90 proc. Sergant 2 tipo diabetu, organizmas nereaguoja į insuliną taip, kaip turėtų; tai vadinama atsparumu insulinui. Atsparumas insulinui sukelia cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, dėl kurio beta ląstelės kasoje gamina daugiau insulino. Tai gali išstumti beta ląsteles, todėl jos gamins dar mažiau insulino. Jei organizme trūksta insulino, gliukozė lieka kraujyje, dėl to padidėja cukraus kiekis kraujyje. 2 tipo diabeto simptomai gali vystytis lėtai, todėl juos sunku pastebėti. Maždaug pusė 2 tipo diabetu sergančių žmonių nežino, kad serga šia liga, o 20-30 proc. Antsvoris ir fizinis neaktyvumas gali būti susijęs su 2 tipo diabetu, tačiau yra kitų veiksnių, kurie gali padidinti riziką. 2 tipo diabetu dažniausiai serga vyresni kaip 35 metų asmenys, kartais ir vyresnio amžiaus vaikai. Sergant 2 tipo diabetu insulinas organizme gaminamas, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų normalią cukraus koncentraciją kraujyje. Sergant šio tipo diabetu būdingas tam tikras organizmo audinių atsparumas insulinui, todėl gliukozės koncentracijai sumažinti šiems asmenims reikia daugiau insulino nei sveikiems žmonėms. 2 tipo diabetas dažniausiai būna susijęs su nutukimu.
Gestacinis diabetas
Toks CD išsivysto kai kurioms moterims nėštumo metu ir paprastai po jo praeina. Nėštumo metu placentos gaminami hormonai padidina kūno ląstelių atsparumą insulinui. Siekiant įvertinti, ar moteris neserga gestaciniu diabetu, 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos testas. Jo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos. Moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis CD, po gimdymo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo testą. Jeigu jo rezultatai geri, tai reiškia, kad tokia būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto antrinio cukrinio diabeto rizika išlieka visam gyvenimui.
Suaugusiųjų latentinis autoimuninis diabetas (LADA)
Suaugusiųjų latentinis autoimuninis diabetas (angl. LADA išsivysto vyresniems nei 30 metų žmonėms ir yra klasifikuojama kaip lėtai progresuojanti autoimuninio diabeto forma, kai organizmo imuninė sistema klaidingai veikia kasos insuliną gaminančias beta ląsteles. LADA sudaro 2-12 proc. Tyrimai rodo, kad iki 10 proc. 2021 m. apie 21,1 mln. arba beveik 17 proc.
2 tipo cukrinio diabeto priežastys vaikams
Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje, tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas. Anksčiau buvo manoma, kad 2 tipo CD apskritai neserga arba serga itin retai, o pastaraisiais metais samprata iš pagrindų keičiasi. Visame pasaulyje daugėja 2 tipo CD sergančių jaunuolių ir net mažų vaikų, ypač vadinamosiose etninėse mažumose. Kai kuriuose kraštuose vaikų sergamumas (naujų atvejų per metus skaičius) 2 tipo CD jau pranoko 1 tipo CD. Nors Lietuvoje vaikų ir jaunuolių populiacijoje tradiciškai tebevyrauja 1 tipo CD, 2 tipo CD dažnėjimo tendencijos taip pat akivaizdžios. Todėl valstybė, visuomenė ir medikų bendruomenė šiam pavojingam reiškiniui turi iš anksto deramai pasirengti.
Pagrindinė antrojo tipo cukrinio diabeto priežastis yra atsparumas insulinui. Tai būklė, kai organizmo ląstelės netinkamai reaguoja ir tampa mažiau jautrios šiam kasos gaminamam hormonui. Per pastaruosius 50 metų registruotų sergančiųjų skaičius padidėjo net 25 kartus, bet tai yra tik apie 30 proc. visų užregistruotų sergančiųjų. Lietuvoje maždaug kas 20-tas šalies gyventojas serga cukriniu diabetu, kasdien nuo šios ligos miršta 10 žmonių, bet dar daugiau išeina Anapilin dėl šios ligos komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių nauda sergant diabetu
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Persivalgymas ir nutukimas.
- Per mažas fizinis aktyvumas.
- Paveldimumas.
- Motina serga CD arba motinai nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas.
Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, 2 tipo CD pradiniais raidos etapais pasižymi slapta, nebylia eiga, simptomais (kliniškai) liga pasireiškia neretai tik atsiradus komplikacijų. Todėl susitarime pabrėžiama, kaip svarbu išsiaiškinti vaikų populiacijoje rizikos susirgti CD grupes ir jas kryptingai tirti, siekiant anksti nustatyti ligą ar net priešligės (prediabeto) stadiją.
Nurodomi šie vaikų 2 tipo CD padidėjusios rizikos kriterijai nesant simptomų:
- Kūno svoris > 120 proc. idealaus (pagal ūgį);
- Dar bent du iš šių kriterijų:
- pirmos ar antros eilės giminaičiai, serga 2 tipo CD;
- rasė/etninė grupė - vietiniai amerikiečiai, afroamerikiečiai, Azijos amerikiečiai, Lotynų amerikiečiai, Ramiojo vandenyno salų gyventojai;
- atsparumo insulinui požymiai ir susijusios būklės (hipertenzija, dislipidemija, juodoji akantozė, mažas gimimo svoris, policistinių kiaušidžių sindromas);
- motina serga CD arba motinai nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas.
Dėl galimo 2 tipo CD rizikos grupės vaikus rekomenduojama pradėti tirti nuo 10 metų amžiaus arba anksčiau, jeigu brendimas prasidėjo dar nesulaukus 10 metų.
2 tipo cukrinio diabeto simptomai vaikams
Ligos pradžia dažniausiai besimptomė. Diabeto simptomai pasireiškia ir progresuoja palaipsniui. 2 tipo diabeto simptomai gali vystytis lėtai, todėl juos sunku pastebėti.14 Maždaug pusė 2 tipo diabetu sergančių žmonių nežino, kad serga šia liga, o 20-30 proc. Susirgimo diagnozė, aktyviai neieškant, dažniausiai nustatoma pavėluotai, praėjus vidutiniškai 6-9 m.
Taip pat skaitykite: Aspergerio sindromo diagnostika
Dažniausi simptomai:
- Regėjimo sutrikimas (neaiškus matymas).
- Šlapimo takų infekcija.
- Mielių grybelio infekcija.
- Sausa, niežtinti oda.
- Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.
- Nuolatinis nuovargis.
Nepastovūs simptomai:
- Padažnėjęs ar naktinis šlapinimasis.
- Troškulys ar padidėjęs apetitas.
- Svorio netekimas.
Pakitimai šlapime dažniausiai nenustatomi. Šio susirgimo pradžia dažniausiai vystosi slapta ir jokių simptomų ar požymių gali ir nesukelti, todėl dauguma žmonių net neįtaria, kad ja serga.
Diabeto diagnostika
Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Giukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus- kapiliarinio kraujo tyrimas.
Prediabetas ekspertų rekomendacijose įvardijamas kaip CD ir širdies bei kraujagyslių sistemos komplikacijų ateityje rizikos veiksnys.
Ekspertai nurodo, kad įtarti prediabetą ar 2 tipo CD simptomų neturintiems suaugusiems asmenims reikia, jei:
- kūno masės indeksas - 25 arba didesnis;
- nustatoma kitų rizikos veiksnių (per mažas fizinis aktyvumas, pirmos eilės giminaičiai serga CD, metabolinis sindromas ir kt.).
Nesant šių kriterijų, tirti dėl galimo prediabeto ar CD reikėtų visus asmenis, sulaukusius 45 metų amžiaus. Jei tyrimų rezultatai normalūs, tyrimai kartojami kas 3 metus arba, jei reikia, dažniau.
Antrojo tipo cukrinis diabetas - tai lėtinė liga, kuria susergama, kai cukraus kiekis kraujyje nuolat yra per aukštas (t. y. 126 mg/dl, kai sveikų žmonių - 70-99 mg/dl). Cukraus lygis yra per aukštas, kai organizmas negali tinkamai panaudoti insulino.
Pagrindiniai tyrimai, naudojami diabetui diagnozuoti:
- Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas nevalgius. Tyrimas atliekamas žmogui nieko nevalgius apie 8-12 valandų. Prieš tyrimą galima gerti tik vandenį. Šio tyrimo metu tiksliai nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. 126 mg/dl ar didesnis rezultatas reiškia, kad tirtasis asmuo serga diabetu.
- Gliukozės tolerancijos testas. Šis testas padeda nustatyti, kaip organizmas reaguoja į suvartotą gliukozę. Jį galima atlikti bet kuriuo metu irgi nevalgius.
- Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas. Šis laboratorinis tyrimas matuoja vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėn. Ligą patvirtina 6,5 % ar didesnis rezultatas.
Jei tiriamo asmens gliukozės koncentracija plazmoje per maža, kad atitiktų CD diagnozės kriterijus, būklė laikoma sutrikusia glikemija nevalgius arba sutrikusiu gliukozės toleravimu. Abi būklės susitarime įvardintos kaip prediabetas. Pagal Lietuvoje priimtą algoritmą sveikų žmonių glikemija nevalgius neturi būti didesnė kaip 5,5 mmol/l. Jei keletą kartų tiriant nustatoma, kad nevalgius gliukozės koncentracija plazmoje yra 7,0 mmol/l arba didesnė, diagnozuojamas cukrinis diabetas. Jei glikemija nevalgius yra tarp 5,6 ir 6,9 mmol/l (tarp fiziologinio ir CD rodiklio) - tai prediabetas.
Prediabetas gali būti nustatomas ir nustačius gliukozės toleravimo sutrikimą (praėjus 2 val. po 75 g gliukozės mėginio), kai glikemija būna 7,8-11,0 mmol/l. Gliukozės toleravimo mėginys yra jautresnis ir specifiškesnis negu glikemijos nevalgius rodiklis, tačiau pastarasis tyrimas lengviau atliekamas, paprastesnis.
2 tipo cukrinio diabeto gydymas vaikams
Gyvensenos keitimas lemia apie 90 proc. diabeto gydymo ar valdymo sėkmės. Ir tai priklauso tik nuo paties paciento - išaiškinus 2 tipo cukrinį diabetą, pradžioje skiriamas nemedikamentinis gydymas: subalansuota mažai angliavandenių ir riebalų turinti dieta, patariama daugiau judėti, sportuoti.
Gydymo metodai:
- Gyvenimo būdo pokyčiai.
- Reguliari mankšta. Sportas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, deginti kalorijas, gali padėti numesti svorio, gerina kraujotaką, padeda sureguliuoti kraujospūdį ir kt. Vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę patariama skirti ne mažiau nei 2,5 val. (t. y. 150 min.).
- Mitybos koregavimas. Rekomenduojama riboti maistą, kuris turi daug riebalų ir angliavandenių, o mitybą praturinti daugiau baltymų ir skaidulų turinčiais produktais.
- Cukraus kiekio kraujyje stebėjimas. Tai svarbu siekiant išsiaiškinti, ar paskirtas gydymas yra veiksmingas.
- Gydytojo paskirtų vaistų vartojimas. Jei organizmas dar gamina šiek tiek insulino, skiriami geriamieji vaistai. Sunkesniais atvejais skiriama leidžiamųjų vaistų, kai kurie iš jų padeda gydyti ir nutukimą.
2 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė nepagydoma liga, tad ją reikės gydyti viską likusį gyvenimą. Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti diabeto išsivystymo riziką arba atidėti ligos vystymąsi.
Mitybos rekomendacijos sergant 2 tipo cukriniu diabetu
2 tipo cukriniu diabetu neretai suserga antsvorio turintys, sėslų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, kurių mityba yra nereguliari, nesubalansuota, t. y. joje pernelyg daug gyvulinės kilmės produktų, kuriuose gausu riebalų, taip pat vartojama daug pridėtinio cukraus, perdirbtų grūdų (balti miltai, manai), tačiau mažai augalinės kilmės produktų, ypač daržovių.
Diagnozavus 2 tipo cukrinį diabetą pirmiausiai rekomenduojama keisti mitybos įpročius, didinti fizinį aktyvumą ir taip paskatinti medžiagų apykaitą bei atsikratyti antsvorio. Rekomenduojama riboti maistą, kuris turi daug riebalų ir angliavandenių, o mitybą praturinti daugiau baltymų ir skaidulų turinčiais produktais. Į dienos režimą papildomai įtraukus aktyvesnes fizines veiklas, numesti papildomus kūno kilogramus bus dar paprasčiau. 2 tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus prižiūrintys medikai teigia, kad kūno svorį sumažinus vos 5-10 proc., ima gerėti ir sveikatos rodikliai, ir pati savijauta.
Fizinis aktyvumas sergant 2 tipo cukriniu diabetu
Svarbu kuo daugiau judėti - nebūtina užsiimti profesionaliu sportu, bet vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimasis dviračiu, riedučiais, paspirtukais (ne elektriniais!), judrūs žaidimai ir pan.
Vaistai nuo cukrinio diabeto
Jeigu to nepakanka, skiriami vaistai nuo cukrinio diabeto, kurie padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną.
CD gydyti vartojami vaistai:
- insulinai;
- geriamieji glikemiją mažinantys preparatai: biguanidai (meforminas), sulfonamidai, glitazonai (tiazolidinedionai), glinidai, inkretinai, alfa gliukozidazės inhibitoriai.
Metforminas - visais gydymo etapais Dauguma pacientų, sergančių 2 tipo CD (turintys antsvorio ar nutukę), pradedami gydyti metforminu. Metforminas yra vienintelis biguanidų klasės atstovas, padedantis gliukozei patekti į ląstelių vidų. Be to, šis vaistas slopina gliukozės sintezę kepenyse ir taip dar sumažina glikemiją. Gydant metforminu, HbA1c sumažėja 1-2 procentais.
Prediabeto priežiūra
Anot prof. V. Urbanavičiaus, nustatyti ankstyvą metabolizmo sutrikimą prediabeto stadijos yra labai svarbu, nes šiame raidos etape daugeliu atvejų dar galima sustabdyti ar bent sulėtinti medžiagų apykaitos sutrikimų progresavimą ir tikro CD bei jo komplikacijų atsiradimą.
Prediabetą tyrinėtojai vaizdžiai vadina „pilkąja ligos zona“. Ši metafora atspindi tam tikrą prediabeto socialinį problemiškumą: prediabetinę glikemiją turintys asmenys nėra sveiki, bet ir ligoniams formaliai nepriskiriami. Anot prof. V. Urbanavičiaus, jei CD sergantiems žmonėms daugelyje valstybių (taip pat ir Lietuvoje) suteikta nemažai socialinių lengvatų, kompensuojamas reikalingas gydymas, tai prediabetas stokoja valstybės rūpesčio ir finansavimo. Paliktas be deramos priežiūros prediabetas „baudžia“ ir ligonį, ir valstybę - pereina į CD, kurio (ir jo komplikacijų) gydymui, neįgaliais tapusių pacientų globai ir šalpai valstybė vėliau turi išleisti nepalyginti daugiau pinigų.
Prevencija
Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti diabeto išsivystymo riziką arba atidėti ligos vystymąsi.
Svorio sumažinimas 7-10 % gali perpus sumažinti 2 tipo diabeto riziką, o 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę pagerina jautrumą insulinui. Gyvenimo būdo intervencijos ikidiabetinės būklės asmenų riziką gali sumažinti iki 58 %.
Pagrindinės prevencijos kryptys:
- Svorio reguliavimas - net 3-4,5 kg sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti riziką.
- Mitybos koregavimas - mažesnis angliavandenių kiekis, daugiau skaidulų, porcijų kontrolė pagal lėkštės metodą.
- Fizinis aktyvumas - reguliarūs judėjimo intervalai, pasipriešinimo treniruotės.
- Nėščiųjų diabeto prevencija - sveiko svorio palaikymas iki nėštumo ir tinkama prenatalinė mityba.