Vaiko gimimas - vienas didžiausių stebuklų gyvenime. Vis dėlto, daugelis porų susiduria su sunkumais siekiant šio tikslo. Laimei, medicinos pažanga siūlo įvairius gydymo būdus, palengvinančius natūralų pastojimo procesą. Pagalbinis apvaisinimas, pradėtas taikyti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, tapo vilties šaltiniu milijonams šeimų visame pasaulyje.
Kas Yra Apvaisinimas?
Apvaisinimas, arba fertilizacija (lot. fertilisatio, fecundatio) - tai sudėtingas ir nuoseklus procesas, kurio metu susijungia vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušialąstė) lytinės ląstelės (gametos). Susijungus jų branduoliams, atsiranda nauja ląstelė - zigota, iš kurios vėliau vystosi naujas organizmas (gemalas). Kitaip tariant, apvaisinimas - tai augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas.
Natūralus Apvaisinimas
Natūralus apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakio ampulėje, ne vėliau kaip per 12 valandų (kai kurių autorių duomenimis - per 24 valandas) po ovuliacijos ir ne vėliau kaip per 2 paras (kai kurių autorių duomenimis - per 3 paras) po ejakuliacijos. Lytinio akto metu į moters makštį patenka keli šimtai milijonų spermatozoidų (nuo 200 iki 600 milijonų), tačiau kiaušintakių ampulę pasiekia tik apie 200-500 iš jų.
Spermatozoidas juda dėka savo uodegos banguojančių ir sukamųjų judesių 1,5-3 mm/min greičiu. Gimdoje jam "padeda" šarminė terpė ir gimdos sienos raumenų susitraukimai, kiaušintakiuose - sienos raumenų ir jie išsklaido folikulines ląsteles.
Pirmojo pro spindulinį vainiką prasiskverbusio spermatozoido galvos citolema jungiasi prie skaidriosios srities receptorių, glikoproteinų ZP3. Tai sukelia spermatozoido akrosominę reakciją, kurios metu plyšta akrosomos pūslelė, esanti priekiniame jo galvos poliuje ir pripildyta fermentų. Išorinė akrosomos pūslelės membrana daugelyje vietų susilieja su spermatozoido citolema ir joje buvę fermentai - akrozinas, esterazė, neuraminidazė ir kt. - išsilieja ir pradeda toje vietoje ardyti skaidriąją kiaušinėlio sritį. Spermatozoidas pro nedidelį skaidriosios srities plyšį patenka į aplinkinį trynio tarpą.
Taip pat skaitykite: Gimimas: vystymosi pabaiga
Spermatozoidui prisiglaudus prie kiaušinėlio, susijungia abiejų lytinių ląstelių citolemų baltymai, vyksta kiaušinėlio citolemos depoliarizacija, o citoplazmoje padidėja kalcio jonų koncentracija. Tai lemia kiaušinėlio antrosios mejozės pabaigą, kai iš antrinio ovocito susidaro subrendęs kiaušinėlis, turintis haploidinį chromosomų rinkinį, ir nedidelis antrinis polocitas, kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą. Be to, tai įjungia tolesnį dalijimosi ir metabolizmo mechanizmą bei sukelia žievinę (kortikinę) reakciją.
Žievinės reakcijos metu kiaušinėlio žievės granulės išlieja savo turinį į aplinkinį trynio tarpą. Atsipalaidavę šių granulių fermentai modifikuoja ZP3 receptorius. Vyksta skaidriosios srities zoninė reakcija, todėl kiti spermatozoidai prie šių receptorių prisijungti nebegali ir nepajėgia prasiskverbti pro skaidriąją sritį. Taigi skaidrioji sritis tampa polispermijos bloku ir dabar vadinama apvaisinimo dangalu. Būtent dėl šios priežasties tik vienas vienintelis spermatozoidas „įveikia“ visus kiaušinėlio dangalus ir jį apvaisina (tai monospermija).
Kiaušinėlio paviršiuje, kur prisiliečia spermatozoido galva, susidaro apvaisinimo kūgis. Susiliejus citolemoms, susilieja ir gametų citoplazma. Spermatozoido galva ir uodega įplaukia į kiaušinėlio citoplazmą, o jo citolema lieka išorėje. Tolesnis spermatozoido kelias vadinamas lytinio susijungimo keliu. Jo galvutė su branduoliu pasisuka 180° kampu, uodega degeneruoja. Abiejų ląstelių branduoliai dabar vadinami moteriškuoju ir vyriškuoju probranduoliais, persitvarko. Jie didėja, artėja vienas prie kito, netenka apvalkalų. Tai vadinama probranduolių šokiu. Jiems susiliejus į vieną apvaisinto kiaušinėlio, arba zigotos, branduolį susidaro nauja ląstelė - vienaląstė gemalo užuomazga - zigota. Netrukus susidaro dalijimosi verpstė.
Nevaisingumas: Problema, Reikalaujanti Dėmesio
Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių. Kuo moteris vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis.
Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Nevaisingumas tampa vis aktualesne problema visame pasaulyje. Europoje stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų.
Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros??( gal moters)?? nevaisingumas, o 8 proc. Beveik 9 proc. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų.
Prieš Rekomenduojant Dirbtinį Apvaisinimą
Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.
Pagalbinis Apvaisinimas: Sprendimas Nevaisingumo Problemai
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Nuo pagalbinio apvaisinimo sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
Pagrindiniai Pagalbinio Apvaisinimo Etapai
- Specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan.
- Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
- Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.
- Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas.
- Pagalbinis apvaisinimas.
- Kiaušidžių stimuliacija. Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.
- Intrauterininė inseminacija (IUI). Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu. Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas.
- Nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė nėščiosios priežiūra.
Pagalbinio Apvaisinimo Metodai
Šiuo metu pasaulyje yra daug skirtingų pagalbinio apvaisinimo metodų ir technologijų, padedančių poroms pastoti.
Intrauterininė Inseminacija (IUI): Pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF): Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
ICSI (Intracitoplazminė Spermos Injekcija): Pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Atliekant pagalbinį apvaisinimą Medicija klinikoje, folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas.
Sėkmės Faktoriai
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Ikigemalinis Laikotarpis: Lytinių Ląstelių Raida ir Apvaisinimas
Prenatalinis laikotarpis dalijamas į tris tarpsnius: ikigemalinį, gemalo ir vaisiaus. Ikigemalinis laikotarpis (dar vadinamas progeneze) apima lytinių ląstelių raidą ir apvaisinimą. Lytinių ląstelių, arba gametų, raida - gametogenezė (moters - ovogenezė, vyro - spermatogenezė) - tai lyg pasirengimas apvaisinimui. Jos metu vyksta lytinių ląstelių mejozė, todėl chromosomų kiekis sumažėja dvigubai nuo diploidinio iki haploidinio rinkinio, kinta jų dydis bei forma. Per spermatogenezę spermatozoidas netenka beveik visos citoplazmos. Kiaušinėlis, atvirkščiai, per ovogenezę didėja, nes daugėja citoplazmos, kurioje kaupiasi medžiagų užsimezgusiai gyvybei maitinti. Be to, gametos įgyja specialių struktūrų, pvz., spermatozoidas tampa uodeguotas, kad galėtų judėti, o kiaušinėlio citoplazmoje atsiranda organoidų, jį apsupa dangalai, kurie svarbūs apvaisinimui, implantacijai ir kt.
Apvaisinime dalyvauja subrendęs, t. y. Baigęs spermatogenezę, spermatozoidas. O kiaušinėlis mejozę užbaigia tik apvaisinimo momentu. Dar iki gemalo užsimezgimo gali sutrikti lytinių ląstelių raida. Tokios būklės vadinamos gametopatijomis. Jos gali lemti nevaisingumą, paveldimas ligas, įgimtas sklaidos ydas.
Apvaisinimas Augaluose
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai). Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas. Apvaisinti patelės lytinę ląstelę galima vienu spermatozoidu (monospermija; būdinga žinduoliams) arba daugiau kaip vienu (polispermija; būdinga ropliams). Apvaisinimo metu skiriamos 3 fazės: prasiskverbimas, branduolių susiliejimas ir chromosomų pasikeitimas. Spermatozoidai, patekę į lytinius takus, juda kiaušinėlio link. Judėjimą sąlygoja cheminės medžiagos. Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio. Spermatozoido ir kiaušinėlio prisilietimo vietoje jungiasi abiejų ląstelių plazminės membranos, susilieja jų turinys ir per kelias sekundes iš dviejų ląstelių susidaro viena. Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį. Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos. Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu.
Primityvios sandaros dumblių vyriškosios ir moteriškosios gametos morfologiškai nesiskiria (izogamija). Sudėtingesnės sandaros augalų (samanų, paparčių) gametos yra dvejopos - didesnės makrogametos (moteriškosios lytinės ląstelės) ir mažesnės mikrogametos (vyriškosios lytinės ląstelės). Jų susiliejimas vadinamas heterogamija. Sėklinių augalų nejudrios moteriškosios gametos vadinamos kiaušialąstėmis. Vyriškosios gametos smulkesnės, jų yra labai daug; nejudrios vadinamos spermiais, o judrios (su žiuželiais) - spermatozoidais. Gaubtasėklių augalų kiaušialąstė yra mezginėje esančiame gemalo maišelyje, o spermiai susidaro iš kuokelių dulkinėse esančių žiedadulkių generatyvinės ląstelės. Jos branduolys, po žiedo apdulkinimo pasidalijęs į 2 lytines ląsteles - spermius, patenka į gemalo maišelį. Vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas - su gemalo maišelio antriniu branduoliu. Šis procesas, 1898 išaiškintas S. Navašino, vadinamas dvigubu apvaisinimu.
tags: #kas #yra #apvaisinimas