Įvadas
Kūdikio gimimas - tai stebuklas, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Vienas iš svarbiausių aspektų, užtikrinančių naujagimio sveikatą, yra tinkamas organų funkcionavimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kūdikiai gimsta su kepenimis, kokios problemos gali iškilti ir kaip jas spręsti. Taip pat panagrinėsime geležies svarbą naujagimiams, naujagimių geltą ir kitus svarbius aspektus.
Geležies Stokos Anemija Kūdikiams ir Vaikams
Anemija, arba mažakraujystė, yra būklė, kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, kuris perneša deguonį. Geležies trūkumas yra viena iš labiausiai paplitusių anemijos priežasčių.
Geležies Stokos Priežastys
Geležies stokos anemija išsivysto, kai organizmas greičiau išnaudoja geležies atsargas, nei jos gali pasipildyti, arba kai sulėtėja geležies įsisavinimas. Organizmas kaupia perteklių, kad būtų prieinamas hemoglobino gamybai. Geležies stokos mažakraujystė išsivysto, kai organizmas greičiau išnaudoja atsargas, nei jos gali pasipildyti, arba kai sulėtėja geležies įsisavinimas į mūsų sistemą. Kaulų čiulpai gamina mažiau raudonųjų kraujo kūnelių, nes geležies atsargos yra mažos ir hemoglobino trūksta, pakinta normalus naujų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo (eritropoezės) procesas.
Geležies Stokos Simptomai
Geležies trūkumo simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir iš pradžių gali būti lengvi, tačiau laikui bėgant blogėja, jei jie negydomi. Geležies trūkumo simptomai gali būti nejaučiami. Pavyzdžiui, jei moteriai išsivysto geležies mažakraujystė, be to, per ilgą laiką organizmas yra linkęs prisitaikyti ir nėra simptomų. Dėl geležies trūkumo organizme pernešama mažiau deguonies, dažniausios pasekmės ir pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra dusulys ir/ar didelis nuovargis.
Rizikos Grupės
- Vaikai ir paaugliai: Kūdikiai gimsta su geležimi iš savo motinos, tačiau šios geležies atsargos baigiasi po keturių ar šešių mėnesių. Kūdikiai, kurie maitinami tik krūtimi arba geria nepastiprintą mišinį, gali negauti pakankamai geležies. Rizika išlieka ir vaikams nuo vienerių iki dvejų metų.
- Moterys: Vaisingo amžiaus moterys labiau rizikuoja dėl menstruacijų, taip pat gimdymo metu netenkamo kraujo kiekio.
- Kitos rizikos grupės: Nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, geležies anemija linkusi išsivystyti po operacijų, traumų, greito kraujo netekimo ar dažno kraujo donorystės, taip pat pacientams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis sveikatos ligomis, kaulų čiulpų sutrikimais ar autoimuniniais sutrikimais.
Geležies Pasisavinimo Sutrikimai
Geležies pasisavinimą žymiai pablogina įvairios sveikatos būklės, ypač įvairios virškinimo trakto ligos: opinis kolitas, celiakija, dirgliosios žarnos sindromas, Helicobacter pylori infekcija skrandyje ir kt.
Taip pat skaitykite: Schemų paieška siuvinėjimui kryželiu kūdikiams
Geležies Preparatai
Vien dieta geležies kiekio kraujyje iki reikiamo pakelti dažnai nepavyksta, todėl gydytojai skiria geležies preparatą. Yra daug įvairių geležies preparatų, kurie leidžia sėkmingiau pakelti geležies kiekį kraujyje ir palaikyti normalų. Teisingas vartojimas yra labai svarbus norint pasiekti gerą rezultatą - geležį reikia vartoti tarp valgymų (valandą prieš arba dvi valandas po), atskirai nuo pieno produktų, arbatos ir kavos.
Naujagimių Gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni.
Fiziologinė Gelta
Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti.
Gydymas
Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas, kai dalis naujagimio kraujo (su jame esančiu bilirubinu) pakeičiama donoro krauju.
Neišnešiotų Kūdikių Ypatumai
Neišnešioti kūdikiai turi specifinių poreikių, susijusių su jų organų nesubrendimu.
Taip pat skaitykite: Kada nerimauti dėl kūdikio prakaitavimo
Svorio Netekimas ir Augimas
Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Net jei ankstukas pradeda priaugti svorio, iš pradžių augimas gali būti nestabilus. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Ankstukai linkę prarasti ir išgarinti skysčius per ploną, trapią kūno odą, todėl inkubatoriuje gali būti padidinama drėgmė. Taip pat, kad vaikutis nešvaistytų kalorijų, užtikrinama šiluma. Būtina stengtis, jog ankstukas jaustųsi ramiai ir patogiai.
Temperatūros Palaikymas
Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Kai vyresni kūdikiai ir suaugusieji pradeda šalti, jie ima drebėti, kad pasigamintų daugiau šilumos. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai. Todėl visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Iš visų jiems reikalingų dalykų, tai yra lengviausia užduotis. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.
Odos Priežiūra
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Ankstuko oda gali būti nebrandi, tačiau ji greitai auga. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Tiesa, iš pradžių nerekomenduojama naudoti muilo, be gydytojo paskyrimo negalima tepti kremų, losjonų ar kitų medžiagų, kol nėra būtina, nes jos gali per lengvai susigerti. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Kuo sausesnė oda, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti pažeista. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė. Pasistenkite užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.
Kvėpavimo Sutrikimų Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai. Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Tai - dirbtinis kvėpavimas: naujagimis prijungiamas prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą. Dirbtinis kvėpavimas gali būti taikomas nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Iki tol, kol naujagimis būna pasiruošęs kvėpuoti pats. Pačiais sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas. Tai ne taip seniai atrastas preparatas, kuris padeda plaučiams išsiskleisti. Mažyliui tampa ne tik lengviau įkvėpti, bet kartu paskatinamas ir sužadinamas savarankiškas kvėpavimas. Ypač mažos kūno masės naujagimiams (mažesniems nei 1000 gramų) surfaktantas dažniausiai sušvirkščiamas dar gimdykloje. Sunkiausia būna pirmąsias 3-4 dienas. Vėliau plaučiai pradeda geriau kvėpuoti, sumažėja papildomo deguonies poreikis.
Apnėja
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo). Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną. teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP), kuris sudaromas pro į nosį įkištas kaniules. Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo (nustojus kvėpuoti, įsijungia garsinis signalas).
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti lėlę kūdikį
Bradikardija
Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Tačiau retai tai signalizuoja apie pačios širdies problemas. Personalo atsakas į bradikardiją iš esmės panašus į apnėjos gydymą. Švelniai, bet tvirtai patrins vaikučio pėdutę. Jei tai nepadės, duos papildomo deguonies. Jei įvertins, kad reikalinga nuolatinė pagalba, paskirs kofeino. Vaikas bus atidžiai stebimas.
Cianozė
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies.
Infekcijos
Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipū…
Kepenų Transplantacija Vaikams
Lietuvoje ir užsienyje vaikams iki 18 metų atliekamos kepenų transplantacijos. Nuo 2005 metų atlikta 13 kepenų transplantacijų. Lietuvos vaikus kepenų transplantacijoms į užsienį ruošia, prieš operacijas gydo ir po jų stebi bei medikamentus skiria dviejų didžiųjų šalies ligoninių - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos - gydytojai.
Kada Reikalinga Transplantacija
Kepenų transplantacijos dažniausiai prireikia, kai vaikui diagnozuojamos įgimtos tulžies latakų anomalijos. Dažniausia diagnozė - jau minėta įgimta tulžies latakų atrezija (t.y. išorinių tulžies takų nebuvimas). Daugumai Lietuvos vaikų, kuriems užsienyje buvo atlikta transplantacija, buvo diagnozuota būtent ši ypač sudėtinga anomalija. Vidutiniškai kasmet Lietuvoje gimsta 2-3 vaikai, kuriems diagnozuojama įgimta tulžies latakų atrezija. Esant šiai patologijai, kepenų gaminama tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kaupiasi ir ardo kepenis, todėl vaikams progresuoja gelta, vystosi kepenų cirozė.
Tulžies Latakų Atrezija
Pasak V.Urbono, kepenų transplantacijos dažniausiai prireikia, kai vaikui diagnozuojamos įgimtos tulžies latakų anomalijos. Dažniausia diagnozė - jau minėta įgimta tulžies latakų atrezija (t.y. išorinių tulžies takų nebuvimas). Daugumai Lietuvos vaikų, kuriems užsienyje buvo atlikta transplantacija, buvo diagnozuota būtent ši ypač sudėtinga anomalija. Vidutiniškai kasmet Lietuvoje gimsta 2-3 vaikai, kuriems diagnozuojama įgimta tulžies latakų atrezija. Esant šiai patologijai, kepenų gaminama tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kaupiasi ir ardo kepenis, todėl vaikams progresuoja gelta, vystosi kepenų cirozė.
Operacijos
Prieš transplantaciją, kurią stengiamasi atlikti kuo vyresniame amžiuje, tokiems pacientams visuomet atliekama tulžies nutekėjimą pagerinanti operacija. Beje, prognozės tuo geresnės, kuo anksčiau kūdikiui, geriausiai - iki dviejų mėnesių - atliekama ši operacija. Tačiau ji - tik laikina išeitis laukiant donoro kepenų ir transplantacijos negali pakeisti, nors pacientas ilgus metus gali sėkmingai jos laukti.
Priežastys
Pasitaiko ir kitų kepenų ligų, pavyzdžiui, tulžies gamybos, tekėjimo kepenyse problemos. Tai - antra pagal dažnumą ligų grupė, kai prireikia transplantuoti kepenis. Rečiau vaikams transplantuojamos kepenys dėl kepenų akmenligės, virusinių hepatitų B, C. Pasaulyje daugėja atvejų, kai dėl žmogaus nutukimo suriebėja kepenys. Bet tai dažniau - suaugusiuosius kankinančios problemos.
Išmatų Spalva
Gydytojas V.Urbonas pataria tėvams stebėti, kokios spalvos yra jų mažylio išmatos. Itin pavojingą kepenų ligą - tulžies latakų atreziją - išduoda balta jų spalva.
Geležies Svarba Žmogaus Organizmui
Žmogaus organizmui geležis yra labai svarbus elementas, nes yra hemo - nebaltyminis hemoglobino dalies jonas. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į audinius, todėl sutrikus hemo sintezei vystysis anemija, o audiniuose - hipoksija. Hemas yra ir raumenų mioglobino sudedamoji dalis. Citochromai ir kiti ląsteliniai fermentai taip pat turi hemą, tačiau jų sintezė gali sutrikti tik esant labai ryškiai geležies stokai.
Geležies Formos Organizme
Kraujo plazmoje geležies koncentracija įvairuoja pagal žmogaus amžių ir lytį. Organizme yra apie 50-70 mmol (3-3,5 g.) Fe ¾ jos yra hemo pavidalu, o kita dalis susijungusi su baltymu feritinu ir hemosiderinu, daugiausia yra kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose kaip atsargos. Geležei atsipalaiduojant iš feritino molekulės vyksta nefermentinė Fe +3 redukcija į Fe +2. Tai hemoglobino ir kitų hemą turinčių junginių gamybai greitai naudojamas geležies šaltinis. Hemosiderinas yra kita geležies kaupimo forma - tai agreguotas ir iš dalies deproteinizotas feritinas. Jis yra netirpus vandenyje, todėl geležis iš jo atsipalaiduoja lėtai.
Geležies Įsisavinimas
Su maistu per dieną gauname apie 0,35 mmol/l (iki 20 mg) geležies. Kadangi organizme geležis yra labai efektyviai išsaugoma, tai virškinamajame trakte pakanka kasdien adsorbuoti 6-12 % su maistu patekusios geležies. Augimo ir nėštumo metu geležies poreikis padidėja, tada ir absorbcija išauga nuo 1,3 mg iki 4 mg per dieną.
Geležies Koncentracijos Nustatymas
Nemažai veiksnių gali sumažinti geležies koncentraciją plazmoje, kad ir koks būtų jos kiekis organizme.
- Serumo geležies koncentracijos nustatymas: Tai geležis, kuri yra prisijungusi prie transferino.
- Geležies sujungimo bendroji geba (TIBC): Tai netiesioginis transferino koncentracijos matas, nors transferino kiekį galima nustatyti ir tiesiogiai. Normaliai 1/3 (30%) transferino yra įsotintas geležimi. Kai jo sumažėja iki 15% atsiranda geležies stoka. Didelis įsotinimo procentas yra jautriausias geležies pertekliaus rodiklis.
- Geležies sujungimo laisvoji geba (UIBC): Atspindi transferino geležies atsargą ir yra apskaičiuojama iš TIBC atėmus serumo geležies koncentraciją. Kaip ir serumo geležis, transferino taip pat sumažėja esant ūminei reakcijai.
- Serumo feritino koncentracija: Sveikų asmenų kraujyje feritino koncentracija yra daugiau negu 12 µg/l (vyrų 20-300 µg/l, moterų 10-120 µg/l) - ji proporcinga geležies atsargų dydžiui, todėl yra geriausias geležies atsargų rodiklis.
Geležies Stokos Priežastys
Pagrindinės geležies stokos priežastys yra lėtinis kraujavimas ir nepakankamas organizmo aprūpinimas geležimi, t.y. prasta mityba. Dvivalentės geležies įsisavinimą sumažina kai kurios maisto sudedamosios dalys, kaip fitano rūgštis ir skaidulingos medžiagos, pagerina C vitaminas. Visais geležies stokos atvejais svarbu nustatyti priežastį, ypač piktybinį procesą, žarnyno parazitus ar kitą virškinamojo trakto patologiją, kuri sukelia lėtinę kraujo netektį.
Rizikos Grupės
- Vaikai ir paaugliai: Vaikai gimsta su geležim, kurią gavo iš mamos, tačiau šios geležies atsargos baigiasi po keturių ar šešių mėnesių. Kūdikiai, kurie maitinami tik krūtimi arba geria nepastiprintą mišinį, gali negauti pakankamai geležies. Rizika išlieka ir vaikams nuo vienerių iki dviejų metų.
- Moterys: Didesnė rizika vaisingo amžiaus moterims kyla dėl menstruacijų metu netenkamo kraujo kiekio, taip pat ir gimdymo.
- Vyresni nei 65 metų amžiaus suaugusieji.
- Vegetarai ir veganai: Ypatingai didelės rizikos grupė yra vegetarai ir veganai - jei jie neturi subalansuotos mitybos, nes geriausiai geležį pasisaviname su mėsa. Vegetarizmas gali sukelti tam tikrų gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų trūkumą. Subalansuota vegetariška mityba gali užtikrinti organizmui reikiamų maistinių medžiagų tiekimą, jai tinkamai pasirenkami augalinės kilmės produktai. Labai svarbu įtraukti į racioną įvairius mikro ir makroelementus, taip pat vitaminus. Vitaminas B12 būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir nervų sistemos funkcijoms.
- Kitos rizikos grupės: Nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, geležies stokos anemija linkusi išsivystyti po operacijų, traumų, greito kraujo netekimo ar dažną kraujo donorystės, taip pat pacientams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, kaulų čiulpų sutrikimais ar autoimuniniais sutrikimais.
Siamo Dvyniai ir Parazitiniai Dvyniai
Siamo dvyniai susiformuoja iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, iš kurio įprastai išsivysto vienas kūdikis. Kartais praėjus savaitei ar dviem po apvaisinimo, kiaušinėlis pasidalina ir užsimezga dvyniai. Tiksliai nežinoma, dėl kokių priežasčių užsimezga suaugę dvyniai. Pagal vieną teoriją, kiaušinėlis pasidalija vėlai ir ne iki galo. Pagal kitą teoriją, kiaušinėlis visiškai pasidalija, bet dėl kažkokių priežasčių vėl susijungia. Dvyniai suauga įvairiai: kartais suauga oda, o organai būna atskiri, kartais suauga gyvybiškai svarbūs organai, pvz., širdis, kartais - virškinimo sistemos. Kartais būna suaugusios didelės kūno dalys.
Parazitiniai dvyniai pasitaiko labai retai. Tėvai nenorėjo leisti operuoti savo dukros, nes manė, kad ji neišgyvens operacijos. Gydytojai teigė, kad mergytei operacija yra vienintelė galimybė išgyventi, nes jos kūnas atmes nereikalingą galvą, gali prasidėti kraujo užkrėtimas ar kitos bėdos. Operacija buvo sudėtinga dėl to, kad dvynės dalijosi kraujagyslėmis - papildoma galva buvo sujungta su širdimi ir kepenimis. Gydytojai atliko galybę tyrimų ultragarsu, padarė kelias rentgeno nuotraukas ir nusprendė ryžtis operacijai. Parazitiniai dvyniai moksliniu požiūriu yra šiek tiek panašūs į Siamo dvynius, tačiau jie niekada nebūna išsivystę. Tai - neveiksnios galvos, rankos ar kojos, kurios naudojasi žmogaus kraujotakos sistema ir dažnai jai kenkia. Dažniausiai parazitinius dvynius pavyksta pašalinti, nors anksčiau tai nebuvo atliekama visais atvejais. Parazitiniai dvyniai atsiranda kuomet embrionai vystosi normaliai, tačiau laiku neatsiskiria. Vienas iš dvynių pradeda dominuoti, o kito vystymasis sustoja.