Įvadas
Genetinis modifikavimas, ypač žmogaus embrionų, yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų šiuolaikiniame moksle. Ši sritis apima didžiulį potencialą gydyti genetines ligas ir pagerinti žmogaus sveikatą, tačiau kartu kelia rimtų etinių klausimų ir baimių dėl galimų nenumatytų pasekmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime atvejį, kai Kinijoje gimė genetiškai modifikuotos dvynės, išnagrinėsime mokslinius, etinius ir teisinius aspektus, susijusius su šiuo įvykiu.
Istorijos Pradžia: He Jiankui Eksperimentas
2018 m. lapkritį kinų genetikas He Jiankui paskelbė, kad jis modifikavo žmogaus embrionų geną, siekdamas suteikti jiems atsparumą ŽIV. Jis teigė, kad šis metodas galėtų būti naudojamas siekiant sumažinti ŽIV/AIDS ligų naštą didelėje Afrikos dalyje, kur užsikrėtusieji dažnai patiria didelę diskriminaciją. Šis pranešimas sukėlė audringą kritikos audrą iš mokslininkų ir etikų visame pasaulyje.
He Jiankui pasirinko poras, kurių tėvas buvo užsikrėtęs ŽIV, o motina - ne. Jis modifikavo pagrindinį daugelio žmogaus embrionų geną tokiu būdu, kuris, kaip manoma, suteikia atsparumą ŽIV. Modifikacija gali būti perduota su juo gimusių vaikų palikuonims.
Šendženo teismas nustatė, kad He Jiankui ir du jo bendradarbiai suklastojo dokumentus ir suklaidino gydytojus, nes jie to nežinodami implantavo genų modifikuotus embrionus moterims, kurios siekė pastoti dirbtinio apvaisinimo pagalba. Viena mama 2018 metų lapkritį pagimdė mergaites dvynes, tačiau tokiomis pačiomis aplinkybėmis gimė ir dar vienas vaikas, tačiau neaišku, kada tiksliai.
Teismas nusprendė, kad trys kaltinamieji tyčia pažeidė nacionalinius biomedicininių tyrimų ir medicinos etikos reglamentus ir neapgalvotai taikė genų redagavimo technologiją žmonių reprodukcinėje medicinoje.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Moksliniai Aspektai: CRISPR Technologija ir CCR5 Genas
He Jiankui eksperimente naudojo CRISPR/Cas9 genomo redagavimo technologiją. Ši technologija leidžia mokslininkams santykinai paprastai „pataisyti“ konkrečius genus, pavyzdžiui, susijusius su sunkiomis ligomis.
Tyrėjai „išjungė“ CCR5 geną pradinėje embrionų vystymosi stadijoje. Šis genas geba kurti „landą“, per kurią į ląstelę patenka ŽIV. Šis virusas mokslininkų dėmesį patraukė, nes Kinijoje ŽIV nešiotojams sunkiau rasti darbą ir gauti medicinos paslaugas.
Atlikta analizė jokių kitų genų sutrikimų neaptiko. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad CCR5 redagavimas, net jei ir išvaduoja iš ŽIV, gali padidinti jo jautrumą kitiems virusams, tokiems, kaip Vakarų Nilo karštinės ar gripo.
CRISPR Technologijos Potencialas ir Rizikos
CRISPR/Cas9 genomo redagavimo technologija tapo proveržiu, suteikusiu mokslininkams santykinai paprastą konkrečių genų, pavyzdžiui, susijusių su sunkiomis ligomis, „pataisymo įrankį“. Pastaruosius kelis metus šiuo metodu bandoma (ir netgi naudojama) redaguoti suaugusių žmonių genomą, taip kovojant su kai kuriais įgimtais defektais ir vėžiu. Tačiau akivaizdu, kad embriono genomo redagavimas yra sudėtingesnė užduotis, nei manipuliacijos suaugusio organizme, ir kelia galimų nepageidaujamų mutacijų riziką.
Etiniai Klausimai: Ribos Tarp Gydymo ir Tobulinimo
Bandymai kištis į negimusių vaikų DNR kelia ir kels daug klausimų: viena vertus, tai - nesuprantama ir rizikinga pilkoji zona tarp gydymo ir žmogaus „tobulinimo“, antra vertus - jos tikslai kuo kilniausi. Dalis mokslo bendruomenės eksperimentą jau pasmerkė kaip etiškai nepriimtiną. Vienas iš CRISPR technologijos kūrėjų Feng Zhang paragino paskelbti pasaulinį jos naudojimo būsimiems vaikams moratoriumą, nes kol kas rizika didesnė už potencialią naudą.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kritika ir Atsargumas
Ekspertai sutinka, kad yra saugesnių ir veiksmingesnių ŽIV infekcijų prevencijos būdų, o eksperimentas buvo laikomas ankstyvu, neatsakingu ir nepagrįstu, nes dėl jo kūdikiams kilo rizika, susijusi su genų redagavimu, o tai mažai naudos.
Daktaras Davidas Baltimoras, Nobelio premijos laureatas, pirmaujantis AIDS tyrinėtojas ir imunologijos ekspertas, pavadino Jį „neatsakingu“. Baltimorė, kuri palaiko žmogaus genų redagavimo moratoriumą, teigė, kad jo eksperimentas mediciniškai nereikalingas.
Teisiniai Aspektai: Draudimai ir Apribojimai
Daugumoje šalių galioja įstatymai ar teisės aktai, draudžiantys eksperimentus su žmonėmis arba labai apsunkinantys jų atlikimą. JAV ir Europoje žmogaus spermą, kiaušialąstes ir embrionus redaguoti leidžiama tik atliekant laboratorinius eksperimentus.
Kinijos Teisinė Sistema
Kinijoje apribojimai kiti: žmones draudžiama klonuoti, bet, panašu, jo DNR redagavimo šis draudimas neapima. Vis dėlto, He Jiankui apėjo pačios mokslo bendruomenės nustatytą darbo moratoriumą.
Už savo veiksmus He Jiankui buvo nuteistas kalėti 3 metus. Šendženo teismas pareiškė, kad vyrai veikė „siekdami asmeninės šlovės bei naudos“ ir rimtai „sutrikdė medicinos tvarką“. „Jie peržengė mokslo tyrimų ir medicinos etikos dugną“, - nurodė teismas.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Pasekmės ir Ateities Perspektyvos
Kūdikių genų redagavimo pasekmės yra neaiškios, tačiau tikėtina, kad poveikis gali būti ilgalaikis. Jei kūdikiai užauga ir susilaukia savo vaikų, bet kokie genetiniai pokyčiai gali būti perduodami iš kartos į kartą. Tai galėtų lemti ilgalaikius žmonių rasės pokyčius.
He Jiankui Grįžimas Prie Mokslo
Nepaisant įkalinimo, He Jiankui pranešė grįžęs prie darbų, konkrečiau - Alzheimerio ir kitų genetinių ligų gydymo. Jis teigė atnaujinęs žmogaus embriono genomo redagavimo tyrimus, nors paminėjo, kad neplanuoja tęsti darbo su kūdikiais, už kurį buvo nuteistas. Be to, pažadėjo laikytis tarptautinių taisyklių.
Visuomenės Nuomonė ir Priėmimas
Genetikas teigia, kad visuomenė galiausiai genų modifikacijas priims. Tačiau kol kas visuomenės nuomonė yra nevienareikšmė. Neseniai atliktoje apklausoje daugiau nei 60% kinų pareiškė, kad pritaria genomo redagavimui, jeigu jis skirtas konkretaus sunkaus susirgimo gydymui.
Kiti Pavyzdžiai: Siamo Dvynės ir Genetiniai Tyrimai
Siamo dvynės, kurios dalinasi vienu kūnu, dvejomis rankomis ir kojomis, gimė atlikus cezario pjūvį praėjusią savaitę. Kadangi dvynės turi tik vieną kūną, neįmanoma jų atskirti. Tokių susijungusių dvynių, besivystančių iš apvaisinto kiaušinėlio ląstelės, kuri nepajėgia galutinai pasidalinti, gimimas yra ypatingai retas.