Kell antigenas - reta kraujo ypatybė, apie kurią nemažai kraujo donorų sužino tik po išsamesnių tyrimų. Nors ir itin retas, kai kuriems pacientams jis ypač svarbus. Šiame straipsnyje aptarsime Kell antigeno reikšmę nėštumo metu, galimą poveikį vaisiui ir kokie tyrimai bei priežiūra reikalingi tokiais atvejais.
Kas yra Kell antigenas?
Antigenas yra tam tikras darinys, kurį žmogaus kraujo ląstelės - eritrocitai - turi savo paviršiaus apvalkale. Būtent pagal šiuos darinius nustatomos kraujo savybės ir donoro bei recipiento suderinamumas. Kitaip tariant, pagal antigenus nustatoma, ar vieno žmogaus kraujas tiks kitam. Įprastai pakanka žinoti tik kraujo grupę ir rezus faktorių, o retesni antigenai, tokie kaip Kell, vertinami tik esant medicininei būtinybei. Skaičiuojama, kad Kell antigeną turi tik apie 9 proc. baltosios rasės ir vos 2 proc. kitų rasių žmonių.
Kell antigenas ir kraujo perpylimas
Jei žmogui, neturinčiam Kell antigeno, būtų perpilamas Kell antigeną turintis kraujas, organizmas gali pradėti gaminti antikūnus. Tokia imuninė reakcija ne visada pasireiškia iš karto, tačiau vėliau ji gali apsunkinti pakartotinius kraujo perpylimus ir sukelti rimtų komplikacijų. Pacientams, kuriems jau yra susiformavę antikūnai prieš Kell antigeną, tinkamo kraujo parinkimas tampa sudėtingesnis ir reikalauja itin kruopštaus suderinamumo įvertinimo. Be nėštumo, Kell antigeno suderinamumas ypač svarbus pacientams, kuriems dėl lėtinių ar onkologinių ligų, sunkių traumų reikalingi pakartotiniai kraujo perpylimai. Tokiais atvejais net ir anksčiau susiformavę antikūnai gali lemti, kad netinkamai parinktas kraujas sukeltų nepageidaujamas imunines reakcijas. Priešingai, tokio donoro kraujas tam tikrais atvejais gali tapti itin reikalingas pacientams, kuriems būtinas tiksliai suderintas kraujas.
Kell antigenas ir nėštumas: galimas poveikis vaisiui
Kell antigenas yra reikšmingas ne tik kraujo perpylimų metu, bet ir nėštumo laikotarpiu. Jei nėščioji neturi Kell antigeno, o vaisius jį paveldi iš tėvo, moters organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, galinčius paveikti vaisiaus kraują ir sukelti hemolizinę naujagimių ligą (mažakraujystę).
Konkrečiau, jei moteris yra Kell neigiama, o tėvas - Kell teigiamas, vaisius gali paveldėti Kell antigeną. Nėštumo metu, ypač jei yra kraujavimas ar kitos komplikacijos, vaisiaus kraujo ląstelės gali patekti į motinos kraujotaką. Tuomet motinos imuninė sistema gali atpažinti Kell antigeną kaip svetimą ir pradėti gaminti antikūnus prieš jį. Šie antikūnai gali pereiti placentą ir atakuoti vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, sukeldami jų irimą (hemolizę) ir mažakraujystę.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Svarbu paminėti, kad antikūnai prieš Kell antigeną gali susidaryti ne tik nėštumo metu, bet ir po ankstesnių kraujo perpylimų. Todėl visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar jos turi antikūnų prieš Kell antigeną.
Nėštumo priežiūra, jei moteris neturi Kell antigeno, o tėvas yra Kell teigiamas
Tokiais atvejais nėštumas yra atidžiau stebimas, atliekami papildomi tyrimai, o prireikus taikomas specializuotas gydymas. Jei nėščiosios kraujyje randama antikūnų prieš Kell antigeną, būtina atlikti papildomus tyrimus, siekiant įvertinti vaisiaus būklę. Tai gali apimti:
- Antikūnų titro nustatymą: Šis tyrimas parodo antikūnų kiekį motinos kraujyje. Jei titras yra didelis, tai rodo didesnę riziką vaisiui.
- Vaisiaus kraujotakos tyrimą ultragarsu (Doppler): Šis tyrimas leidžia įvertinti vaisiaus kraujotaką ir nustatyti, ar jis nepatiria mažakraujystės.
- Amniocentezę arba kordocentezę: Šie invaziniai tyrimai leidžia paimti vaisiaus kraujo mėginį ir nustatyti jo kraujo grupę bei hemoglobino kiekį. Taip pat galima nustatyti, ar vaisius yra Kell teigiamas.
Jei tyrimai parodo, kad vaisius patiria mažakraujystę, gali būti reikalingas kraujo perpylimas vaisiui dar jam esant gimdoje. Ši procedūra atliekama specializuotuose perinataliniuose centruose. Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.
Imunoprofilaktika
Kaip ir esant rezus faktoriaus neatitikimui, moterims, neturinčioms Kell antigeno, gali būti taikoma imunoprofilaktika. Tai reiškia, kad nėštumo metu joms gali būti suleistas imunoglobulinas, kuris padeda apsaugoti vaisių nuo antikūnų poveikio. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Rezus faktoriaus neatitikimas ir nėštumas
Planuojant šeimos pagausėjimą, svarbi ne tik moters sveikata, bet ir tai, kokia jos kraujo grupė. Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, tačiau tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu. Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė. Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Mitai apie rezus faktoriaus neatitikimą
Nėra mokslinių įrodymų, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.
Kur kreiptis pagalbos?
Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius.
Apibendrinimas
Nors Kell antigenas yra reta kraujo ypatybė, svarbu žinoti apie jo galimą poveikį nėštumo metu. Jei esate Kell neigiama, o jūsų partneris - Kell teigiamas, pasitarkite su savo gydytoju dėl papildomų tyrimų ir priežiūros. Laiku atlikti tyrimai ir tinkama priežiūra gali padėti užtikrinti sėkmingą nėštumą ir sveiko kūdikio gimimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju