Kristaus Gimimo bazilika, įsikūrusi Betliejuje, yra viena seniausių nuolat veikiančių bažnyčių pasaulyje ir viena iš pagrindinių krikščionių bažnyčių Šventojoje Žemėje. Ši bazilika, pastatyta virš vietos, kur, kaip manoma, gimė Jėzus Kristus, turi turtingą ir sudėtingą istoriją, apimančią šimtmečius ir įvairius kultūrinius bei politinius įvykius. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime bazilikos istoriją, architektūrą, reikšmę ir dabartinę situaciją.
Įvadas į Betliejų ir Jo Svarbą
Betliejus yra miestas, turintis didelę teologinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, ypač krikščionybėje. Jis yra žinomas kaip Jėzaus Kristaus gimimo vieta, ir jo istorija apima svarbius aspektus tiek žydų, tiek krikščioniškojo konteksto. Miestas, hebrajų kalba vadinamas Bet Lehem, o arabų - Beit Lahm, yra svarbus piligrimystės centras. Mieste gyvena apie 30 000 gyventojų, dauguma jų - arabai musulmonai. Betliejus garsėja maisto (vyno, aliejaus) pramonė, kulto reikmenų ir dirbinių iš medžio bei perlų gamyba.
Betliejus yra svarbus miestas krikščioniškoje tradicijoje, pirmiausia dėl to, kad jis yra Jėzaus Kristaus gimimo vieta, kaip aprašyta Šventajame Rašte. Miestas yra įsikūręs Palestinoje, dabartiniame Vakarų Krante, netoli Jeruzalės.
Ankstyvoji Istorija ir Bazilikos Įkūrimas
Baziliką įkūrė Šventoji Imperatorienė Elena savo piligriminės kelionės į Šventąją Žemę metu 330-ųjų viduryje. Pradėta statyti 326 m., Bažnyčia stovi virš vietos, vadinamos Grota - kur, kaip manoma, gimė Jėzus Kristus. Pasakojama, kad 135 m. imperatorius Adrianas toje vietoje buvo pastatęs šventyklą Adoniui. Tiesa, egzistuoja ir versija, kad Kristaus šventvietė atsiradusi buvusioje Adonio-Tamuzo garbinimo vietoje. Bazilikos statybos baigtos 333 m, o dabartinį pavidalą įgavo 562 m.
Šventykla pastatyta iš tašyto akmens, stogas dengtas medžiu. Bazilikos navas skiria dešimties kolonų kolonada iš rožinio Betliejaus. Bazilikos sienos ir grindys išklotos marmuru, viršutinėje sienų dalyje išlikę mozaikų fragmentai. Po bazilikos sakykla yra didžiausia krikščionių šventovė - Gimimo ola. Pasak legendos, š i krikš č ionių baž nyč ia buvo pastatyta Betliejuje virš Jė zaus Kristaus gimtinė s. Č ia yra didž iausia krikš č ionių š ventovė - Gimimo ola. Kristaus gimimo vieta paž ymė ta sidabrine ž vaigž de, kuri vadinama Betliejaus ž vaigž de. Č ia yra nuostabi Betliejaus Dievo Motinos ikona.
Taip pat skaitykite: Betliejus Vakarų Krante
Vėlesni Laikotarpiai ir Išbandymai
Per savo ilgą istoriją Kristaus Gimimo bazilika patyrė įvairių išbandymų ir rekonstrukcijų. Pasakojama, kad 614 m. kraštą siaubęs persų karžygys Šarbarazas įėjęs į šventyklą buvo pakerėtas paveikslo, kuriame vaizduojami persiškais rūbais paspuošę Trys karaliai - ir paliko bažnyčią stovėti.
Iki 1169 m. kryžiuočiai bažnyčią plėtė ir puošė. Tačiau 1244 m. ją nuniokojo turkai. Bazilika nukentėjo per 1834 ir 1837 m. žemės drebėjimus, o XIX a. buvo ne kartą plėšta ir niokota. 1851 m., kai Napoleonas III atkariavo Palestiną iš Osmanų, ji buvo atitekusi prancūzams.
XX a. bažnyčia buvo suremontuota. 2002 m. 50 palestiniečių, persekiojamų Izraelio armijos, užsibarikadavo bažnyčioje, paėmė įkaitais vienuolius ir kitus čia buvusius palestiniečius.
Kristaus Gimimo Bazilikos Architektūra ir Interjeras
Kristaus Gimimo bazilika yra pastatyta iš tašyto akmens, o stogas dengtas medžiu. Bazilikos navas skiria dešimties kolonų kolonada iš rožinio Betliejaus. Sienos ir grindys išklotos marmuru, viršutinėje sienų dalyje išlikę mozaikų fragmentai.
Po bazilikos sakykla yra didžiausia krikščionių šventovė - Gimimo ola. Kristaus gimimo vieta pažymėta sidabrine žvaigžde, kuri vadinama Betliejaus žvaigžde. Čia yra nuostabi Betliejaus Dievo Motinos ikona.
Taip pat skaitykite: Šventojo Gimimas 256 Po Kristaus
Piligrimai, norėdami patekti į šventyklos vidų, turi stipriai pasilenkti, nes įėjimas yra siauras ir žemas. Toks įėjimas simbolizuoja nuolankumą Dievui. Tik vaikai gali patekti nepasilenkę.
Kristaus Gimimo Bazilika ir UNESCO Pasaulio Paveldo Sąrašas
Jėzaus Kristaus gimimo vieta, Gimimo bazilika ir piligrimų kelias Betliejuje nuo 2012 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kristaus Gimimo bazilika yra pasaulinio paveldo sąrašo objektas, įsikūręs ten, kur, kaip manoma, gimė Jėzus Kristus.
Archeologiniai Radiniai ir Naujausi Atnaujinimai
Kristaus Gimimo bazilika renovuojama nuo 2013 m., ir nuo tada joje jau aptikta netikėtų istorinių radinių - pavyzdžiui, nuostabi Bizantijos laikų angelo mozaika, kurią 2016 rado italų tyrėjai. Taip pat rasta krikštykla, greičiausiai V-VI a. Bazilikos restrauravimo komiteto vadovas Ziadas al-Bandakas pasakoja, kad radinys padarytas iš tokio pats akmens, kaip ir bazilikos kolonos - o tai reiškia, kad krikštyklė gali būti net ir tokio paties amžiaus, kaip ir pati bažnyčia, pastatyta IV a. Z.al-Bandakas teigia, kad jau yra ir šiek tiek daugiau detalių apie radinį, bet šiuo metu jį pakviesti tyrinėti Palestinos Tuizmo ir senienų minsiterijos ekspertai - tam, kad būtų galima geriau įsigilinti į bazilikos istoriją.
Praktiniai Aspektai: Kaip Aplankyti Betliejų ir Kristaus Gimimo Baziliką
Betliejų galima lengvai aplankyti iš Jeruzalės - šiuos miestus skiria vos 10 km. Kadangi Betliejus įsikūręs Palestinos teritorijoje, Izraelio piliečiams ten lankytis draudžiama. Užsieniečiams Vakarų krante lankytis apribojimų nėra (tik reikia su savimi turėti pasą) - tad daugelis turistų iš Jeruzalės bent pusdieniui nuvyksta ir į Betliejų.
Populiariausi būdai pasiekti Betliejų:
Taip pat skaitykite: Kalėdų tradicijos
- Autobusu nr. 21: Kursuoja nuo rytinės Jeruzalės stoties, esančios prie Damasko vartų.
- Egged autobusu nr. 234: Išvyksta nuo Sultan Suliman ir Hanev’im gatvių kampo Jeruzalėje iki vieno iš patikros punktų.
- Taksi: Galima rasti Alyvų kalno papėdėje ir prie Liūto vartų (Lion‘s gate).
- Automobiliu: Dauguma automobilių nuomos kompanijų Izraelyje nuomotu automobiliu neleidžia vykti į Vakarų krantą.
Atvykus į Betliejų, verta aplankyti ne tik Kristaus gimimo baziliką, bet ir Manžero (Manger) aikštę, Pieno grotos koplyčią (Chapel of the Milk Grotto) ir Banksy viešbutį su garsiąja separacine siena.
Kristaus Gimimo Data ir Istoriniai Faktai
Paplitusi versija apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą yra tokia, kad Jis negalėjo gimti gruodžio 25-ąją (ar apskritai vėlyvą gruodį), o Katalikų Bažnyčia Šv. Kalėdų šventę įvedė vėlai ir tiesiog ja pakeitė iki tol Romos imperijoje buvusią pagonišką šventę, nes tai Bažnyčiai buvo patogu. Vis dėlto kiekvienas katalikas turėtų žinoti, kad gruodžio 25-os dienos priskyrimas Jėzaus Gimimo dienai turi labai tvirtą istorinį pagrindimą ir greičiausiai yra apaštalinė tradicija.
Dažniausiai teigiama, kad Kalėdos pakeitė Romos imperijoje plačiai švęstą Saturnalijų šventę, kurios metu buvo gausiai puotaujama ir geriama, vykdavo viešos šventės, dovanų dalybos ir pan. Tačiau Saturnalijos švęstos gruodžio 17-23 dienomis, o Kalėdų oktava švenčiama gruodžio 25-sausio 1 dienomis. Šie laikotarpiai nepersidengia.
Kitas tvirtinimas yra, kad Kalėdos imtos švęsti gruodžio 25-ąją vietoj Sol Invictus (lot. Saulė nenugalimoji) kulto. Vis dėlto nėra jokių duomenų, kad imperatoriaus Aurelijaus laikais ši šventė švęsta būtent gruodžio 25-ąją. Anksčiausias istorinis šaltinis, kuriame jau matyti, kad ši šventė švenčiama gruodžio 25-ąją - 354 metų rankraštis.
Jau 204 m. Hipolitas rašė: „Pirmasis mūsų Viešpaties atėjimas kūne, kuomet jis gimė Betliejuje, buvo gruodžio 25 d., trečiadienį, kuomet Augustas ėjo savo 42-uosius metus, o nuo Adomo buvo praėjęs tūkstantis ir penki šimtai metų." Tai rodo, kad ankstyvieji krikščionys Jėzaus gimimo datą siejo su nukryžiavimo data ir tikrai laikė gruodžio 25-ąją Jėzaus gimtadieniu.
Popiežius Benediktas XVI savo knygoje „Liturgijos dvasia“ taip pat pastebi, kad senos teorijos apie gruodžio 25-osios nustatymą kaip priešpriešą Mitros mitui ar krikščionių atsaką į nenugalimosios saulės kultą nebelaikomos pagrįstomis.
Piligriminės Kelionės ir Šventos Vietos Izraelyje
Pastaraisiais metais tapo ypač populiarios piligriminės kelionės. Viena tokių yra maršrutas, vedantis Kristaus Kryžiaus keliu. Ypač daug šventų, su Jėzaus vardu siejamų vietų, Izraelyje, taip pat Egipte, Palestinoje.
Be Betliejaus, piligrimai neaplenkia ir Tabghos, kur Jėzus padaugino duoną ir žuvis, Kafernaumo, kur jis gyveno ir subūrė pirmuosius mokinius, Tiberiados ežero, Jordano upės, Jeruzalės su Kristaus kapo bazilika ir Alyvų kalnu.
Šventos Šeimynos Bažnyčia: Gaudi Šedevras Barselonoje
Nors Kristaus Gimimo bazilika yra svarbiausia krikščionių šventovė Betliejuje, verta paminėti ir kitą garsų religinį statinį - Šventos Šeimynos bažnyčią (Sagrada Familia) Barselonoje. Ši bazilika, projektuota architekto Antoni Gaudi, yra vienas įspūdingiausių ir labiausiai lankomų pastatų Ispanijoje.
Šventos Šeimynos bažnyčia jus nustebins ne tik savo milžinišku dydžiu, bet ir savo avangardine architektūra. Bazilika yra ambicingiausias ir sudėtingiausias Antoni Gaudi kūrinys, kuris puikiai atspindi architekto genialumą. Gaudi norėjo peržengti gotikos architektūros apribojimus, kad galėtų pastatyti tobulą šventyklą.
Oficialiai pirmasis akmuo buvo padėtas dar 1882 m. kovo 19 d., statyba iš tikrųjų prasidėjo daugiau nei po metų, 1883 m. rugpjūčio 25 d. Iš pradžių projektui vadovavo architektas Francisco de Paula del Villar kuris planavo pastatyti bažnyčią klasikinės gotikos stiliumi. Tačiau 1883 m. šis darbas buvo patikėtas jaunam architektui Antoni Gaudi, kuriam tuo metu buvo vos 31 metai. Gaudi visiškai pakeitė originalų projektą ir pradėjo kurti garsiausią savo kūrinį, kuris išsiskyrė savo unikaliu stiliumi. Gaudi žinojo, kad Sagrada Familia statyba tęsis šimtmečius, todėl jis pasiūlė sutelkti dėmesį į bažnyčios priekį; jis norėjo, kad karta kuri pradėjo statyti šventyklą, galėtų didžiuotis atliktu darbu, o taip pat įkvėptų ateities kartas tęsti projekto.
Originaliame A. Gaudi projekte numatyta iš viso aštuoniolika bokštų, kurių aukščio didėjimo tvarka vaizduoja dvylika apaštalų, Mergelė Marija, keturis evangelikus ir aukščiausias iš visų, Jėzus Kristus. Centrinis Jėzaus Kristaus bokštas turi būti papuoštas milžinišku kryžiumi; ir bendras jo aukštis sieks 170 metrų tai vienu metru žemesnis nei Barselonos Montjuic kalvos aukštis, nes A. Gaudi manė, kad jo kūrinys neturėtų pranokti Dievo.
Bažnyčia turės tris didingus fasadus: Kristaus Gimimo sceną rytinėje dalyje, Kristaus kančia fasadas nukreiptas į vakarus ir Šlovė Viešpačiui fasadas pietinėje pusėje (dar nebaigtas).
Bažnyčios planas yra lotyniško kryžiaus formos su penkiais praėjimais. Centrinės navos arkos skliautų aukštis siekia 75 metrus. Be to, interjeras, kaip ir išorė, turi didelę religinę ir simbolinę reikšmę, remiantis Evangelijomis ir Apokalipsės knyga. Interjero kolonos yra unikalus A. Gaudi sumanymas. Be šakelių, kad palaikytų jų apkrovą, jų nuolat kintantys paviršiai yra įvairių geometrinių formų susikirtimo rezultatas. Iš esmės nė vienas vidinis paviršius nėra lygus; ornamentika yra išsami ir turtinga, kurią sudaro didžioji dalis abstrakčių formų, sujungiančių lygius išlinkimus ir nelygius taškus. Net smulkių detalių lygio darbai, tokie kaip balkonų ir laiptų geležiniai turėklai, yra kruopščiai apipavidalinti.
Nors „La Sagrada Familia“ niekada neketino būti katedra (vyskupo buveinė), nuo pat pradžių buvo planuojama, kad ji bus katedros dydžio pastatas. Žvelgiant į šventyklą galime rasti akivaizdžių sąsajų su ankstesnėmis Ispanijos katedromis, tokiomis kaip Burgoso katedra, Leono katedra ir Sevilijos katedra. Kaip ir katalonų ir daugelyje kitų Europos gotikos katedrų.