Žmogaus gimimas - vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių procesų, kurio metu susiformuoja nauja gyvybė. Tačiau žmogaus tapsmas pilnaverčiu individu neapsiriboja vien biologiniu gimimu. Tai ilgas ir kompleksiškas procesas, apimantis fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę raidą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip žmogus „gimsta“ įvairiais aspektais, nuo biologinio gimimo iki tapsmo suaugusiuoju, bei aptarsime kriterijus ir požiūrius, kurie apibrėžia šį procesą.
Biologinis gimimas: gyvybės pradžia
Biologinis gimimas yra pirmasis ir akivaizdžiausias žmogaus „gimimo“ etapas. Tai procesas, kurio metu naujas organizmas išvysta pasaulį. Tačiau net ir šis, atrodytų, paprastas procesas yra nepaprastai sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Filosofinis ir mokslinis požiūriai
Nuo seno filosofai ir mokslininkai bandė suprasti gyvybės atsiradimo mechanizmus. Aristotelis, mėgindamas atskirti augalų sielas nuo gyvūnų bei žmonių, teigė, jog pastarųjų dviejų sielos yra judančiosios, kadangi geba keisti savo vietą erdvėje. Anot Aristotelio, žmogus yra ne tik judančioji, bet ir mąstančioji siela, kuri atspindi ne tik kūno, bet ir proto egzistavimą.
Šiuolaikinis mokslas, remdamasis empiriniais stebėjimais ir eksperimentais, nagrinėja biologinio gimimo procesą molekuliniu ir ląsteliniu lygmenimis. Tačiau net ir pažangiausios technologijos negali iki galo atsakyti į klausimą, kas iš tiesų yra gyvybė ir kaip ji atsiranda.
Religinis požiūris
Religijoje žmogaus gimimas dažnai aiškinamas kaip dieviškas aktas. Biblijoje aprašytas gera kuriantis Dievas, kuris laike ir erdvėje sukuria žmogų su siela (dvasia) ir čia pat su juo kalbasi. Tačiau kyla klausimų, kaip toks dieviškas aktas siejasi su moksliniais faktais apie žmogaus evoliuciją ir biologinį gimimą.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos ir gėlės
Religijose taip pat svarbus „kito“ vaidmuo. Pažvelgę į vykstantį evoliucinį procesą pamatome, jog toks procesas neįmanomas be „kito“. Žmogaus dvasinis augimas vyksta jo santykyje su „kitu“.
Žmogaus sandara ir mirtis jogoje
Joga nagrinėja visą organizmą kaip kūną, kuris yra penkių apvalkalų derinys: annamaja koša (fizinis kūnas), manojama koša (mentalinis kūnas), pranamaja koša (energetinis kūnas), vignianamaja koša (eterinis kūnas) ir anandamaja koša (palaimos kūnas). Mirties metu išnyksta tik išoriniai apvalkalai, o pasilikusi struktūra išsaugojama, ji turi naujas įsčias ir vėl gimsta fiziniame lygyje.
Tapsmas suaugusiuoju: ilgas ir kompleksiškas procesas
Biologinis gimimas yra tik pirmas žingsnis žmogaus gyvenime. Tapsmas pilnaverčiu, atsakingu ir savarankišku individu yra ilgas ir kompleksiškas procesas, kuris gali trukti ne vienerius metus.
Amžiaus riba ir kriterijai
Psichologai bando nustatyti amžiaus ribą, kada žmogus tampa suaugusiu, nes ji dažnai reikalinga - tam tikros pareigos, įsipareigojimai susiję su amžiumi. Dažniausiai žmogus suaugusiu laikomas tada, kai baigia mokslus, sukuria šeimą, randa rimtą darbą ir tampa atsakingesnis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad laikas, kada prasideda suaugėlystė, labai pasikeitė.
Vilniaus universiteto profesorė Laima Bulotaitė teigia, kad „tapsmas suaugusiu“ yra ilgas procesas, galintis tęstis nuo 18 iki 28 metų. Tai susiję su daug dalykų, pavyzdžiui, mokslų baigimu, šeimos sukūrimu ir įsipareigojimais.
Taip pat skaitykite: Žymūs Ožkabalių kaimo asmenys
Kriterijų kaita
Anksčiau žmonės studijas baigdavo būdami 21-22 metų, jie iš karto įsidarbindavo. Dabar normalus ne tik mokymasis visą gyvenimą, bet ir studijos universitete sulaukus vyresnio amžiaus. Taip pat keičiasi ir šeimos sukūrimo amžius. 2011 m. vidutinis pirmą kartą vedančių vyrų amžius buvo 29 metai, o štai 2007 m. - 27 metai. Taigi žmonės tuokiasi būdami vis vyresni.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas taip pat gali būti susijęs su tapsmu suaugusiuoju. Anksčiau didelį susirūpinimą kėlė narkotikų vartojimas klubuose ar kitų pasilinksminimų metu. Paaiškėjo, kad kuomet žmonės, vartoję tuos narkotikus, baigia mokslus ar sukuria šeimas, jie liaujasi tai darę. Jie įsipareigoja, galvoja apie savo vaikus, gerą pavyzdį ir pan.
Išsilavinimas
Vienas iš kriterijų, būdingų suaugusiesiems, - išsilavinimas. Žmonės, kurie baigia tik mokyklą, iš karto pradeda dirbti, tai juos labai pakeičia. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių išsilavinimas žemesnis, tuokiasi anksčiau, tam įtakos turi ir pinigų turėjimas.
Ketvirčio amžiaus krizė
Galima išgirsti teiginių, kad šiuolaikiniai dvidešimtmečiai išgyvena ketvirčio amžiaus krizę, kuri susijusi su nerimu, nežinojimu, kuo būti, ar kurti šeimą, ar keliauti. Tai sukelia daug problemų. Žymus raidos psichologas Erikas Eriksonas vienas pirmųjų tyrinėjo visus žmogaus amžiaus tarpsnius ir siūlė tapatumo moratoriumą - nereikia skubinti žmogaus, jei jis negali apsispręsti, kuo būti, turi daug pasirinkimų.
Jaunų žmonių vertybės
Pastebima, kad jauni žmonės neskuba pirkti nei automobilių, nei butų ar kitų prabangių daiktų. Jauni žmonės ieško savęs ir nenori padaryti klaidų. Gali keistis gyvenimo būdas, siekiai ir planai. Butas ar automobilis vyresniems žmonėms atrodo kaip vertybė, o jaunų žmonių vertybės kitokios.
Taip pat skaitykite: Vincas Mykolaitis-Putinas: Gyvenimas ir kūrybos palikimas
Savęs ieškojimas
Visgi žmogus negali pasirinkti gyvenimo kelio per kelis metus. Reikia leisti savęs ieškoti. Vakarų valstybėse įprasta iki 2-3 kurso universitete studijuoti bendrus dalykus, nesirenkant specializacijos. Juk tik vėliau studentai pamato, kas juos domina. Reikia leisti jaunuoliams po mokyklos baigimo ieškoti savęs.
Emocinis intelektas ir dvasingumas
Tapsmas suaugusiuoju taip pat susijęs su emociniu intelektu (EQ) ir dvasingumu. Lektorė, pokyčių ir streso valdymo ekspertė Rita Regalė pastebi, kad šiuo metu daugėja žmonių, kuriems gana artimos ir aktualios emocinio intelekto, emocinės kompetencijos EQ, dvasingumo, sąmoningumo temos.
Emocinis intelektas
Bendrąja prasme emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti ir suvokti savo ir kitų emocijas, jas tinkamai valdyti santykyje su savimi ir kitais. Aukšto emocinio intelekto žmogus pastebi ryšį tarp vyraujančių minčių, emocijų ir iš jų kylančių veiksmų ir geba tai kontroliuoti.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai skelbia, kad intelektiniai gebėjimai (IQ) turi tik 15 proc. įtakos mūsų sėkmei, o emocinė kompetencija (EQ) - net 85 proc. Išmintį ir visišką savirealizaciją žmogui garantuoja intelektiniai gebėjimai (IQ) kartu su išlavinta emocine kompetencija (EQ).
Sąmoningumas
Žmogaus sąmoningumo lygį galime įvertinti, stebėdami jo elgesį ir reakciją į aplinką. Elgesį lemia emocijos ir jausmai, o gebėjimas jas valdyti priklauso nuo asmens sąmoningumo, emocinio intelekto lygio (EQ).
Kaip stiprinti EQ
Religingi žmonės greičiausiai patartų melstis ir prašyti Dievo pagalbos skiriant gera nuo blogo. Tačiau, manydami, kad pakanka pasimelsti ir viskas išsispręs, klystame. Sąmoningai stebėdami save, aiškiau pastebim visus savo kūno siunčiamus signalus ir suvokiam, kokia informacija, mintys mus priverčia jaustis prastai, patirti diskomfortą, skausmą. Emocinio intelekto lavinimas, EQ stiprinimas yra nuolatinis procesas ir saviugda, todėl pradinis žingsnis yra savęs pažinimas ir savivoka.
Gyvenimo išbandymai ir vertybės
Gyvenimas yra virtinė problemų, ir įgyja prasmę, atsižvelgiant į tai, kaip sprendžiame savo problemas. Visi žmonės anksčiau ar vėliau atsiduria sudėtingose situacijose, kurios kardinaliai keičia žmogaus gyvenimą. Kiekvienas individas skirtingai elgiasi išbandymų metu - vieni jų nėra pakankamai stiprūs ir pasiduoda, tačiau kiti žmonės gali pakilti kaip feniksas iš savo pelenų - tapti stipresni ir brandesni, nes patirtis padeda surasti tikrąjį gyvenimo kelią.
Jauni žmonės ieško savęs ir nenori padaryti klaidų. Gali keistis gyvenimo būdas, siekiai ir planai. Butas ar automobilis vyresniems žmonėms atrodo kaip vertybė, o jaunų žmonių vertybės kitokios.
Senėjimas: natūralus gyvenimo etapas
Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad senėjimas yra genetiškai determinuotas ir aplinkos moduliuotas. Žmogus, kaip ir dauguma sudėtingų gyvų organizmų, gimsta, auga, degraduoja ir nyksta, t.y. miršta.
Senėjimas gali būti apibūdinamas kaip 1) išaugęs grupės mirtingumas; 2) fiziologiniai pokyčiai, kuriuos paprastai sukelia atskirų kūno funkcijų mažėjimas; 3) padidėjęs jautrumas tam tikroms ligoms.
Socialinis požiūris
Nuo XIX amžiaus atsiradusi pensija yra visuomenės ženklas, kad žmogui laikas mirti. Pagrindiniu senatvės požymiu visuomenė pripažįsta sumažėjusį darbingumą. Nesvarbu, serga žmogus ar ne.
Senatvės ribos didėjimas
Prieš keletą dešimtmečių seniu ar sene pripažindavo asmenis, vyresnius kaip 50 - 55 metų, o dabar ši riba pasistūmėjo iki 70- 75 metų. Šiuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo suaugusio žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnius skirstyti į tokias grupes: iki 44 metų - jaunas; 45-59 metai - vidutinis amžius; 60-74 metai - pagyvenęs; 75-90 metų - senas; 90 metų ir daugiau - ilgaamžis.
Kaip gyventi su senatve
Su senatve nereikia kovoti, su ja reikia gyventi. Tai reiškia rūpintis organizmu (valgis, mankšta bei sportas), rūpintis savimi (bendravimas su visomis amžiaus grupėmis, neužsisklendimas savyje) ir tobulėti (mokymasis). Senas žmogus - tai ne nuosprendis, o charakteristika. Ji atspindi besibaigiančias kūno funkcijas ir nuolat besikeičiančias socialines.