Nėštumas - tai ypatingas ir jaudinantis laikotarpis moters gyvenime. Vis dėlto, kartais jis gali baigtis anksčiau laiko - priešlaikiniu gimdymu. Ši patirtis gali kelti daug klausimų ir nerimo, ypač svarstant apie planuojamą kitą nėštumą. Kada saugu vėl bandyti pastoti po priešlaikinio gimdymo? Kokie veiksniai turi įtakos šiam sprendimui? Straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus svarbius klausimus, padėsiančius priimtiInformuotus sprendimus dėl ateities.
Motinystės amžiaus įtaka nėštumui ir gimdymui
Šiuolaikinėje visuomenėje pastebima tendencija, kad moterys vis dažniau atideda nėštumą vėlesniam amžiui. Lietuvoje vidutinis gimdyvių amžius siekia beveik 30 metų, o nemažai moterų susilaukia kūdikių ir perkopusios 35-40 metų. Pagrindinės priežastys - noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje gali būti susijęs su tam tikrais sunkumais ir rizikomis.
Vyresnio amžiaus moterims dažnai sunkiau pastoti, nes sulaukus 30 metų kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervą mažina ne tik amžius, bet ir patirtos operacijos, endometriozė, chemoterapijos ir radioterapijos kursai, genetiniai veiksniai ir kt. Be to, vyresnių moterų nėštumai dažniau baigiasi persileidimais. Manoma, kad pastojus 45 metų, vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
Tyrimų duomenimis, 40 metų ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu, o jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Taip pat vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
Didėjant moters amžiui, didėja ir chromosomų patologijų rizika. Pavyzdžiui, jei moteris yra 35 metų, tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300, o jei moteriai 45 metai, tokia tikimybė siekia jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms dažnai skiriami genetiniai tyrimai, kurie gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai
Medikai įspėja, kad norinčios po buvusio gimdymo vėl pastoti moterys ir jų partneriai turi atsižvelgti į kelis veiksnius. Priešlaikinio gimdymo riziką didina ir būsimų tėvų rūkymas, ir vyresnis amžius. Tačiau vienas svarbiausių veiksnių - intervalas tarp gimdymų.
Naujausi tyrimai rodo, kad pastojus nepraėjus pusantrų metų po gimdymo, didėja priešlaikinio gimdymo rizika. Kuo trumpesnis intervalas tarp gimdymų, tuo didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, teigia Cincinačio (JAV) universiteto profesorė Emily DeFranco, vadovavusi tyrimui. E. DeFranco išnagrinėjo 454 716 moterų, gimdžiusių mažiausiai du kartus per dvejus metus, gimdymų duomenis ir padarė išvadą, kad po gimdymo praėjus metams pastojusioms moterims du kartus padidėjo priešlaikinio gimdymo rizika. Palaukus pusantrų metų po gimdymo ir tada pastojus, rizika buvo mažesnė.
Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai tvirtina, kad optimalus amžiaus skirtumas tarp dviejų gimdymų yra nuo 18 iki 60 mėnesių. Jeigu kitas nėštumas užsimezgė anksčiau, negu praėjus pusantrų metų po pirmojo vaikučio gimimo, egzistuoja 60 proc. tikimybė, kad vaikelis gims mažesnio svorio ir net 40 proc. tikimybė, kad gimdymas bus priešlaikinis, nesulaukus 40 savaičių. Mokslininkai nepataria delsti ilgiau kaip 60 mėnesių po pirmojo gimdymo, tai yra, penkerių metų.
Kada saugu planuoti pastojimą po priešlaikinio gimdymo?
Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis, rekomenduojama palaukti bent pusantrų metų po gimdymo, prieš planuojant kitą nėštumą. Optimalus intervalas tarp gimdymų yra nuo 18 iki 60 mėnesių. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu, kuris įvertins jūsų sveikatos būklę, nėštumo istoriją ir kitus rizikos veiksnius, bei padės priimti tinkamiausią sprendimą.
Kaip pasiruošti nėštumui po priešlaikinio gimdymo?
Pasiruošimas nėštumui po priešlaikinio gimdymo yra labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti sėkmingą nėštumo eigą ir sveiko kūdikio gimimą. Štai keletas patarimų, kaip tinkamai pasiruošti:
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
- Apsilankykite pas gydytoją akušerį-ginekologą. Gydytojas įvertins jūsų sveikatos būklę, atliks reikiamus tyrimus ir patars, kada saugu planuoti kitą nėštumą.
- Vartokite folio rūgštį. Folio rūgštis yra labai svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi, todėl ją rekomenduojama vartoti bent kelis mėnesius prieš pastojant ir pirmojo nėštumo trimestro metu. Jeigu ankstesnių nėštumų metu moteriai gimė vaikelis su nervinio vamzdelio sklaidos trūkumais, jai rekomenduojama didesnė folio rūgšties dozė.
- Laikykitės sveikos gyvensenos. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas yra labai svarbūs tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu.
- Pasiskiepykite nuo raudonukės ir vėjaraupių. Jei nesate sirgusi šiomis ligomis, planuojant nėštumą rekomenduojama pasiskiepyti. Šios ligos, jei susergama jau pastojus, gali labai paveikti nėštumą.
- Pasirūpinkite psichologine gerove. Priešlaikinis gimdymas gali būti emociškai sunki patirtis, todėl svarbu pasirūpinti savo psichologine gerove. Pasikalbėkite su artimaisiais, draugais ar psichologu, jei jaučiate nerimą, baimę ar kitas neigiamas emocijas.
Papildomi patarimai planuojant nėštumą
Be aukščiau išvardintų patarimų, planuojant nėštumą verta atkreipti dėmesį ir į šiuos aspektus:
- Nustatykite ovuliacijos dieną. Norinčios greičiau pastoti moterys turėtų nustatyti savo ovuliacijos dieną, kai kiaušialąstės išeina iš folikulos. Ovuliacija paprastai įvyksta 12-14 dienų iki menstruacijų pradžios. Norint tiksliau išsiaiškinti, galima pasinaudoti testais ovuliacijai nustatyti, stebėti procesą ultragarsu ar žymėti bazinės temperatūros pokyčius.
- Pasirūpinkite vaginalinės mikrofloros pusiausvyra. Norint greitai pastoti, vaginalinė mikroflora turi būti subalansuota. Todėl reikėtų vengti aromatizuotų higieninių įklotų, tamponų ir įprastų lubrikantų, aliejų ar glicerino, kurie gali sunaikinti spermatozoidus. Galima vartoti tik specialius lubrikantus, skirtus planuojantiems kūdikį.
- Susitvarkykite infekcijos židinius. Jeigu yra infekcijos židinių, juos prieš pastojant taip pat reikia „susitvarkyti“. Pavyzdžiui, susitaisyti dantis, išsioperuoti pūlinius ir panašiai.
- Atlikite kraujo tyrimus. Labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo ne tik galimą mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus, jei jie vyksta organizme. Uždegimus sukeliančias priežastis geriau pašalinti iki nėštumo.
- Apsilankykite pas odontologą. Nėštumo metu dantys linkę labiau gesti, tad jeigu norite išsaugoti sveikesnius dantis, reikėtų susitvarkyti visas problemas iki nėštumo.
- Įvertinkite kūno masę. Tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui ir pačiai nėštumo eigai. Todėl svarbu palaikyti normalų svorį.
- Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas ir alkoholio vartojimas nėštumo metu yra labai žalingi vaisiui. Rūkančių mamų vaikeliai dažnai gimsta anksčiau laiko, mažesnio svorio, o rūkančių mamų vaikai 5 kartus dažniau serga kraujo ligomis.
Nėštumas po 35 metų: rizikos ir galimybės
Jei moteris pirmagimio laukiasi 35 -erių metų ar vėliau, jos nėštumas apibūdinamas kaip „rizikos nėštumas“. Tačiau patys specialistai šią sąvoką jau laiko pasenusia. Tiesa, vėlyva motinystė gali būti rizikinga tuo, kad didėja pavojus dėl kai kurių vaisiaus apsigimimų, bet šiandien nėščiosioms taikoma patikima genetinė diagnostika. Ji leidžia diagnozuoti vaisiaus ligas ir priimti Informuotus sprendimus.
Šiuolaikinės moterys - savarankiškos ir linkusios atidžiau viską planuoti. Tad specialistai tokiais atvejais ramina - per paskutiniuosius dešimtmečius pasikeitė pirmą kartą gimdančiųjų amžius. Šiandien labiau stebina gimdanti dvidešimtmetė nei trisdešimt penkerių metų moteris.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai