Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi medicinos praktika, padedanti išgelbėti milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tačiau nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai reikia atidžiai įvertinti galimą riziką ir naudą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kraujo donorystės nėštumo metu aspektus, galimą riziką, apribojimus ir pateiksime atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.
Kraujo donorystės svarba ir statistika
Pasaulinė kraujo donorų diena, minima kasmet birželio 14-ąją, atkreipia visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą. Kraujo perpylimas padeda išgelbėti gyvybes milijonams žmonių, pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Kraujas ypač svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, ir neretai jo prireikia gimdyvėms.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje medikai susiduria su situacijomis, kai gimdymus komplikuoja pogimdyminis kraujavimas, dėl kurio prireikia daugiadalykės komandos pagalbos. Pavyzdžiui, vienais metais 40-čiai gimdyvių prireikė 170 donorų kraujo, o vienai iš jų net 42 vienetų įvairių kraujo komponentų. Gimdymo skyriaus vadovas pabrėžia, kad donorų kraujas padeda išgelbėti gimdyvių gyvybes.
Kas gali būti kraujo donoru?
Pasak specialistų, kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje - vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims - ne mažesnis nei 125 g/l.
Apribojimai kraujo donorams
Kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4 mėnesiams, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo - 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: aukštas kraujo spaudimas kūdikiams
Pasiruošimas kraujo donorystei
Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. Donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas.
Kraujo donorystė nėštumo metu: ar tai įmanoma?
Nėštumas yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelius fiziologinius pokyčius, todėl kraujo donorystė nėštumo metu nerekomenduojama. Po gimdymo arba nėštumo nutraukimo donorystė turi būti atidėta 6 mėnesiams. Šis apribojimas skirtas apsaugoti motinos sveikatą ir užtikrinti, kad ji visiškai atsistatytų po nėštumo ir gimdymo.
Kraujo grupė ir nėštumas
Kraujo grupė yra svarbus biologinis veiksnys, turintis įtakos sveikatai, medicininiams sprendimams ir kraujo donorystei. Kraujo grupės dažniausiai skirstomos į keturis pagrindinius tipus: A, B, AB ir O. Tačiau taip pat labai svarbus ir Rh faktorius, kuris lemia, ar jūsų kraujo grupė yra teigiama ar neigiama.
Rh faktorius ypač svarbus nėštumo metu, nes Rh- motinai ir Rh+ vaisiui gali kilti komplikacijų. Jei moters kraujo grupė yra Rh neigiama, o kūdikio tėčio - Rh teigiama, nėštumo metu gali įvykti rezus konfliktas. Tai reiškia, kad jei moteris, kurios kraujyje nėra rezus D faktoriaus, nešioja kūdikį, kurio kraujyje yra rezus D faktorius, motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus prieš vaisiaus eritrocitus.
Dažniausiai pirmojo nėštumo metu tas konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja „imunitetas“ rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisiaus kraujotaką, todėl jei vėlesnių nėštumų metu moteris nešioja rezus D teigiamą vaisių, mamos imuninė sistema ima naikinti vaisiaus eritrocitus, išsivysto vaisiaus mažakraujystė, atsiranda pakitimų visame organizme - pakenkiami vidaus organai, organizme ima kauptis skysčiai, sutrinka širdies veikla, pažeidžiamos vaisiaus smegenys.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Rezus konflikto prevencija
Visoms moterims, kurių kraujo grupė rezus neigiama, įvykus persileidimui, nėštumo nutraukimui, kraujavimui nėštumo metu, negimdiniam nėštumui, pilvo traumoms ar procedūroms nėštumo arba gimdymo metu, profilaktiškai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Taip pat, ištiriami antikūnai nėštumo pradžioje, jei jų nėra, pakartojamas tyrimas apie 28-32 nėštumo savaitę, jei vėl nerasta, reiškia šio nėštumo metu imunizacija neįvyko, jokių problemų nebuvo. Vaisiaus eritrocitų patekimo į moters organizmą tikimybė didėja kartu su nėštumu, todėl trečiame trimestre bet kokiu atveju suleidžiamas anti-D imunoglobulino profilaktiškai visoms rezus D neigiamos grupės nėščiosioms.
Nuo 1968 metų pradėjus taikyti visuotinę anti D imunoprofilaktiką, rezus imunizacijos rizika yra sumažėjusi iki 0,2 proc. Galima sakyti, kad taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža.
Kraujo donorystė po nėštumo
Kaip jau minėta, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo donorystė turi būti atidėta 6 mėnesiams. Per šį laikotarpį moters organizmas atsistato po nėštumo ir gimdymo patirto streso. Svarbu, kad moteris būtų visiškai sveika ir atgavusi jėgas prieš tapdama kraujo donore.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie kraujo donorystę ir nėštumą:
- Ar įmanoma donorystė esant 1.5 mėn nėštumui? Ne, nėštumo metu kraujo donorystė nerekomenduojama.
- Ar galima būti kraujo donore, jei prieš pusmetį pagimdžiau? Ne, donorystė galima tik praėjus 6 mėnesiams po gimdymo.
- Ar yra kažkoks ribojimas negimdžiusioms moterims duoti kraujo? Specialių apribojimų negimdžiusioms moterims nėra, jei jos atitinka bendrus reikalavimus kraujo donorams.
- Ar saugu duoti kraujo? Kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra. Organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui.
- Kiek laiko galioja paimtas kraujas? Paimto kraujo galiojimo laikas priklauso nuo kraujo komponento. Eritrocitai gali būti laikomi iki 42 dienų, trombocitai - iki 5 dienų, o plazma gali būti užšaldoma ir laikoma iki 1 metų.
- Vartoju kontraceptikus, ar galiu duoti kraujo? Kontraceptikai nėra kontraindikacija kraujo donorystei.
Kiti svarbūs aspektai
- Kraujo grupės nustatymas: Kraujo grupę galima sužinoti atliekant kraujo tyrimus medicinos įstaigose arba kraujo donorystės metu. Kraujo bankai tikrina donorų kraujo grupes, siekdami užtikrinti tinkamumą kitų žmonių gydymui.
- Kraujo donorystės nauda: Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik emocinę savijautą, bet ir suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis.
- Kaulų čiulpų donorystė: Kaulų čiulpų transplantacija yra gydymo būdas, skirtas gydyti piktybinėms kraujo ligoms, kuomet kiti gydymo būdai neefektyvūs arba ligoms, kurių metu organizme sutrinka kraujo gamyba. Norint tapti kaulų čiulpų donoru, reikia užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kraujo tyrimų normos