Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi skirti ypatingą dėmesį savo mitybai ir gyvensenai. Tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis yra būtinas tiek motinos, tiek augančio kūdikio sveikatai. Tačiau ne visi vitaminai yra vienodai naudingi nėštumo metu, o kai kurių reikėtų vengti arba vartoti atsargiai. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokių vitaminų reikėtų vengti nėštumo metu, kokie yra būtini ir kaip užtikrinti subalansuotą mitybą.
Įžanga
Sveika gyvensena ir tinkama mityba yra nepaprastai svarbūs nėščios moters ir jos būsimo kūdikio sveikatai. Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, todėl padidėja ne tik pagrindinių maistinių medžiagų, bet ir vitaminų bei mikroelementų poreikis. Daugelis šaltinių pabrėžia, kad mikroelementų trūkumas gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis vėliau gyvenime. Todėl labai svarbu žinoti, kokius vitaminus vartoti, o kokių vengti, kad užtikrintumėte sveiką nėštumą.
Vitaminai, kuriuos reikia vartoti atsargiai arba vengti nėštumo metu
Nėštumo metu neatsakingas vaistų vartojimas gali pakenkti tiek būsimai mamai, tiek besivystančiam kūdikiui. Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami.
Vitaminas A
Vitaminas A yra svarbus antioksidantas, stiprinantis motinos ir kūdikio imuninę sistemą bei teigiamai veikiantis kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Tačiau per didelis vitamino A kiekis gali būti žalingas.
- Pavojus: Per didelės vitamino A dozės (>10 000 TV per parą) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Teratogeninį (kenkiantį vaisiaus sveikatai) poveikį turi tik vitamino A forma retinolis.
- Šaltiniai: Natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pvz., morkos, batatai).
- Rekomendacijos: Nėščioms moterims rekomenduojama neviršyti 8 000 TV vitamino A per dieną. Geriau vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis, nes jo sunkiau perdozuoti.
Vaistažolės ir žolelių preparatai
Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Komfortas nėštumo metu
- Pavojus: Nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką.
- Rekomendacijos: Prieš vartojant bet kokias vaistažoles ar žolelių preparatus, būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurios vaistažolės, tokios kaip alijošius, dviskiautis ginkmedis, dvimetė nakviša, vaistinis šalavijas, paprastasis saldymedis ar sena, laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
Kiti vaistai
Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį. Ibuprofenas laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, tačiau vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama.
Būtini vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu užtikrinti pakankamą tam tikrų vitaminų ir mineralų kiekį, kad palaikytumėte motinos ir kūdikio sveikatą.
Folio rūgštis (Vitaminas B9)
Folio rūgštis yra vienas svarbiausių maisto papildų planuojant nėštumą ir jo metu.
- Svarba: Folio rūgštis mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir anemijos riziką motinai. Ji dalyvauja DNR ir RNR biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje.
- Dozė: Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Kai kurioms moterims gydytojas gali skirti didesnes dozes (1000-5000 μg per parą), jei yra rizikos faktorių.
- Šaltiniai: Folio rūgšties galima rasti lapinėse daržovėse, avokaduose, pomidoruose, lęšiuose, burokėliuose, apelsinuose, petražolėse, pupose, kviečių sėlenose ir kepenėlėse.
Vitaminas D
Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme, kurie palaiko kaulus, dantis ir raumenis sveikus.
- Svarba: Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją ir sumažina bakterinės vaginozės riziką.
- Dozė: Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D. Esant trūkumui, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 TV per dieną yra saugu.
- Šaltiniai: Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose).
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA, yra būtinos kūdikio smegenų ir akių vystymuisi.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai mokantis namuose
- Svarba: DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi.
- Dozė: Nėštumo metu rekomenduojama dozė yra 300-1000 mg per parą. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg.
- Šaltiniai: Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys. Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis - 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus.
Kalcis
Kalcis yra būtinas vaisiaus kaulų vystymuisi ir palaiko gerą motinos skeleto funkciją.
- Svarba: Kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką.
- Dozė: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms.
- Šaltiniai: Lengvai pasisavinamo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje.
Cholinas
Cholinas vaidina svarbų vaidmenį vaisiaus smegenų vystymesi ir gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų.
- Svarba: Cholinas reikalingas normaliam smegenų vystymuisi ir nervų sistemos funkcijai.
- Dozė: Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino.
- Šaltiniai: Cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje, nes ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą.
- Svarba: Geležis reikalinga vaisiui deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas.
- Šaltiniai: Rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių.
Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui.
- Svarba: Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių.
- Dozė: Norėdamos to pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną.
- Šaltiniai: Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską.
Subalansuota mityba nėštumo metu
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Nėščia moteris turėtų gauti pakankamai energijos iš maisto, vartodama apie 20 proc. baltymų, 30 proc. gerųjų riebalų (alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus, avokadų, kartais riebios jūros žuvies) ir 50 proc. angliavandenių - kviečių, pilno grūdo gaminių, daržovių ir vaisių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvio indikacijas
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
- Alkoholis: Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą ir gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, sukelti veido deformacijas, atsilikti vaisiaus augimą, galimus klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimus.
- Jūros gėrybės: Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę.
- Žali kiaušiniai: Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus.
- Kofeinas: Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai - kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos.
- Vitaminas A: Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą.
- Žuvis su dideliu gyvsidabrio kiekiu: Venkite valgyti žuvies, kurioje yra daug gyvsidabrio, pavyzdžiui, ryklių, tunų, durklažuvių, karališkųjų skumbrių.