Įvadas
Ar gimimo eilė iš tiesų formuoja mūsų asmenybę? Nuo atsakingų pirmagimių iki maištingų jaunėlių, šie apibendrinimai dažnai atpažįstami šeimos dinamikose. Tačiau ar tai iš tiesų lemia gimimo tvarka, ar vis dėlto - aplinka ir patirtys? Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką apie gimimo eilės įtaką asmenybei sako moksliniai tyrimai ir kaip šis veiksnys gali paveikti mūsų gyvenimus.
Mokslas ir Gimimo Eilė: Daugiau Mitų Nei Faktų
Per pastarąjį šimtmetį psichologai ieškojo atsakymo į klausimą, ar gimimo tvarka iš tiesų formuoja mūsų asmenybę. Deja, iki šiol tyrimų rezultatai - prieštaringi. Viena priežasčių - sunku atskirti gimimo tvarkos įtaką nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, šeimos dydžio, socialinės padėties ar tėvų lūkesčių. Kaip teigia psichologijos profesorė Catherine Salmon, "Yra tiek daug dalykų, kurie daro įtaką vystymuisi ir asmenybei. Ir nors gimimo tvarka yra vienas iš jų, tačiau reikia pridėti ir tėvus, bendraamžius, aplinką, kurioje augama, genus, konfliktus su broliais ir seserimis ir pan."
Naujausi tyrimai rodo, kad gimimo eilė neturi sistemingos, ilgalaikės įtakos pagrindiniams asmenybės bruožams, tokiems kaip:
- Ekstraversija / introversija
- Sąžiningumas ir empatija
- Emocinė stabilumas
- Intelektas ir kūrybiškumas
Tačiau tai nereiškia, kad gimimo tvarka visai nesvarbi. Kaip pabrėžia psichologė Giedrė Kivylienė, "Norisi užduoti kitą klausimą: kaip jūs vaikystėje išgyvenote savo gimimo poziciją? Neabejoju, kad susimąsčius iškyla asmeniniai išgyvenimai, gal net nuoskaudos. Štai šiuos potyrius galima susieti su žmogaus charakterio savybėmis kur kas labiau nei pačią gimimo tvarką."
Gimimo Eilės Stereotipai ir Realūs Skirtumai
Nepaisant mokslinių įrodymų trūkumo, egzistuoja įvairūs stereotipai apie skirtingų gimimo eilių atstovus:
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Pirmagimiai
Sakoma, kad pirmagimiai dažnai būna atsakingesni, labiau linkę į perfekcionizmą ir organizuotumą. Jie dažnai prisiima mokytojo vaidmenį, o tai daro teigiamą įtaką jų asmenybės formavimuisi. Vaikai mokydami kitus, geriau patys įsisavina naujus dalykus, yra kantresni, labiau linkę padėti, suprasti, gerina vadovavimo įgūdžius. Tyrimai iš JAV, JK ir Vokietijos rodo, kad pirmagimiai dažniau surenka šiek tiek aukštesnius rezultatus intelekto testuose. Manoma, kad tai lemia aplinkos veiksniai - mažesniame šeimos rate vaikas gauna daugiau suaugusiųjų dėmesio, turtingesnę kalbinę aplinką, daugiau knygų, mažiau konkurencijos.
Vis dėlto, V.Josephas Hostas iš Duke’o universiteto sako, kad tėvai pirmagimiams neretai esti kur kas griežtesni ir daugiau reikalauja. C.Salmon pastebi, kad pirmagimiai, pasak tyrimų, gali būti konservatyvesni ta prasme, jog jie dažniau laikosi taisyklių, jie stengiasi gerai mokytis mokykloje ir pasirodyti puikiai kitose „tradicinėse“ sferose. Pasak C.Salmon, vyriausiam vaikui gali tekti įgyvendinti tėvų gyvenimo tikslus, siekti jų idealų, o vėliau gimusieji gali jaustis laisviau, priimti savo sprendimus.
Jaunėliai
Jaunesnieji vaikai dažnai apibūdinami kaip laisvesni, spontaniškesni, labiau linkę rizikuoti. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vėliau gimusieji gali būti maištingesni nei pirmagimiai. Ir čia omenyje turima tai, kad pirmagimiai dažnai seka tėvų pėdomis, o jaunėliai gali norėti išsiskirti, keisti savo gyvenimo būdo kryptį. Tas pats tyrimas parodė, kad jaunėliai gali būti platesnio požiūrio, atviresni pasauliui, norintys įgyti daugiau patirties, pasimėgauti naujovėmis.
Kaip pabrėžia C.Salmon, "Aš manau, kad nepriklausomybė jaunėliams leidžia išmėginti įvairius dalykus ir atrasti tai, kas jiems geriausia." Kitas tyrimas atskleidė, kad vėliau gimusieji renkasi kūrybines sferas - architektūrą, muziką, rašymą, o pirmagimiai dažniau pasuka į verslą arba teisę.
Vidurinėliai
Viduriniai vaikai dažnai apibūdinami kaip taikdariai, diplomatiški ir geresni derybininkai. C.Salmon teigia, kad "Vienas iš privalumų augti didelėje šeimoje, kurioje esi vidurinėlis, yra tai, kad išmoksti derėtis ir gauti tai, ko nori. Didžiausias vaikas gali daug pasidaryti pats, jaunėlis sulaukia daugiau dėmesio, todėl vidurinysis turi pasinaudoti įvairiomis taktikomis ir bendravimo įgūdžiais." Vidurinėliai linkę labiau pasikliauti broliais ir seserimis ar draugais, o ne tėvais.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Tačiau viduriniai vaikai kartais kenčia nuo "vidurinio vaiko sindromo", kai jaučiasi nuolat atstumti, neįvertinti, per mažai mylimi. Kad vidurinis vaikas gerai jaustųsi, svarbu pagirti jį už pasiekimus, skirti išskirtinio dėmesio, kai būtų veikiama tai, ką nori vaikas. Ir, žinoma, mylėti.
Vienturčiai
Vienturčiai vaikai dažniausiai būna kūrybingi, nes jie augdami vieni turi daugiau prisigalvoti veiklos. Be to, vaikystėje jie dažnai būna maži suaugėliai. Jie anksčiau pradeda domėtis temomis, kurios neįdomios vaikams, augantiems su broliais ar sesėmis. Maži vienturčiai kartais lengviau bendrauja su suaugusiais nei su vaikais. Vienturčiai gali būti labiau pasitikintys savimi, linkę į perfekcionizmą, lyderiavimą, atsakingi, sąžiningi.
Svarbiausia būtų sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su kitais vaikais ne tik darželyje ar mokykloje, bet ir namų aplinkoje. Reiktų kviestis draugus, gimines su bendraamžiais vaikais į svečius. Kitas labai svarbus dalykas, kad tėvai leistų vaikui elgtis vaikiškai, o nedarytų iš jo mažo suaugėlio.
Šeimos Dinamika ir Tėvų Įtaka
Svarbu suprasti, kad gimimo eilė nėra vienintelis veiksnys, lemiantis asmenybę. Šeimos atmosfera, tėvų auklėjimo stilius ir individualios vaiko savybės taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Kaip teigia psichologė Julia Roher, pirmagimis susižeria sau daug dėmesio, kuriuo mėgaujasi, iki kol gimsta antrasis vaikas. Paskutinysis gimęs šeimoje vėlgi gauna daug dėmesio, kadangi vyresni vaikai jau suaugę ir palieka namus. Visą tą laikotarpį dažniausiai mažiausiai laiko skiriama viduriniajam vaikui.
Psichologė C.Salmon pastebi, kad gimimo eilės įtaka kur kas didesnė tose šeimose, kur auginami tos pačios lyties vaikai, ir beveik išnyksta, kai šeimoje auga berniukas-mergaitė-berniukas ar mergaitė-berniukas-mergaitė.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Kaip Tėvams Kurti Harmoningą Aplinką
Norint užtikrinti, kad vaiko gimimo eilė neturėtų didelės neigiamos įtakos, tėvai turėtų:
- Stengtis visiems vaikams taikyti tas pačias taisykles.
- Nepateisinti jaunesniojo vaiko netinkamo elgesio, vien tuo, kad jis mažas.
- Suteikti vaikams meilės, saugumo ir laisvės jausmą.
- Skirti vaikams individualaus dėmesio ir pagirti juos už pasiekimus.
- Leisti vaikams būti savimi ir neskirstyti jiems vaidmenų.
Kaip pabrėžia G.Kivylienė, "Deja, mūsų baimės ir lūkesčiai vaikus riboja, sukuria tarp jų konkurencingą, nepagarbią aplinką. Mažieji pykstasi ir konkuruoja dėl jiems pačių svarbiausių žmonių - tėvų, dėmesio, meilės ir pripažinimo."
Psichodinaminės Asmenybės Teorijos: Giliau Į Asmenybės Struktūrą
Nors gimimo eilė gali turėti subtilią įtaką, svarbu suprasti platesnius asmenybės formavimosi aspektus. Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos, tokios kaip Z. Froido, K. G. Jungo, A. Adlerio ir K. Horni, siūlo įžvalgas apie vidinius veiksnius, kurie veikia žmogaus jausmus, mąstymą ir elgesį.
Z. Froido Psichoanalitinė Teorija
Z. Froidas teigė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir pataloginei asmenybės raidai. Jis išskyrė tris psichikos lygius: sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę, bei tris asmenybės dalis: Id, Ego ir Superego. Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje, dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo. To pasekoje žmogus nuolat gyvena įtampoje, veikiamas vidinių ir išorinių konfliktų.
K. G. Jungo Analitinė Asmenybės Teorija
K. G. Jungas manė, kad žmogų veikia pasąmonės vaizdiniai, kurie yra kilę iš žmonijos evoliucijos ir istorijos. Jis išskyrė Ego, asmeninę pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę. Kolektyvinėje pasąmonėje glūdi slaptas polinkis būtent taip, o ne kitaip suvokti tikrovę. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai - universalios minties forma, idėja, turinti savyje emocinę galią.
A. Adlerio Individualioji Asmenybės Teorija
A. Adleris pabrėžė visuomeninę žmogaus prigimtį ir įgimtą bendrumo jausmo poreikį, kurį jis pavadino socialiniu interesu. Jo nuomone, asmenybės veiklos motyvu ir varomąją jėga yra jos augimo, pranašumo, tobulumo siekimas, o šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. Siekdama pranašumo asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą.
K. Horni Socialinė Kultūrinė Asmenybės Teorija
K. Horni teigė, kad normaliam vaiko vystimuisi svarbiausia yra patenkinti jo saugumo poreikį. Jeigu vaikui trūksta dėmesio, tėvų meilės ir šilumos, vaikas jaučiasi atstumtas, nerimauja, jo elgesys gali tapti neurotinis. Horni įveda bazinio nerimo sąvoką, kurią apibūdina kaip asmens nereikšmingumo, pasimetimo, bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmą.
A. Maslow Poreikių Hierarchija
A. Maslow sukūrė poreikių hierarchiją, kurioje aukštesnieji poreikiai nepasireiškia, kol nėra patenkinami žemesnieji. Žemiausias lygis - fiziologinis, kuris apima visas pagrindines normalaus žmogaus funkcionavimo ir gyvenimo sąlygas (maistą, poilsį, gyv. vietą ir pan). Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo samprata. Toliau seka socialiniai poreikiai (statuso, pripažinimo siekimas) ir saviraiškos poreikiai (potencialių galimybių realizavimas, talento atskleidimas).
Maslow teigimu, pateikta hierarchijos struktūra nėra visiems vienoda. Poreikių lygiai persidengia vienas su kitu, be to, esant tam tikroms situacijoms, visa hierarchija gali išsikreipti, net apsiversti.
Šeima Kaip Asmenybės Formavimosi Pagrindas
Šeima yra pirminė visuomenės ląstelė, kurioje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeimoje vaikas nuolat stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas. Šeima palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį vystymąsi. Čia visapusiškai tenkinami jo emociniai poreikiai.