Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama dienos globos įstaigų paskirtis Lietuvoje, atsižvelgiant į socialines ir demografines tendencijas, teisės aktus ir geriausią praktiką. Ypatingas dėmesys skiriamas senyvo amžiaus asmenų, kurių skaičius nuolat auga, poreikiams ir galimybėms gauti kokybiškas socialines paslaugas.
Socialinių Paslaugų Svarba ir Reglamentavimas
Lietuvoje, keičiantis socialinėms ekonominėms sąlygoms, atsiranda žmonių, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs. Už pačių pažeidžiamiausių žmonių grupių (senų žmonių, žmonių su negale, socialiai izoliuotų ir kt.) socialinę integraciją didelė atsakomybė tenka valstybei. Tokiems žmonėms valstybė teikia socialinę paramą įvairiomis formomis. Socialinių paslaugų sistemą reglamentuoja 1996 m. spalio 9 d. Socialinių paslaugų įstatymas (1996 m. spalio 9 d. Nr. I-1622), kuris apibrėžia socialinių paslaugų teikimo principus ir organizavimą.
Socialinės paslaugos yra pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma ir svarbi socialinės politikos sritis. Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės:
- Seni žmonės, kuriems reikalinga globa.
- Suaugę ir vaikai su negalia.
- Vaikai, kuriems reikalinga globa.
- Rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos.
Taip pat skaitykite: Profilaktinė kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūra
Socialinių Paslaugų Klasifikacija
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos. Vilniaus rajone bendrąsias socialines paslaugas, tokias kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, transporto paslaugų organizavimas, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis organizavimas, paramos maisto produktais ir asmens higienos prekėmis teikia Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centras ir Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centras.
Specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės, atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką.
Stacionarios Socialinės Paslaugos
Stacionarios socialinės paslaugos - paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.
Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms - tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose. Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis. Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai.
Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.
Taip pat skaitykite: Parama našlaičiams Lietuvoje
Vilniaus rajone ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas teikia Paberžės socialinės globos namai ir Kuosinės socialinės globos namai. Globos namai teikdami socialinę globą, užtikrina Globos namų gyventojų saviraišką, skatina ir padeda integruotis į bendruomenę, užtikrina saugią ir sveiką, žmogaus orumą atitinkančią socialinę globą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra. Kuosinės socialinės globos namuose teikiama ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, esant galimybei ir asmenims, kuriems dėl Alzheimerio, Parkinsono ligos ar senatvinės demencijos būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Paberžės socialinės globos namų paskirtis užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, kurie dėl amžiaus ar neįgalumo negali patys savimi pasirūpinti.
Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Sudaryti individualų socialinių paslaugų planą, skirtą kuo geriau patenkinti kliento poreikius.
Socialinio darbo personalo skaičius bei kvalifikacija priklauso nuo socialinio darbo programos sudėtingumo bei apimties, globos įstaigos dydžio, nuo jos gyventojų charakteristikos bei socialinių poreikių.
Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai. Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos. Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.
Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti. Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos.
Taip pat skaitykite: Švietimo svarba vaiko teisėms
Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti.
Ambulatorinės Institucinės Socialinės Paslaugos
Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos - paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.
Dienos centras - įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama. Pagyvenusių žmonių klubas - įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos.
Socialinės reabilitacijos centras - įstaiga, skirta žmonių su negalia integracijai į visuomenę. Darbo terapijos centras yra įstaiga, skirta žmonių su negalia įtraukimui į darbinę veikla, o per tai - integracijai į visuomenės gyvenimą.
Bendruomenės centras gali būti išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų visuomeninių organizacijų programoms remti, labdaros, paramos, mokesčio už paslaugas ar iš pelno, gauto už paslaugas bei kitą veiklą. Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai. Bendruomenės centro darbą organizuoja maža profesionalų grupė (dažnai tik vienas profesionalas - samdomas darbuotojas). Vilniaus rajono socialinių paslaugų tinklas - įvairaus tipo ir pavaldumo, taikomas įvairioms žmonių socialinėms grupėms. Teikiamų socialinių paslaugų galimybės rajono senjorams plečiamos kasmet, gerinama socialinių paslaugų kokybė ir prieinamumas, didinama jų įvairovė.
Pagalba Namuose
Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
Socialinės pagalbos tarnyba gali būti organizuota kaip pagalbos namuose padalinys socialinės globos skyriuje, atskira pagalbos namuose tarnyba, tarnyba prie visuomeninių invalidų ir kitų socialinę paramą teikiančių organizacijų. Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą. Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos. Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms.
Pagalbos namuose (socialinės paslaugos namuose) paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo. Dalinė pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant tik kai kurias paslaugas. Visiška pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant visas pagrindines paslaugų rūšis tuo tikslu, kad asmuo galėtų likti gyventi savo namuose.
Socialinės pagalbos teikimo namuose sutartis - tai rašytinis susitarimas tarp asmens, kuris teiks socialines paslaugas namuose, ir savivaldybės socialinės globos skyriaus vadovo, kuriame nurodoma, kam bus teikiamos paslaugos, teikimo dažnumas, kitos paslaugų teikimo sąlygos, pridedamas paslaugų sąrašas, nurodomas apmokėjimas už paslaugas.
Kitos Socialinės Paslaugos
Informacijos teikimas - tai socialinės globos ir rūpybos skyriuose (centruose) arba savarankiškų atskirų tarnybų renkama bei sisteminama informacija apie socialinę paramą, socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigas, įstatymus bei kitus normatyvinius aktus, jų aiškinimas. Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas.
Asmeninio asistento paslauga yra orientuota į negalią turinčio asmens savarankiškumo skatinimą. Asmeninę pagalbą gali gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurių funkcijos, veikla, dalyvumas dėl negalios yra visiškai arba iš dalies apriboti (negali savarankiškai orientuotis, judėti, dirbti, kurti ir (ar) tvarkyti asmeninio ir socialinio gyvenimo) ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.
Dienos socialinė globa - tai asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Paslaugą gali gauti vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis.
Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti ryšius su bendruomene, padėti įveikti socialinę atskirtį.
Dienos Globos Įstaigų Paskirtis
Atsižvelgiant į tai, dienos globos įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį socialinių paslaugų sistemoje, ypač teikiant pagalbą senyvo amžiaus asmenims. Šios įstaigos skirtos asmenims, kurie gyvena savo namuose, tačiau dienos metu jiems reikalinga priežiūra, globa, maitinimas, higieninių poreikių tenkinimas ir socialinis bendravimas.
Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo. Tai apima ne tik fizinių poreikių patenkinimą, bet ir psichologinės bei socialinės gerovės užtikrinimą.
Socialinės Globos Samprata ir Reikšmė
Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Ji apima įvairių specialistų komandos darbą, siekiant spręsti asmens socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigos gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką.
Socialinė globa yra reikšminga socialinės politikos dalis, jai skiriama nemažai lėšų (dažniausiai apie 0,5-3 % šalies BVP, iš jų daugiau nei pusė - viešosios lėšos). Socialinės globos sistema, jos sankloda, pagrindiniai įgyvendintojai, jų atsakomybės ir funkcijos, socialinės globos poreikio nustatymas ir paslaugų teikimo būdai reglamentuojami teisės aktais.
Pagal trukmę skiriama dienos globa, trumpalaikė (iki šešių mėnesių) ir ilgalaikė (teikiama daugiau nei šešis mėnesius, dažniausiai slaugos namuose ar senelių namų slaugos skyriuose ryškių savarankiškumo problemų turintiems asmenims) socialinė globa.
Demografinės Tendencijos ir Socialinės Globos Poreikis
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, tokie asmenys sudaro didelę dalį Lietuvos gyventojų, ir prognozuojama, kad šis skaičius ateityje tik didės. Ši tendencija didina poreikį socialinėms paslaugoms, įskaitant ir dienos globos paslaugas.
Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu senstant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Tarptautiniai Principai ir Lietuvos Socialinė Politika
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas, kurios akcentuoja senyvo amžiaus asmenų teisę į pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopą pagarbą jų orumui, pasirinkimą, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese, kuris skatina ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Iššūkiai ir Tobulinimo Galimybės
Nepaisant teisinio pagrindo ir strateginių dokumentų, Lietuvoje vis dar yra iššūkių, susijusių su socialinės globos įstaigų veikla. Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas.
Siekiant ilgalaikės globos poreikio didėjimo ir siekiant kokybiškesnių paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigų veiklą. Tai apima:
- Personalo kvalifikacijos kėlimą ir motyvavimą.
- Fizinės aplinkos pritaikymą gyventojų poreikiams.
- Socialinės globos paslaugų reglamentavimo tobulinimą.
- Bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų ir organizacijų stiprinimą.
- Naujų socialinės globos formų, tokių kaip dienos centrai ir pagalba namuose, plėtrą.
Dienos Globos Namų Darbo Efektyvumo Didinimo Nuostatos
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai, kurie skatina stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninių paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios.
Socialinių Paslaugų Teikimo Koncepcija
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę, Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys. Ši koncepcija siekiama užtikrinti asmens gyvenimo sąlygas, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas socialinių paslaugų teikimui finansuoti, gerinant gyvenimo sąlygas bei teikiamų paslaugų kokybę.
Nacionalinės Strategijos ir Ilgalaikės Globos Prioritetai
Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas nurodoma, kad ilgalaikės globos paslaugos turi būti kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos. Tai reiškia, kad valstybė turi užtikrinti pakankamą finansavimą ir reguliavimą, kad socialinės globos įstaigos galėtų teikti aukštos kokybės paslaugas visiems, kuriems jų reikia.