Visai neseniai pasaulį apskriejo naujiena apie berniuką vardu Cassianas, kuris gimė Jungtinėse Valstijose ir svėrė net 5,8 kilogramo. Jo gimimas sulaukė daugybės antraščių, kuriose jis buvo vadinamas „rekordininku“. Nors šis svoris gerokai viršija vidutinį naujagimio dydį, medicinoje tai dar nėra rekordinis atvejis. Per pastaruosius metus panašių istorijų pasirodė ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje 2023 metais gimęs kūdikis svėrė net 7,3 kilogramo. Tai kelia klausimų, kodėl kai kurie naujagimiai būna tokie dideli.
Dideli kūdikiai visuomet traukia dėmesį, bet mokslas rodo, kad tai gana įvairių veiksnių rezultatas, tai nuo genetikos iki mamos sveikatos ir nėštumo eigos. Nors tokie gimimai gali sukelti papildomų iššūkių, dauguma jų baigiasi sėkmingai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomiausius akušerijos ir ginekologijos rekordus, patekusius į Guinnesso rekordų knygą, bei aptarsime, kas lemia didelį naujagimio svorį ir kokios galimos komplikacijos.
Kas laikoma „didelio kūdikio“ gimimu?
Medikai vartoja terminą „makrosomija“, kai kūdikis gimsta sverdamas daugiau nei 4 ar 4,5 kilogramo. Kitas apibrėžimas yra „didelis pagal nėštumo laiką“, kai kūdikio svoris patenka į didesnį nei 90 proc. visų gimusių tuo metu.
Tokie gimimai sudaro apie 9 - 10 procentų visų atvejų, tad nors jie sulaukia žiniasklaidos dėmesio, iš tiesų nėra ypatinga retenybė. Dideli kūdikiai dažnai būna sveiki, tačiau jų gimimas gali pareikalauti daugiau pastangų iš medikų ir pačios motinos.
Taip pat skaitykite: Naujagimių dvynių drabužių patarimai
Galimi pavojai gimdymo metu
Gimdant stambesnį kūdikį dažniau prireikia medicininių intervencijų, pavyzdžiui, vakuumo, žnyplių ar net cezario pjūvio. Tokios procedūros būtinos tam, kad gimdymas vyktų saugiai tiek mamai, tiek kūdikiui.
Kartais pasitaiko pečių užstrigimo atvejų, kai kūdikio pečiai įstringa gimdymo kanale. Tokiose situacijose gydytojai turi veikti greitai, kad išvengtų deguonies trūkumo ar kitų komplikacijų, nors šie atvejai išlieka reti. Gimdamas per didelio svorio naujagimis gali patirti įvairių traumų, tokių kaip lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius. Taip pat gali patirti ir kraujavimą į smegenis.
Kodėl kai kurie kūdikiai gimsta didesni?
Pagrindinė priežastis yra genetika. Kai kuriose šeimose kūdikiai visada būna stambesni, ir tai laikoma normaliu paveldimumo reiškiniu. Kita priežastis yra nėštumo trukmė, nes kūdikiai, gimstantys po termino, turi daugiau laiko augti.
Didelį poveikį turi ir mamos sveikata. Sergant diabetu ar turint padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, kūdikis gauna daugiau energijos, nei reikia, todėl kaupia riebalus. Tokie kūdikiai dažnai gimsta didesni, bet reikalauja ypatingos priežiūros.
Blogai kontroliuojamas nėščiųjų ar cukrinis diabetas laikomos sunkiausiais makrosomijos rizikos veiksniais. Vaisiaus hiperglikemija skatina insulino ir augimo faktoriaus išsiskyrimą, kurie skatina vaisiaus augimą, riebalų ir glikogeno atsidėjimą.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vaiko pinigus
Ar galima prognozuoti kūdikio dydį?
Nors gydytojai matuoja pilvo apimtį ir atlieka ultragarsus, kūdikio svorį tiksliai numatyti labai sunku. Ultragarsas dažnai klysta, tai net 60 proc. atvejų kūdikiai, laikyti „dideliu“, gimsta įprasto dydžio.Todėl moterims nereikėtų jaudintis, jei tyrimai rodo galimą didelį kūdikį. Daug svarbiau, kad nėštumas būtų stebimas reguliariai, o gimdymas vyktų prižiūrint specialistams, pasiruošusiems bet kokiam scenarijui.
Kaip pasirūpinti savimi prieš gimdymą?
Svarbiausia yra gera mamos sveikata. Rekomenduojama palaikyti normalų kūno svorį dar prieš nėštumą, valgyti subalansuotai ir riboti cukraus vartojimą. Tinkama mityba ir reguliarus judėjimas padeda išvengti komplikacijų.Jei nėštumo metu diagnozuojamas diabetas, būtina griežtai stebėti cukraus lygį ir laikytis gydytojo nurodymų. Dauguma didelių kūdikių gimsta sveiki, todėl svarbiausia yra ramus požiūris ir tinkama medicininė priežiūra.
Dideli kūdikiai, tai ne liga, o gamtos įvairovė
Nors istorijos apie „milžiniškus“ kūdikius kelia susižavėjimą ir nuostabą, jos primena, kad žmogaus kūnas yra nepaprastai įvairus. Didesni naujagimiai dažniausiai būna sveiki, stiprūs ir sparčiai vystosi.Medicinos pažanga leidžia užtikrinti, kad tiek mama, tiek kūdikis būtų saugūs, nepaisant dydžio.
Guinnesso rekordų knyga: įdomiausi akušerijos ir ginekologijos rekordai
Visuotinai žinoma Guinnesso rekordų knyga - kasmetis pasaulio rekordų žinynas, kuriame pateikiami ne tik žmogaus laimėjimai, bet ir ekstremalūs pokyčiai gamtoje. Aptarsime keletą įdomesnių akušerijos ir ginekologijos rekordų.
Sunkiausias visų laikų naujagimis
Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Šis rekordas užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje, naujagimis svėrė 10,5 kg, išgyvenęs vienuolika valandų, jis mirė.1879 metais neįtikėtinai aukšta kanadietė Anna Bates (2,27 metro) pagimdė berniuką, sveriantį 9,98 kg, tačiau sunkiausias iki šiol žinomas naujagimis mirė praėjus vos 11 val. po gimimo. Didžiausio svorio naujagimis, kuriam pavyko išgyventi, pasak Guinnesso rekordų knygos, svėrė 10,2 kg.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir praktiniai antro vaiko aspektai
Sunkiausiu naujagimiu Italijoje laikomas 1955 metais gimęs 10,2 kg berniukas. Šie ir dar keletas kitų atvejų (7,57 kg kūdikis Brazilijoje, gimęs 2005 metais) į Guinnesso rekordų knygą įtraukti dėl tiesiog neįtikinamai didelio tokių naujagimių dydžio.
Dar vienas sunkiausias pasaulyje išgyvenęs ir kaip pasaulio rekordas įregistruotas naujagimis 2012 metais, atlikus cezario pjūvio operaciją, gimė Kinijoje. Jis svėrė 7 kg. Tai nėra sunkiausias naujagimis, bet jis tebėra rekordų knygoje.
2016 metais spaudoje paskelbta, kad Indijos pietuose gimė sunkiausia pasaulyje mergaitė, sverianti 6,8 kg. Manoma, kad naujagimė pagerins rekordą, pasiektą 2014 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose gimė 6,5 kg mergaitė.
Mažiausiai sveriantis naujagimis
Žmogus, telpantis delne… Taip buvo galima pasakyti apie 2004 m. Čikagoje gimusią Rumaisą Rahman. Mergytė svėrė vos 244 g ir buvo 25 cm ūgio. Jos sesutė dvynė gimusi svėrė apie 600 g. Po septynerių metų buvo pateikta naujų faktų apie mergaites. Pasirodo, kad šiandien abi mergaitės auga sveikos, jų raida buvo normali, jos lanko mokyklą.
Anksčiausiai gimęs vaikas
Ši rekordą pasiekęs naujagimis mamos pilve praleido tik pusę jam skirto laiko. Į pasaulį skubanti mergaitė, vardu Frieda, gimė Vokietijoje, kai jos mamai buvo 21 nėštumo savaitė ir penkios dienos. Išgyvenusi mažylė šį pasaulio rekordą dalijasi su berniuku iš Kanados, kuris irgi gimė tokio pat gestacinio amžiaus ir išgyveno.
Vyriausia gimdyvė
Šis titulas priklauso indei Rajo Devi Lohan. 55 metus Indijos gyventojos santuoka buvo bevaikė, kol galiausiai 2008 m. atliktas dirbtinis apvaisinimas pavyko ir dar tais pačiais metais moteris pagimdė naujagimį. Rajo Devi tuo metu buvo 70 metų. Teigiama, kad ji yra vyriausia pirmagimio susilaukusi moteris pasaulyje. Menopauzę prieš gimdymą ji jau buvo patyrusi prieš du dešimtmečius. Gimdyvės vyrui tuo metu buvo 72 metai.
Daugiausia kartų pagimdžiusi moteris
Sunku net įsivaizduoti, tačiau Guinnesso rekordų knygoje teigiama, kad rusė valstiečio Fiodoro Vasiljevo žmona per gyvenimą pagimdė net 69 vaikus. Nuo 1725 iki 1765 m. ji buvo nėščia 27 kartus, iš kurių 16 kartų pagimdė dvynukus, 7 kartus - trynukus, o 4 kartus pasaulį išvydo po keturis vaikus.
Jauniausia pasaulyje mama
Šis liūdnas rekordas priklauso Linai Medinai. 1939 m. Peru sostinėje Limoje po cezario pjūvio ji pagimdė 3 kg 500 g svorio berniuką. Mamytei tada buvo tik 5 metai ir 7 mėnesiai, o jos sūnelis buvo auginamas kaip jos brolis.
Daugiausia vaikų vieno gimdymo metu
Rekordas priklauso moteriai, kuri pagimdė aštuonetuką. Nadya Suleman 2009 m. vieno gimdymo metu pagimdė aštuonis vaikučius. Moteris buvo apvaisinta donoro sperma pagalbinio apvaisinimo būdu. Šis gimdymas buvo vertinamas prieštaringai, mat aštuonetuko motina prieš iki tol jau turėjo 6 vaikus, kurių susilaukė taip pat po pagalbinio apvaisinimo. Be to, ji neturėjo vyro ir nuolatinių pajamų.
Lietuvos rekordai
Lietuvoje gimę ketvertukai:
- 1969 m. Šilutėje gimė Čeponių ketvertukas.
- 1998 m. Vilniuje - Latukų ketvertukas.
- 2001 m. - Gancevskių ketvertukas.
- 2013 m. dar vienas ketvertukas gimė Kaune. Pastarosios šeimos tapatybė nebuvo atskleista.
Kiti Lietuvos rekordai:
- Anksčiausiai gimęs ir išgyvenęs Lietuvoje naujagimis gimė vos 22-ąją nėštumo savaitę.
- Sunkiausias, 6,8 kg masės, berniukas gimė Vilniaus Antakalnio klinikose 2001 m. ir 5,65 kg masės mergaitė gimusi Panevėžyje 1974 m.
- Mažiausia naujagimė Lietuvoje gimė 450 g masės, 28 cm ūgio - mergaitė. Ji gimė Vilniaus universiteto Moterų klinikoje 2000 m.
- 2015 m. rugsėjo 8 d. tauragiškė Lina Strangienė Kauno klinikose pagimdė keturias mergaites.
Kada naujagimis yra didelis?
Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja, dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad tai matuojama pagal gestacinį amžių, t.y. pagal tai, kelių savaičių gimsta naujagimis. Naujagimio dydį skaičiuojame pagal procentiles - tam tikro dydžio (savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį.
Vaikučiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas. Todėl labai svarbu, kokio gestacinio amžiaus yra naujagimis. Lygiai toks pats principas taikomas per dideliems naujagimiams - gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug.
Kodėl gimsta dideli naujagimiai?
Gydytoja J. Buinauskienė teigia, kad per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, ir tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Antrasis veiksnys, lemiantis didelį naujagimį, gali būti genetinis: jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, nemaža tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Taip pat ir priešinga galimybė - smulkūs tėvai - nedideli vaikai.
Dar viena didelio naujagimio priežastis - daugkartiniai gimdymai. Teoriškai kiekvienas paskesnis vaikas gimsta vis didesnio svorio.
Rizikos ir komplikacijos
Pasak gydytojos J. Buinauskienės, pagrindinė per didelio svorio naujagimių problema - tai hipoglikemija - per mažas cukraus kiekis kraujyje. Būdami gimdoje pas mamą tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, štai tada staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno.Per mažo svorio naujagimiai rizikuoja sirgti hipoglikemija, jiems komplikacijos gali būti dar rimtesnės, nes gresia ir mažaūgiškumas, esencialinė hipertenzija, antro tipo diabetas.
Kauno atvejis: Ainius - tikras rekordininkas
Šeima pasitiko savo antrąjį vaikelį - sūnų Ainių. Ainius tikras rekordininkas! Šiuo metu tai didžiausio svorio naujagimis, gimęs Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose Kaune 2022 metais. Jo gimimo svoris 5410 g., ūgis 60 cm.
Kauniečiai Justina ir Artūras Blažukai taip pat augina ir 4,5 metų dukrą. Ši gimė 4 425 gramų svorio, tačiau brolis, kurį tėveliai vadina „milžinuku“, ją pralenkė visu kilogramu. Gimdymas Justinai buvo numatytas gegužės 5 dieną, tad pernešiojo sūnų ji 6 dienas.
Iki pat Ainiaus gimimo tikino nežinojusi, kad sūnus pasaulį išvys toks didelis. Savaitę iki gimdymo darytas ultragarsinis tyrimas atskleidė, kad gims daugmaž 4 kg vaikas. Pasak Justinos, paklaida matuojant didesnius vaisius - normalus dalykas.
Ainių ji pagimdė natūraliu būdu ir itin greitai bei sklandžiai - per 6 valandas. Drabužėliai tinka 2 mėnesių kūdikiui.
Makrosomija: medicininis požiūris
Vienų autorių teigimu, vaisius yra laikomas makrosomišku, kai jis sveria >4,5 kg (arba >97 procentilius), kitų - 4,0 kg (>95 procentilius). Makrosomija dažniausiai vystosi tada, kai yra šie rizikos veiksniai: motinos cukrinis diabetas, nėščiųjų cukrinis diabetas, nutukimas, šeiminė anamnezė, pernešiotas nėštumas, didelis svorio prieaugis nėštumo metu.
Vaisiaus makrosomija yra susijusi su padidėjusia pažeidimų rizika motinai, tokių kaip skubi cezario pjūvio operacija, gimdymo takų trauma, šlapimo pūslės pažeidimas, instrumentinis gimdymas ir su juo susijusios komplikacijos, pečių distocija. Vaisiui gali grėsti didesnis mirtingumas, veidinio nervo pažeidimas, žastikaulio lūžis ir asfiksija.
Yra keletas įrodymų, kad tarp makrosomijos ir ilgalaikių sveikatos problemų, kurios vystosi vėliau, pavyzdžiui, atsparumas insulinui, hipertenzija ir nutukimas, gali egzistuoti ryšys. Kūdikiai, kurie gimė makrosomiški, sulaukę vyresnio amžiaus turės padidėjusią riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Mažiausias išgyvenęs naujagimis
Gunnnesso rekordų knygoje nurodoma, kad mažiausias pasaulyje išgyvenęs kūdikis gimė 2010 metais Vokietijoje (25 nėštumo savaitę) ir svėrė 275 g. Jis praleido 6 mėnesius intensyviosios pagalbos skyriuje ir buvo išrašytas tik pasiekęs 3,7 kg svorį.
Spaudoje skelbiama daugiau faktų apie labai mažus naujagimius. Tiesa, faktų autentiškumą patikrinti sunkoka. Pavyzdžiui, 2004 metais paskelbta apie Čikagoje gimusią Rumaisą Rahman. Ji svėrė 244 g ir buvo 25 cm ūgio. Ši mažylė buvo įrašyta į rekordų knygą kaip mažiausiai svėrusi, tačiau išgyvenusi, naujagimė, gimusi 25 nėštumo savaitę. Ji yra mažiausiai svėrusi, bet ne anksčiausiai gimusi naujagimė.
Trečias mažiausias kada nors gimęs ir išgyvenęs kūdikis taip pat sėkmingai auga. Spaudoje 2012 metais paskelbta, kad jo motina Haydee Ibarra dėl didelio kraujospūdžio, grėsusio kūdikio ir motinos gyvybei, po cezario pjūvio operacijos pagimdė Melindą (24 nėštumo savaitė). Kūdikis svėrė tik 270 g. Pasauliniame gimimų registre ji yra trečias mažiausias gimęs neišnešiotas ir išgyvenęs kūdikis.
Neišnešiotumas Lietuvoje
Lietuvoje turime šiek tiek statistikos apie neišnešiotus labai mažo svorio naujagimius, tačiau mažiausiai svėrusio naujagimio svoris ir gestacijos laikas nenurodomi. 2016 metais Lietuvoje gimė 1 622 neišnešioti naujagimiai, t. y. 5,6 proc. visų gimusiųjų. 22-27 savaičių gestacijos naujagimiai sudarė 0,2 proc. visų gimusių naujagimių. 22-23 savaitę iš viso gimė 17 naujagimių. 22-23 savaitę 2016 metais Kauno klinikose gimė 4 mažiau nei 500 g svėrę naujagimiai. Nustatyta, kad labai mažo gimimo svorio naujagimius dažniau gimdė labai jaunos (iki 19 metų) arba 35 metų ir vyresnės gimdyvės.
2017 metais kolegos iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos aprašė klinikinį atvejį, kai išgyveno 22 savaičių (plius 5 dienos) gestacijos 475 g moteriškosios lyties naujagimis, gimęs natūraliais takais. Deja, tokių retesnių klinikinių atvejų aprašymų vis dar mažoka.
Gimusiam 22 savaičių naujagimiui prognozuojamas išgyvenamumas yra tik 19-23,1 proc. Tokio amžiaus naujagimiai neišgyvena be medicininės intervencijos, jiems būtinas intensyvus gaivinimas, gydymas ir stebėsena. Dauguma išgyvenusių naujagimių turi sunkių raidos sutrikimų, tokių kaip aklumas, kurtumas, cerebrinis paralyžius.
Ilgiausias tarpas tarp dvynių gimimo
Guinnesso rekordų knygoje įregistruotas ilgiausio tarpo tarp dvynių gimimo rekordas - tai Airijoje gyvenančios 34 metų Maria Jones-Eliot naujagimė Amy, gimusi 2013 metais birželio 13 dieną, kuri svėrė 538 g. Vos Maria pagimdė, jos sąrėmiai nurimo. Ji liko ligoninėje dar 87 dienas - iki 36 nėštumo savaitės. Jai buvo indukuotas gimdymas - gimė Katie, svėrusi 2,5 kg.
Daugiavaisiai nėštumai
Pastaraisiais metais daugiavaisių nėštumų daugėja. Tam įtakos turi vyresnis nėščiųjų amžius ir pagalbinio apvaisinimo būdai. Daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje yra 11-13 proc..
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė. Dvynių perinatalinis mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei vieno vaisiaus. Dažniau pasitaiko savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hipertenzija ir (ar) preeklampsija, nėščiųjų diabetas, oligohidramnionas ar polihidramnionas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, mirtis, kraujavimas, sunki depresija pagimdžius.
tags: #kokio #svorio #didziausias #kudikis