Jurgita Krivickienė - moteris, išgarsėjusi realybės šou ir sukūrusi tvirtą šeimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos gyvenimo kelią, nuo dalyvavimo realybės šou iki motinystės, stiliaus ir požiūrio į šeimą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Kelias į Televiziją
Prieš daugelį metų Jurgita išgarsėjo realybės šou „Baras“. Šis šou, kurio dalyviai tris mėnesius gyveno ir dirbo bare pajūryje, pavertė Jurgitą žvaigžde. Į finalą patekusi ir jame kolegai pralaimėjusi Jurgita turėjo minias gerbėjų, kone kiekvienas sutiktas vaikas norėjo ją bent paliesti, bet rami, į skandalus šou nesivėlusi akinamos šypsenos juodaplaukė po „Baro“ tarsi pradingo.
Jurgita pasakoja: „Vaikystę prisimenu kaip gražų, spalvingą svajonių ir atradimų laiką. Prie jūros praleista daug laiko, labai gerai pamenu, kai po pietų miego pramerkdavau akis ir išvysdavau jūrą. Manau, todėl ji man tokia artima“. Didžiąją vasaros dalį žinoma moteris leisdavo kaime pas senelius, kurie gyveno Aukštaitijoje. Ten išbraidyti visi miškai, pievos, pririnkta saujos žemuogių ir išbandyta begalė kitų veiklų, kurios Jurgitai kelia šypseną. „Buvau auginama su didele meile, o tai vaikui svarbiausia. Nebuvau sunkus vaikas, priešingai -atsakingas, draugiškas ir padedantis kitiems. Kartais su broliu prisigalvodavome įvairiausių išdaigų, bet juk vaikystė tam ir yra“, - sako moteris.
Būdama maža Jurgita svajojo tapti balerina, o paaugusi - archeologe. Nors šios dvi svajonės neišsipildė, moteris džiaugiasi, kad jas puoselėja vaikai. „Džiaugiuosi, kad muzika dažnai skamba mūsų namuose, nes mano dvi dukrytės lanko baleto pamokas.“
Asmeninis Gyvenimas ir Santuoka su Kristupu Krivicku
Po realybės šou "Baras", Jurgitos gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Ji tvirtina, kad tuomet nesislapstė, tiesiog nebuvo noro užsiimti pašaline veikla - draugystė su itin populiariu televizijos laidų vedėju K.Krivicku ir greitos jų vestuvės užpildė visą laisvalaikį. "Kristupas manęs tikrai neslėpė, - kvatojasi Jurgita, dar kartą neigdama gandus, kad žinomas vyras ją uždarė namuose, - tai buvo mano pasirinkimas." Kaip jos pasirinkimas buvo ir atsidėti motinystei, o ne siekti profesinės karjeros.
Taip pat skaitykite: Krepšininkės Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės gyvenimas
Meilės Istorija
Jūsų meilės istorija su tuomet jau populiariu televizijos laidų vedėju K.Krivicku apipinta gandais - niekas net nežinojo, kad susitikinėjate, o staiga vestuvės, viena po kitos gimė dukterys. Kaip tapote pora, nes iki šiol atrodote lyg iš skirtingų pasaulių? - paklausiau J.Krivickienės. - 2003 metais dalyvavau pirmajame realybės šou „Baras“. Tris mėnesius gyvenome ir dirbome bare - su išoriniu pasauliu beveik neturėjome galimybių bendrauti. Kristupas buvo kartą kitą atvažiavęs aplankyti kolegų, bet tada tik persimetėme keliais žodžiais.
Viskas prasidėjo per LNK sezono atidarymo vakarėlį. „Baras“ baigėsi jo išvakarėse, patekau į finalą ir iš Palangos grįžau tik naktį. Ketinau vakarėlyje neužsibūti, kaip vėliau sužinojau, ir Kristupas ten tik trumpam užsuko. Kristupas mane užkalbino - šalia buvo ir daugiau žmonių: „Baro“ kūrėjai, dalyviai. Visi norėjo su mumis pabendrauti. Kristupas pasisiūlė pasaugoti mano rankinę, kai ieškojau, kur pasidėti. Kažkas jį pakvietė pasikalbėti, o jis, kad neišeičiau, su savimi pasiėmė ir mano rankinę. Grįžo negreitai. Paskui prasidėjo šokiai, ir galiausiai jis mane palydėjo namo. Bet savo telefono numerio tąsyk nepasakiau, nors jį gauti nebuvo sunku. Kitą dieną sulaukiau Kristupo skambučio. Beje, tądien susipažinome ne tik mes. Tame vakarėlyje prasidėjo ir Pauliaus Kovo bei Nijolės Narmontaitės draugystė.
Iš pradžių daug kalbėdavomės telefonu, dažnai susitikdavome. Daugiausia laiko leidome dviese, nes aš nenorėjau dėmesio - po „Baro“ jo sulaukdavau itin daug. Net per pirmąjį pasimatymą vos ne pati įsiprašiau pas Kristupą į svečius - nenorėjau eiti į kokią nors kavinę ar kur kitur, kur mane galėtų atpažinti. Po pusantro mėnesio Kristupas pasipiršo. Man tai buvo didelė staigmena. Buvo gražus rudeniškas oras, tad išėjome pasivaikščioti. Eidami pro Šv.Jonų bažnyčią išgirdome giedant ir užsukome paklausyti. Ir staiga Kristupas išsitraukė žiedą. Dar tą patį vakarą supažindinome savo mamas ir pranešėme joms naujieną.
Buvau jauna, tačiau man nekilo abejonių, ar elgiuosi teisingai. „Bare“ mes mėgome pasvajoti. Visada sakiau, kad labai norėčiau šeimos. Net pati negaliu paaiškinti, iš kur jau tada buvo toks noras. Mūsų vestuvės įvyko antrąją Kalėdų dieną. Niekada nemaniau, kad tekėsiu žiemą, bet labai džiaugiuosi, kad taip nutiko. Iki Šv.Jonų bažnyčios važiavome per tuščią baltą miestą, spaudė šaltukas ir buvo labai slidu. Tačiau grožis - neapsakomas. Nežinau, ar šiaip būtume susitikę. Juolab kad ilgai pietaudavome toje pačioje kavinėje, bet visada prasilenkdavomės. Prieš patekdama į „Barą“ dirbau naktinio klubo administratore. Pietaudavome kavinėje, kur valgyti eidavo ir LNK televizijos kolektyvas. Kristupas ten irgi kone kasdien lankydavosi, bet niekada nepastebėjome vienas kito.
Toje kavinėje sutikau ir „Baro“ kūrėjus. Pirmąjį kvietimą nuleidau juokais, bet sulaukusi antrojo pradėjau svarstyti. Į „Barą“ išėjau laisva širdimi, o jam pasibaigus iškart atsirado Kristupas. Tad jam nereikėjo nieko vaikyti. (Šypsosi.)
Taip pat skaitykite: Jurgitos Jurkutės-Širvaitės asmeninis gyvenimas
Būdami „Bare“ tapome populiarūs, tačiau gerbėjai mūsų neatakavo - sulaukdavome laiškų, bet kas juos rašė, nežinojome, nes gyvenome uždaryti. Apskritai patys didžiausi gerbėjai buvo vaikai. Man labai sunku vertinti, kokia aš buvau „Bare“, nes nemačiau to televizijos šou. Buvo kiti laikai - nei išmaniųjų telefonų, nei išmaniųjų televizorių. Ir apskritai telefonai iš mūsų buvo atimti, pokalbiai su artimaisiais ribojami.
Daug kas sako, kad po „Baro“ dingau, bet aš niekur nesislėpiau: buvo ir fotosesijų, ir interviu. Tiesiog turėjau daug reikalų, todėl pati nelindau į viešumą: pradėjau draugauti su Kristupu, rengėmės vestuvėms. Iškart po vestuvių pradėjome kalbėtis apie vaikus. Po „Baro“ grįžau į darbą naktiniame klube, bet greitai supratome, kad tas darbas, kai tenka dirbti ir dieną, ir naktį, nesuderinamas su šeimos gyvenimu, tad dirbau tik iki vestuvių.
Vestuvių Metinės
Jurgitos ir Kristupo Krivickų vestuvių metinės - ypatinga proga, kurią pora mini su džiaugsmu.
Motinystė ir Šeimos Gyvenimas
Jurgita Krivickienė yra moteris, kuri didžiąją savo gyvenimo dalį skiria šeimai ir vaikams. Ji su vyru Kristupu Krivicku užaugino didelę šeimą. Moteris džiaugiasi, kad visų vaikų ryšys - ypatingas.
Jūsų dukterys jau didelės. Šiemet Krivickų šeimyna į mokyklą išleido visas tris savo mergaites. Viena jų, itin laukdama naujojo gyvenimo etapo, žengė į pirmą klasę, kitos dvi - į penktą ir septintą klases. Jas visas suruošti iššūkis buvo išties nemažas, tačiau apsukrioji mama visagalė viskuo pasirūpinti spėjo dar prieš iškylant problemai. „Viso pasiruošimo nepalikome paskutinei minutei, visgi daug mergaičių, - juokėsi Jurgita. - O šiaip labai ramu. Kai pirmos dvi dukros ėjo į pirmą klasę, buvo daugiau streso. Dabar, kai jau trečią kartą išleidau, viskas kitaip. Be to, jos visos eina į tą pačią mokyklą, dėl to išvis nėra, ko jaudintis. Aišku, gal jaunėlei dukrai kiek keista, daug nežinomybės, bet kai tokios sesės šalia, viskas ramu.“
Taip pat skaitykite: Švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės biografija
Žinoma, namuose ramu būna ne visados - kai Fausta, Atėnė ir Elada yra skirtingo amžiaus, Jurgita pripažįsta, kad pasitaiko visko: „Tačiau už namų ribų, jos išvien, vienas kumštis, viena kitą labai palaiko.“ Dvimetis brolis Augustas - taip pat to kumščio dalis. J.Krivickienė džiaugiasi, kad visų vaikų ryšys - ypatingas. „Jis jau išlepintas - juk turi tris seseris… Jam mergaitės yra viskas. Vos atsikėlęs, iškart jų ieško - tad meilės ir dėmesio gauna per akis“, - šypsojosi ji.
Visgi tokioje didelėje šeimoje tėvams labai svarbu dėmesį paskirstyti po lygiai į keturias dalis. O tai pavyksta toli gražu ne visuomet - vos spėja suktis, kai visų poreikiai tokie skirtingi. „Kartais, atrodo, laiko dienoje pritrūksta… Bet mergaitės supranta, kai kažkuriam reikia daugiau dėmesio, kai suserga ar šiaip kokia problema iškyla. Svarbiausia, kad po to kompensuotumėme. Todėl labai daug visko veikiame kartu, taip ir dėmesį po lygiai paskirstome. O jei ir neužtenka kažkuriam, mažiau pamiegu ir sugalvoju, kaip išspręsti situaciją. Mamos juk visagalės“, - šypsosi ji.
Skaudi Patirtis ir Naujas Stebuklas
Dar vaikų? Kodėl gi ne! Jurgita pasakoja, kad turbūt į motinystę žvelgtų kiek paprasčiau ir ramiau, jei ne itin skaudi patirtis, jų šeimą ištikusi 2016-ųjų gegužę. Ketvirtasis Kristupo ir Jurgitos vaikelis gimė gerokai per anksti - 27-ąją nėštumo savaitę, sverdamas vos 1350 g. „Metai buvo labai sudėtingi ir įtempti - buvo daug nežinomybės, reikėjo labai daug stiprybės. Bet dabar jau geriau. Augustas - nuostabus vaikas. Jis įneša į namus labai daug meilės ir džiaugsmo, mus visus sujungia. Kartais žiūriu aš į jį miegantį ir negaliu patikėti - jis stebuklas“, - jautriai kalbėjo Jurgita.
Paklausta, gal apie daugiau tokių stebuklų jau pasvajoja, Jurgita šypsosi: „Jei būtumėte paklaususi po Augusto gimimo, tikriausiai iškart purtyčiau galvą ir sakyčiau „ne“. Po tokios patirties būtų buvę net sunku pagalvoti apie tai. O dabar… Tikrai nebegalėčiau kategoriškai atsisakyti. Kita vertus, žinote, ir tėtis, ir mama gali labai norėti, bet manau, kad kažkas iš viršaus tai nusprendžia. Nėra taip paprasta tiesiog sugalvojus turėti 5-6 vaikus. Čia tikrai ilgas procesas. Bet jei aukštesnės jėgos mums pasiųstų, mielai priimtumėme. Vaikai yra didelis gėris ir džiaugsmas.“
O ir kantrybės dar didesnei šeimai jai tikrai užtektų. „Maniau, kad turiu labai daug kantrybės, nors po Augusto gimimo buvau tuo suabejojusi. Galvojau, kad išseko. Bet po to vėl prisipildė rezervai. O kaip gali jos nebūti… Mamos, atrodo, vis turi, iš kur jos pasisemti. Be to, ir vaikai jau nebe tokie maži, jau galiu kalbėtis, tartis - sukalbami“, - džiaugėsi Jurgita.
Prodiuseris rašė, jog balandžio 5 - ąją dieną, 10:11 val. Vilniaus Santaros klinikose jam gimė dar vienas sūnus. Anot K. Krivicko, nors buvo nemažai nerimo ir rūpesčių, viskas įvyko laiku ir sėkmingai, o dabar mama su mažyliu jaučiasi puikiai. „Sūnus gimė didelis, stiprus ir sveikas! Svoris - 3990 gramų, ūgis - 55 cm. Esame laimingi. Galite sveikinti!“, - džiaugėsi žinomas prodiuseris. Tris mergaites ir berniuką jau auginusi Jurgita Krivicienė anksčiau yra sakiusi, kad nuo paauglystės svajojo apie didelę šeimą, tačiau neturėjo vizijos, kokia ji bus. „Kai pradėjau lauktis Atėnės, supratau, kad tai nėra taip paprasta: suplanavai ir susilaukei vaiko. Gal kartais taip ir būna, bet žinau daug pavyzdžių, kad dažniausiai tai yra sudėtinga. Tam reikia ne tik vyro ir moters - ir aukštesniųjų jėgų įsikišimo. Visi mūsų vaikai buvo labai laukti ir planuoti", - žurnalui „Stilius" dar prieš kurį laiką pasakojo Jurgita.
Jurgita sako, kad vaikai - tarsi jųdviejų su Kristupu atspindys. Juodu save mato jų akyse, pomėgiuose ir mintyse.
Pomėgiai ir Asmeninis Laikas
Nors Jurgita nuolatos sukasi tarp vaikų ir viena dažniausiai niekada nelieka, moteris tikina, kad laiko sau jai ir nelabai reikia - anaiptol, visuomet nori, kad atžalos būtų šalia. „Aišku, kartais norėtųsi pasėdėti, knygą paskaityti ir ramiai kavą išgerti, nes dažniausiai ją gerti tenka jau atšalusią. Kartais pasvajoju ir apie SPA, bet tuomet iškart pagalvoju, kad geriau ką nors nuveiksiu su vaikais. Galiausiai visada pasirenku juos, bet dėl to nesijaučiu nuskriausta. Jei reikia į kirpyklą, be jokių problemų išleidžia Kristupas ar mano mama. O šiaip mieliau ne į masažą einu, o renkuosi vaikų draugiją, susigalvojame įvairios veiklos ir smagiai leidžiame laiką“, - kalbėjo J.Krivickienė.
Būtent motinystėje ji sako save ir realizavusi. „Kai yra tokia didelė šeima, tikrai yra ką veikti! Atrodytų, vaikams augant mažėja ir problemų, bet tikrai ne. Tačiau tuo užimtumu aš labai džiaugiuosi.“
Išvaizda ir Stilius
Televizijos laidų prodiuserio Kristupo Krivicko žmona Jurgita (26), šiuo metu auginanti dvi dukreles, atskleidžia didžiausias savo stiliaus paslaptis ir silpnybes. Pasirodo, jos drabužių spintoje daugiausiai surastume suknelių. Jauna moteris juokiasi, kad parduotuvėje pro šiuos drabužėlius ji negali ramiai praeiti.
Jurgita laisvalaikiui paprastai renkasi džinsus ir sportinius batelius, o švenčių progomis - sukneles ir aukštakulnius. Pasiteiravus, kaip apibūdintų savo stilių, Jurgita nedvejodama atsako, kad jai patinka klasikiniai drabužiai su romantiškomis detalėmis: „Spintoje turiu įvairių modelių suknelių. Labiausiai patinkančios spalvos - balta, juoda ir raudona. Tačiau atidarę mano spintą išvystumėte įvairiaspalvių drabužių“. Jurgita privengia rožinių, žalių, pilkų, rusvai žalsvų spalvų, tačiau jeigu drabužis jei patinka, nedvejodama jį įsigyja.
Visą savo laiką Jurgita skiria vaikams - paskutinį kartą drabužių parduotuvėse lankėsi, kai laukėsi antrosios dukters. Moteris džiaugiasi, kad praėjusios vasaros mada jai buvo labai palanki: kadangi buvo nešiojamos platėjančios ties krūtine rauktos suknelės, nereikėjo lankytis besilaukiančių mamyčių parduotuvėse. „Per šventes vyras nupirko keletą gražių suknelių. Nors drabužius jis man dovanojo pirmąkart, tačiau jo išrinktomis suknelėmis likau labai patenkinta“, - sako Jurgita.
Dažnas apsipirkimas vargina, todėl į parduotuves Jurgita užsuka būdama pakilios nuotaikos arba skubiai ko nors prireikus. Dabar ji dažniau užsuka į vaikiškų drabužėlių parduotuves. Jurgita prisipažįsta, kad nešioja tik keletą mėgstamiausių papuošalų: laikrodį, vestuvių ir sužadėtuvių žiedus, kuklią baltojo aukso grandinėlę, puoštą deimančiukais. Ypatingomis progomis Jurgita pasipuošia vyro dovanotu perlų vėriniu. „Grožiuosi, kai matau kitus žmones, pasipuošusius įspūdingais aksesuarais, tačiau pati nelabai smagiai su jais jaučiuosi. Daug papuošalų turi mano mama, dažnai pati padedu jai išsirinkti“, - sako ji. Jurgita vis dažniau pagalvoja apie auskarus (ji nėra prasidūrusi ausų), ji įsitikinusi, kad jie turėtų būti nešiojami ausyse, o ne bambose ar liežuviuose.
Jurgitos kūną puošia dvi tatuiruotės (ant kulkšnies ir nugaros), pirmoji atsirado, kai jai buvo apie dvidešimt metų. „Tatuiruotės yra tokiose kūno vietose, kur aš jų nepastebiu, todėl jos man neatsibosta ir nekrinta į akis. Apskritai pamirštu, kad jas turiu“. Tačiau apie trečią tokį kūno papuošalą ji negalvojanti, sako, kad užtenka ir dviejų.
Jurgitai patinka didelės rankinės, kuriose sutelpa visas moters gyvenimas. „Mano rankinėje visko galima rasti“, - juokiasi jauna moteris. Tačiau Jurgitos pasirinkimą lemia ne tik mamytės statusas, anot jos, didelės rankinės - tai ir gražu, ir praktiška. „Nemėgstu perdėlioti daiktų iš vienos rankinės į kitą, paskui negali rasti, ko ieškai. Dėl šios priežasties nedažnai keičiu rankines: nešioju jas tol, kol pabosta“, - sako. Žiemą paprastai ji renkasi juodas, o vasarą - šviesių spalvų rankines.
Atostogos ir Kūno Linijos
Kad jau šią vasarą buvo išskirtinai šilta, Krivickų šeimyna didžiąją jos dalį praleido pajūryje. „Pagaliau jūra buvo šilta! Retai pasitaiko, kai gali nuo ryto iki pat vakaro maudytis ir mėgautis saule! Taigi buvo be galo daug maudynių, smėlio, saulėlydžių, daug važinėjomės dviračiu, vaikščiojome… Viskas buvo taip gražu! Labai šauni vasara“, - su džiaugsmu prisimena Jurgita.
Iš pradžių jie visi vyko į Palangą - čia vaikai lankėsi pirmą kartą, tėvai norėjo juos supažindinti su dar vienu Lietuvos miestu, taip pat atšvęsti 15-ąsias santuokos metines. Vėliau šeima patraukė į ramiąją Nidą, kurioje atostogos jau tapo kiekvienų metų tradicija. „Tai visai netikėtai tapo mūsų šeimos tradicija - pradėjome į Nidą važinėti, kai laukiausi pirmosios dukros. Man tai be galo gražus Lietuvos kampelis, kur ir akys, ir siela pailsi“, - tikino Jurgita.
Beje, pajūryje įsiamžinusi su maudymosi kostiumėliu, Jurgita internautus sužavėjo savo išties nepriekaištingomis kūno linijomis. Jokia paslaptis - juk sakoma, kad vaikai - pats geriausias sportas. Dar kai keturi… „Kol Augustas dar mažiukas, laiko sportui neturiu. Tačiau esu labai už tai, Kristupas daug sportuoja, mes ir mergaitėms visada sakome, kad tai svarbu. Tai ir aš imsiuosi jo ateityje“, - žadėjo Jurgita.
O ir dietos bei kalorijų skaičiavimas - Jurgitai svetima sritis. „Valgau viską, kas man patinka, neriboju savęs ir džiaugiuosi gyvenimu. Jeigu matyčiau, kad visgi reiktų susilaikyti, gal ir galėčiau kažkokių produktų atsisakyti. Bet leidžiu sau labai daug ir tuo džiaugiuosi“, - juokėsi J.Krivickienė. Moteris sako už tokią savo figūrą yra dėkinga mamai: „Mūsų genai išties geri“, - 15min šypsodamasi kalbėjo Jurgita Krivickienė.
Vaikystės Prisiminimai
„Šie prisiminimai visuomet labai šildo. Būdamas suaugęs supranti, kokia autentiška ir nuostabi yra vaikystė. Mintimis ten grįžtu jau būdama mama - kepdama vaikams kepinius, kuriuos kepdavo mano mama ar močiutė, rinkdama žemuoges, žaisdama, skaitydama pasakas“, - su šypsena naujienų portalui lrytas.lt pasakojo žinoma moteris.
Jurgitos vaikystė prabėgo Žemaitijoje, netoli jūros. „Vaikystę prisimenu kaip gražų, spalvingą svajonių ir atradimų laiką. Prie jūros praleista daug laiko, labai gerai pamenu, kai po pietų miego pramerkdavau akis ir išvysdavau jūrą. Manau, todėl ji man tokia artima“, - prisiminė ji. Didžiąją vasaros dalį žinoma moteris leisdavo kaime pas senelius, kurie gyveno Aukštaitijoje. Ten išbraidyti visi miškai, pievos, pririnkta saujos žemuogių ir išbandyta begalė kitų veiklų, kurios Jurgitai kelia šypseną. „Buvau auginama su didele meile, o tai vaikui svarbiausia. Nebuvau sunkus vaikas, priešingai -atsakingas, draugiškas ir padedantis kitiems. Kartais su broliu prisigalvodavome įvairiausių išdaigų, bet juk vaikystė tam ir yra", - sako moteris.
Būdama maža Jurgita svajojo tapti balerina, o paaugusi - archeologe. Nors šios dvi svajonės neišsipildė, moteris džiaugiasi, kad jas puoselėja vaikai.
tags: #krivickiene #jurgita #gimimo #metai