Margučiai, neatsiejama Velykų dalis, yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Ši tradicija, apipinta senovinių papročių ir simbolikos, turi gilias šaknis, siekiančias dar pagoniškus laikus. Straipsnyje nagrinėjama kiaušinio kaip Velykų simbolio reikšmė, jo istorija, paplitimas įvairiose kultūrose ir tradicijos, susijusios su margučių marginimu bei žaidimais.
Velykų Simbolių Istorinės Šaknys
Kai kurie Velykų simboliai atkeliavo net iš viduramžių. Velykų tradicijos ir simboliai laikui bėgant keitėsi ir vystėsi, o kai kurie iš jų gyvuoja šimtmečius. Nors krikščionims Velykos yra Kristaus prisikėlimo šventė, daugelio Velykų tradicijų Biblijoje nėra. Pavyzdžiui, teigiama, kad ryškiausią pasaulietinį krikščioniškos šventės simbolį - Velykų zuikį - į Ameriką atvežė vokiečių imigrantai, atsivežę čia ir savo istorijas apie kiaušinius dedantį kiškį. Margučių puošyba, manoma, siekia bent XIII amžių, o kai kuriose pasaulio šalyse vykstančio Velykų parado apeigos turi dar senesnes šaknis. Kitos tradicijos, pavyzdžiui, velykiniai saldainiai, yra tik vienas iš modernesnių šios ankstyvos pavasario šventės priedų.
Kiaušinis - Pagoniškas Simbolis Krikščionybėje
Kalbant apie tai, kodėl apskritai kiaušinis yra laikomas Velykų simboliu, manoma, jog greičiausiai tai yra susiję su pagoniškomis tradicijomis. Kiaušinis, senovinis naujos gyvybės simbolis, buvo siejamas su pagoniškomis pavasario šventėmis. Tačiau tikslią margučių kilmę sunku nustatyti. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines.
Žvelgiant iš krikščionių perspektyvos, Velykų kiaušiniai rodo Jėzaus išėjimą iš kapo ir prisikėlimą. Kiaušinių puošimas Velykoms, pasak kai kurių šaltinių, yra tradicija, kuri siekia mažiausiai XIII amžių. Vienas iš šio papročio paaiškinimų yra tas, kad bažnyčia draudė valgyti kiaušinius per Didžiąją savaitę, bet vištos šiuo laikotarpiu ir toliau juos dėdavo, tad anuomet dekoruojami būdavo būtent tie Didžiosios savaitės kiaušiniai. Taip žmonės pažymėdavo atgailos ir pasninko laikotarpio pabaigą, o paskui valgydavo per Velykas kaip šventinį valgį.
Stačiatikių tradicijoje raudonai dažomi kiaušiniai simbolizuoja Jėzaus ant kryžiaus pralietą kraują, bet daugelis tautų margučius dažo įvairiomis ir skirtingas reikšmes turinčiomis spalvomis, margina saulę ir kitus dangaus kūnus vaizduojančiais piešiniais, augaliniais motyvais ir liaudiškais ornamentais.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Margučiai - Slavų Tautų Tradicija, Perimta Lietuvių
Vis tik tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja kiaušinių marginimo tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais, pažymi Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė. „Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pasakoja A. Valiukevičienė.
Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios. „Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis“, - teigia tautodailės specialistė.
Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradicškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“
Velykų Tradicijos, Susijusios su Gamta
Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos. Pirmasis sumuštas margutis paprastai yra nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalinamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui. „Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t. y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų“, - pasakoja tautodailės specialistė.
A. Valiukevičienė priduria, kad daugelio velykinių tradicijų ištakas galima rasti gamtos ciklo reikšmingume. Pavasarį į žemę ne tik sugrįžta šviesa ir šiluma, bet ir stiebiasi nauji žolynai, peri paukščiai: „Prieš daugybę tūkstančių metų gyvenusiam žmogui pavasaris reiškė ir paukščių kiaušiniais papildytą maisto racioną, savotišką atgaivą kūnui po jį išsekinusios žiemos. Be to, laukinių paukščių kiaušiniai dažnai yra margi, taškuoti, todėl primena dabartinius margučius.“
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Kiaušinių Ridenimo Tradicija JAV Baltuosiuose Rūmuose
Kiaušinių ridenimas yra jau tradicija tapęs ne tik Lietuvoje, bet ir JAV Baltuosiuose rūmuose. Šiose lenktynėse kasmet pirmadienį po Velykų vaikai Baltųjų rūmų pievelėje stumia papuoštus, kietai virtus kiaušinius. Pirmasis oficialus Baltųjų rūmų kiaušinių ridenimas įvyko 1878 m., kai prezidentu buvo Rutherfordas B. Hayesas. Šis įvykis neturi religinės reikšmės, nors kai kurie žmonės laikė, kad kiaušinio ridenimas yra akmuo, blokuojantis Jėzaus kapą, nuritusį ir vedantį į Jėzaus prisikėlimą. Taip pat Jungtinėse Valstijose tarp vaikų populiarus Velykų žaidimas - margučių ieškojimas: kiaušiniai išslapstomi, o vaikai rungiasi, kuris daugiau jų surinks.
Pirmoji dama Lucy Hayes, 19-ojo JAV prezidento Rutherfordo B.Hayeso žmona, dažnai minima kaip tradicinio margučių ridenimo Baltuosiuose rūmuose pradininkė. 1878 m. ji pakvietė vaikus su tėvais ateiti ridenti atsineštų kiaušinių ant Baltųjų rūmų vejos ir nuo tada šis renginys antrąją Velykų dieną čia vyksta kasmet. Iki tol Vašingtono gyventojai mėgdavo ridenti margučius nuo Kapitolijaus kalvos. Kasmet ten žaisti susirinkdavo vis daugiau vaikų ir Kongreso nariai ėmė nerimauti, jog didžiulė trypianti minia pridarys kalvai žalos. Todėl 1876 metais Kongresas ir prezidentas Ulyssesas S. Grantas priėmė įstatymą, draudžiantį ridenti kiaušinius nuo Kapitolijaus kalvos. Kai kurių istorinių šaltinių teigimu, Hayesai Baltųjų rūmų pievelę margučių ridenimui atvėrė jau kitais metais, 1877-aisiais, kai paties prezidento to paprašė vienas mažas berniukas.
Kiaušinių Marginimas ir Simbolika
Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Jei marginama rankiniu būdu, tai dažniausiai pradedama daryti nuo taško kiaušinio centre, kiaušinį padalijant į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Marginimas šiai dienai labiau skirtas papuošti kiaušinius taip, kad jie būtų kuo gražesni, išskirtiniai, tuo tarpu anksčiau būdavo marginama simboliais, tikint magiška jų galia.
Saulės ženklai, simboliniai jos piešiniai ant margučio kviesdavo saulę, kad jos netrūktų derliui, augmenija reikšdavo gausesnio derliaus prašymą iš dievų, gyvūnija turėjo savo reikšmes, pavyzdžiui jauni žalčiai reikšdavo bundančią gyvybę. Spalva - dar daugiau reikšmių. Žemei gėrio buvo linkima juoda spalva, žalia primindavo apie žaliuojančią gamtą, gelsva - prašymas geresnio javų derliaus.
Dažyti kiaušiniai kartais likdavo namuose ir po Velykų. Tikėta, kad prasmingi raštai suteikdavo kiaušiniui daug galios. Augalai, įvairios mitinės būtybės (pvz., žalčiai) dažais saugodavo nuo ligų, nesėkmių ir kt.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Tradiciniai Velykų Žaidimai su Kiaušiniais
Būdavo tikima (o kartais ir iki šiol tikima), jog prasikalęs kiaušinęs skatins derlių, dėl to kiaušiniai daužomi. Dažniausiai sutinkamas kiaušinių praskėlimo būdas: vienas žmogus laiko vieną kiaušinį, kitas žmogus su kitu kiaušiniu daužia per jį. Tikima, jog tas, kurio kiaušinis skilo vėliausiai gali tikėtis gausiausio derliaus, tačiau tradicijos šiek tiek skiriasi, labai daug kas priklauso nuo regiono ar net konkrečios šeimos įpročių. Štai kai kur kiaušinius mušdavo tik vyrai, o tas kurio kiaušinis būdavo stipriausias galėjo tikėtis greitu metu sulaukti palikuonių. Per Velykas dažnai žaidžiama - vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu, dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami - susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.
Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų - gyvačių - budinimą. Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį.
Kiaušinių Gydomosios Savybės
Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios, tarp jų ir gydomosios. Buvo manoma, kad kiaušiniai gydo žaizdas. Žaliu kiaušiniu seniau kartais būdavo gydomas net moterų nevaisingumas. Senovėje dalis velykinių kiaušinių buvo saugoma ilgai, nes manyta, jog namuose laikomi margučiai saugo sodybą nuo Perkūno.
Kiti Velykų Simboliai
Be margučių, Velykos turi ir kitų simbolių, tokių kaip Velykų bobutė, kiškiai ir ėriukai, kurie taip pat turi savas reikšmes ir tradicijas.
Velykų Boba
Velykų boba ar Velyke vadinama mitinė būtybė, kuri dažo kiaušinius ir naktį juos išdalija vaikams. Dėl to Velykų rytą vaikai prie lovos rasdavo margučių, kuriuos neva dažė Velykė. Jos padėjėjai, kurie išvežioja kiaušinius vaikams - kiškiai.
Kiškiai
Kiškiai - gyvybės pranašai pavasarį, todėl, matyt, neatsitiktinai buvo pasirinkti Velykų simboliu. Kartu tai ir vaisingumo simbolis, tad puikiai tinka šiai pavasario šventei. Valgomi kiškučiai - komercinė gudrybė, kurią pamėgo vaikai, tačiau ir šios ištakos gana tolimos, siekia XIX a. pradžią, kuomet Vokietijoje toks buvo iškeptas iš miltų ir cukraus. Šiai dienai populiariausi saldūs šokoladiniai kiškiai, dažniausiai tuščiaviduriai.
Archeologiniai Radiniai
„Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pasakoja A.
Kiaušinių Maistinė Vertė
Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, juose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos. Pats kiaušinis - nėra labai kaloringas produktas. 100 gramų yra tik 157 kcal, o tuo tarpu kiaulienoje 355-489 kcal, pieniškose dešrelėse - 332 kcal.
Kiaušinyje labai gerai subalansuotos visos nepakeičiamos aminorūgštys. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Kiaušinyje yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Vitaminai A ir D stiprina sveikatą, didina atsparumą ligoms bei skatina augimą, tai ypač svarbu mūsų mažiesiems.
Kiaušinio trynyje yra gana daug cholesterolio (0,2-0,3 g), tačiau kiaušinyje yra daug lecitino - 8,6 proc., kuris trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse. Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 proc., t.y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltymo baltymai yra visaverčiai.