Kas Susidaro Po Apvaisinimo: Kelionė Nuo Ląstelės Iki Embriono

Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas vyksta po apvaisinimo, pradedant nuo kiaušialąstės ir spermatozoido susitikimo iki embriono formavimosi.

Ovuliacija ir Vaisingos Dienos: Kada Galima Pastoti?

Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos. Maždaug ciklo viduryje (apie 14-ą dieną 28 dienų cikle, bet laikas gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės ir individualių ypatumų) įvyksta ovuliacija.

Kas Vyksta Ovuliacijos Metu?

Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos. Kai kurios moterys ovuliacijos metu gali jausti nestiprų, trumpalaikį skausmą pilvo apačioje (vadinamąjį „ovuliacijos skausmą“).

Vaisingos Dienos: Vaisingasis Langas

Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis. Taip yra todėl, kad spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų (kartais net iki 7, nors tai rečiau). Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu. Jei sueitis įvyksta likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, spermatozoidai gali „palaukti“ kiaušinėlio ir jį apvaisinti, kai šis pasirodys.

Po Ovuliacijos

Praėjus maždaug parai po ovuliacijos, neapvaisintas kiaušinėlis žūsta. Be to, pakitus hormonų pusiausvyrai, pasikeičia gimdos kaklelio gleivės (susidaro „kamštis“), todėl spermatozoidams tampa daug sunkiau patekti į gimdą, ir tikimybė pastoti smarkiai sumažėja.

Taip pat skaitykite: Apie sėklų gemalo susidarymą

Apvaisinimas: Spermatozoido ir Kiaušinėlio Susitikimas

Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Keli šimtai atkakliausių apsupa kiaušinėlį, tačiau tik vienam spermatozoidui pavyksta prasiskverbti pro jo apvalkalus ir jį apvaisinti.

Genetinė Informacija

Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas (haploidinis rinkinys). Jose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos. Spermatozoidas taip pat nulemia būsimo vaiko lytį - jei jis turi Y chromosomą, gims berniukas, jei X - mergaitė.

Zigotos Susidarymas

Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje.

Nuo Zigotos Iki Embriono: Pirmasis Vystymasis

Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis.

Dalijimasis

Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau, maždaug kas 12-15 valandų.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Morulė

Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule (išvaizda primena avietę).

Blastocista

Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.

Implantacija

Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis. Šiuo metu nėštumo testas dar gali būti neigiamas, nes hormono hCG (kurį jis aptinka) koncentracija šlapime dar per maža. ŽMOGAUS CHORIONINIS GONADOTROPINAS (human chorionic gonadotropin) - lytinių liaukų funkciją kontroliujantis hormonas. Jis veikia folikulų brendimą ir liuteinizaciją - padeda formuotis geltonkūniui ir išsiskirti progesteronui. hCC palaiko nėštumą, kol jį gaminti pradeda embriono trofoblasto ląstelės, o vėlia placenta.

Embriono Periodas

Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo (tai atitinka maždaug 10 savaičių nuo paskutinių mėnesinių pradžios). Tai itin spartaus vystymosi laikas:

• Formuojasi placenta - organas, per kurį embrionas gauna maisto medžiagas ir deguonį iš motinos organizmo.
• Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.). Šis procesas vadinamas organogeneze.
• Formuojasi kūno dalys: galva, liemuo, galūnės, veido bruožai.
• 8 savaičių embrionas jau yra akivaizdžiai panašus į mažą žmogutį (ūgis siekia apie 3-4 cm), turi susiformavusias pagrindines organų sistemas, galima pradėti skirti lytį. ŽMOGAUS GEMALAS (human embryo) - jis susiformuoja dalinantis apvaisintai kiaušialąstei ir bręsta iki 8 nėštumo savaitės.

Ankstyvojo Nėštumo Jautrumas

Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Tuo metu formuojasi visi gyvybiškai svarbūs organai, todėl embrionas yra itin pažeidžiamas žalingų išorės veiksnių (teratogenų):

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

• Alkoholis
• Rūkymas (įskaitant pasyvų)
• Narkotinės medžiagos
• Kai kurie vaistai (todėl būtina pasitarti su gydytoju dėl bet kokių vaistų vartojimo)
• Infekcijos (pvz., raudonukė, toksoplazmozė)
• Radiacija

Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą. Todėl planuojant nėštumą ir jo metu ypač svarbu vengti žalingų įpročių ir saugoti sveikatą.

Tolesni Etapai

Pasibaigus embriono periodui (po 8 savaičių nuo apvaisinimo), besivystantis organizmas vadinamas vaisiumi. Vaisiaus periodu organai ir sistemos toliau auga, bręsta ir tobulėja iki pat gimimo. Po gimimo prasideda naujagimystės periodas, trunkantis pirmąsias 28 gyvenimo dienas.

Kiti Svarbūs Terminais Susiję Su Apvaisinimu Ir Vaisingumu

• AMENORĖJA (amenorrhoe) - mėnesinių nebuvimas. Jei 14 metų sulaukusiai mergaitei neryškėja antriniai lyties požymiai ir nebūna mėnesinių arba sulaukusiai 16 metų nebūna mėnesinių, nors antriniai lyties požymiai matyti, sutrikimas laikomas pirmine amenorėja (amenorrhoea primaria).
• ASTENOSPERMIJA (asthenospermia) - susilpnėjęs sėklos gyvybingumas.
• APVAISINIMAS (fertalization) - kiaušialąstė apvaisinama, kai į ją prasiskverbia spermijas ir jų genetinė medžiaga susijungia.
• APVAISINIMAS MĖGINTUVĖLYJE (In vitro fertilization, IVF) - apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai lytinės ląstelės susijungia specialiame inde laboratorijoje, o ne moters organizme.
• BLASTOCISTA (blastocysta) - užuomazginė pūslelė.
• DELECIJA (deletion) - kurios nors dalies chromosomos netekimas. Vyrų nevaisingumas susijęs su Y chromosomos delecija AZS zonoje.
• DIRBTINĖ INSEMINACIJA, SPERMOS SUŠVIRKŠTIMAS (artifitial insemination) - nevaisingumo gydymo metodas, kai į moters lyties organus sušvirkščiama vyro spermos, ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
• EJAKULIATAS (ejaculate) - sperma, išsiliejusi ejakuliacijos metu.
• EMBRIONŲ AUGINIMAS (embryo culture) - embrionų auginimo laboratorijoje technologija, naudojant CO2 ir specialias mitybines terpes (CO2 koncentracija 5-7 proc., t° - 37°C, absoliuti drėgmė).
• ENDOMETRIOZĖ (endometriosis) - liga, kai į gimdos gleivinę panašių audinių atsiranda įvairiuose organuose. Endometriozė dažnai diagnozuojama nevaisingai moteriai.
• ESTROGENAI (estrogen) - moteriškieji lytiniai hormonai. Daugiausia estrogenų gamina kiaušidės veikiant gonadropinui FSH. Mažiau jų sintetinama iš antinksčių išskiriamų ir kraujotakoje esančių androgenų. Nėštumo metu estrogenus išskiria placenta. Normalaus menstruacijų ciklo metu estrogenų kiekis kinta. Estrogenai per specifinius receptorius veikia visą moters organizmą.
• ESTRADIOLIS (estradiol) - veikliausia estrogenų frakcija. Estradiolis yra dviejų formų: α estradiolis ir β estradiolis. Kraujyje nustatomas estradiolio kiekis rodo, kiek estrogenų yra moters organizme.
• FOLIKULO SKYSTIS (follicular liquor) - skystis, pripildantis folikulo ertmę.
• FOLIKULO PUNKCIJA IR KIAUŠIALĄSTĖS PAĖMIMAS (follicular puncture and Oocyte Retriaval) - subrendusio folikulo punkcija atliekama specialia adata pro makštį kontroliuojant makštiniu echoskopo davikliu praėjus 36 val.
• FOLIKULUS STIMULIUOJANTIS HORMONAS (follicle stimulating hormone) - tai hipofizės gonadotropinis hormonas, stimuliuojantis folikulų raidą ir brendimą kiaušidėse. Numačius apvaisinimą ne moters kūne, FSH preparatų skiriama stimuliuojanti kiaušidžių funkcijai, kad subręstų daugiau folikulų.
• GELTONKŪNIS (corpus luteum) - susiformuoja kiaušidėse plyšusio folikulo vietoje (po ovuliacijos). Sintetina progesteroną, estrogenus ir kitas veikliąsias medžiagas. Geltonkūnio išskiriami hormonai palaiko augantį nėštumą.
• GAMETA - subrendusi lytinė ląstelė.
• HORMONAS (hormonum) - specifinės veikliosios medžiagos, kurias gamina organizmo endokrininės liaukos.
• KIAUŠINTAKIAI (fallopian tubes) - porinis vidinis moteriškasis lyties organas, primenantis vamzdelį, kuris jungia gimdą su pilvo ertme ir kiaušide. Kiaušidės link nukreiptas jo galas išplatėjęs ir turi ataugėles.
• KIAUŠIDĖS FOLIKULAI (folliculi ovarici) - ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu moteriškosios lyties embriono kiaušidėse susidaro užuomazginių folikulų. Daugelis jų sunyksta, kiti, gonadotropinių hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų veikiami, virsta į labiau diferencijuotus folikulus, kuriuose ne tik bręsta kiaušialąstė, bet ir vyksta lytinių hormonų bei veikliųjų medžiagų sintezė, susijusi su moters vaisingumu.
• KIAUŠIDĖ (ovarium) - porinė moteriškoji lytinė liauka, kurioje auga bei bręsta folikulai ir juose esančios kiaušialąstės.
• KIAUŠIDŽIŲ STIMULIAVIMO SCHEMA (ovarian stimuliation protocol) - tai vaistų dozės ir jų skyrimo eiliškumas siekiant subrandinti daugiau folikulų. Dažniausiai taikomos ilgosios arba trumposios kiaušidžių stimuliavimo schemos.
• LAPORASKOPIJA (laparoscopia) - pilvo ertmės apžiūra per pilvo sieną įkištu optiniu prietaisu. Šis endoskopinis tyrimo metodas derinamas su kitais metodais: dažomosios medžiagos suleidimu į gimdą ar kiaušintakių vidaus apžiūra.
• LIUTEINIZUOJANTIS HORMONAS (luteinizing hormone) - jį išskiria priekinė hipofizės dalis. Išskiriamo hormono kiekis per menstruacijų ciklą kinta: ciklo viduryje staiga padidėja ir skatina subrendusio folikulo plyšimą, geltonkūnio formavimąsį, progesterono sintezę.
• MĖNESINĖS, MENSTRUACIJOS (menstruatio) - cikliškas pakitusios gimdos gleivinės funkcinio sluoksnio pasišalinimas kartu su negausiu kraujavimu iš lyties organų.
• Mikrochirurginė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (microsurgical epididymal sperm aspiration) - jei spermatogenezė vyksta, bet ejakuliate spermijų nėra, šiuo būdu spermijų paimama tiesiai iš antsėklidžio.
• MENOPAUZĖ (menopausa) - fiziologinis mėnesinių nutrūkimas. Mėnesinių pabaiga nustatoma pagal paskutinių mėnesinių datą.
• MORULĖ (morula) - embrionas ketvirtą dieną po apvaisinimo.
• NEKROSPERMIJA (nekrospermija) - reta ir sunki patologija, kai sėkloje nėra gyvų spermijų.
• NEVAISINGA ŠEIMA (infertilitas familia) - laikoma pora, kuri reguliariai lytiškai santykiaudama ir nenaudodama apsisaugojimo priemonių, per vienerius metus negali pradėti kūdikio.
• IŠNEŠIOJUSIOJI MOTINA (gestational carier) - moteris, kuri išnešioja vaisių, susiformavusį iš nevaisingos šeimos moters oocito ir vyro spermijo, ir pagimdytą kūdikį perduoda biologiniams tėvams.
• OOSITAS (oocytus) - nesubrendusi moteriškoji lytinė ląstelė. Naujagimės kiaušidėse yra 1-2 milijonai pirminių folikulų su kiaušialąstėmis. Per vaisingą moters gyvenimo laikotarpį subręsta apie 400-500 folikulų: paprastai po vieną kiekvieną mėnesį. Kiti folikulai sunyksta.
• OVULIACIJOS NEBUVIMAS (anovulatio) - kiaušidžių funkcijos sutrikimas, kai nesubręsta folikulas arba subręsta, bet iš jo neišsilaisvina kiaušialąstė.
• PROGESTERONAS (progesteronum) - moteriškas lytinis hormonas, kurį išskiria po ovuliacijos susidaręs geltonkūnis. Veikiama progesterono, kinta gimdos gleivinė - gimda ruošiasi priimti apvaisintą kiaušialąstę.
• PROBRANDUOLYS (pronucleus) - vienas iš dviejų lytinių ląstelių branduolių, dar nesusiliejusių į vieną apvaisintoje kiaušialąstėje.
• POSMEGENINĖ LIAUKA (hypophysis) - jos priekinė dalis išskiria hormonus, kurie veikia visas endokrininės sistemos liaukas.
• POGUMBRIS (hypothalamus) - jis išskiria neurohormoną, kuris per posmegeninę liauką veikia viso organizmo endokrinines funkcijas.
• POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMAS (polycystic ovarian syndrome) - endokrinopatija, pasireiškianti įvairiais pokyčiais organizme.
• POLISPERMIJA (polyspermia) - daugiau kaip vieno spermijo įsiskverbimas į kiaušialąstę per apvaisinimą.
• POLIMERAZINĖ GRANDININĖ REAKCIJA (polymerase cleain reaction) - biotechnologijos metodas, kuriuo galima gauti ir ištirti vieną geną arba tam tikrą DNR fragmentą.
• POODINĖ SPERMIJŲ ASPIRACIJA IŠ ANTSĖKLIDŽIO (percutanious epididymal sperm aspiration) - specialia adata per antsėklidžio odą išsiurbiama spermijų.
• SĖKLIDŽIŲ BIOPSIJA (testicular byopsy) - mikrochirurginė procedūra, atliekama esant įvairios kilmės azoospermijai.
• SINTETINIS VAISTAS KLOMIFENO CITRATAS (Clomiphene citrate) - tinkamiausias vaistas ovuliacijos sutrikimams gydyti, pasižymintis antiestrogeniniu poveikiu.
• SPERMOS INJEKCIJA Į KIAUŠIALĄSTĖS CITOPLAZMĄ (ICSI) - mikromanipuliacinis apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai atrinktas spermijas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą specialiu mikromanipuliatoriumi.
• SPERMATOZOIDAS, SPERMIJAS (spermatozoon, spermium) - vyriškoji lytinė ląstelė, turinti haploidinį chromososmų rinkinį. Spermijas susideda iš galvutės, kalelio, uodegėlės, jis yra judrus. Spermijai 70 dienų bręsta sėklidėje, toliau antsėklidyje.
• SPERMOS DONORAS (spermdonor) - vyras, reguliariai duodantis savo spermos užšaldyti ir laikyti spermos banke.
• SPERMOS BANKAS (sperm bank) - užšaldytos donorų spermos atsargos, laikomos - 196ºC temperatūros skystame azote.
• SPERMOS MORFOLOGIJA (sperm morphology) - spermijų išorinė struktūra.
• SUROGACIJA (surrogacy) - donorystės forma, kai moteris, įsipareigoja pastoti bei išnešioti savo genetinį vaisių ir pagimdyti kūdikį atiduoti nevaisingai šeimai.
• TESTOSTERONAS (testosteronum) - vyriškasis lytinis hormonas, kurį išskiria sėklidės, o nedidelį kiekį - kiaušidės, antinksčiai.
• ŽMOGAUS MENOPAUZĖS HORMONAI (Human menopausal hormone) - žmogaus menopauzės gonadotropinai (FSH ir LH).

Apvaisinimas Augalų Ir Gyvūnų Pasaulyje

apvaisinimas, augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Susidaro nauja ląstelė (zigota), iš kurios vystosi naujas organizmas (gemalas). Kai kurių vienaląsčių dumblių apvaisinimas įvyksta susiliejus jų ląstelėms (hologamija). Primityvios sandaros dumblių vyriškosios ir moteriškosios gametos morfologiškai nesiskiria (izogamija). Sudėtingesnės sandaros augalų (samanų, paparčių) gametos yra dvejopos - didesnės makrogametos (moteriškosios lytinės ląstelės) ir mažesnės mikrogametos (vyriškosios lytinės ląstelės). Jų susiliejimas vadinamas heterogamija. Sėklinių augalų nejudrios moteriškosios gametos vadinamos kiaušialąstėmis. Vyriškosios gametos smulkesnės, jų yra labai daug; nejudrios vadinamos spermiais, o judrios (su žiuželiais) - spermatozoidais. Gaubtasėklių augalų kiaušialąstė yra mezginėje esančiame gemalo maišelyje, o spermiai susidaro iš kuokelių dulkinėse esančių žiedadulkių generatyvinės ląstelės. Jos branduolys, po žiedo apdulkinimo pasidalijęs į 2 lytines ląsteles - spermius, patenka į gemalo maišelį. Vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas - su gemalo maišelio antriniu branduoliu. Šis procesas, 1898 išaiškintas S. Navašino, vadinamas dvigubu apvaisinimu. Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai). Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas. Apvaisinti patelės lytinę ląstelę galima vienu spermatozoidu (monospermija; būdinga žinduoliams) arba daugiau kaip vienu (polispermija; būdinga ropliams). Apvaisinimo metu skiriamos 3 fazės: prasiskverbimas, branduolių susiliejimas ir chromosomų pasikeitimas. Spermatozoidai, patekę į lytinius takus, juda kiaušinėlio link. Judėjimą sąlygoja cheminės medžiagos. Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio. Spermatozoido ir kiaušinėlio prisilietimo vietoje jungiasi abiejų ląstelių plazminės membranos, susilieja jų turinys ir per kelias sekundes iš dviejų ląstelių susidaro viena. Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį. Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos. Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu.

tags: #kas #susidaro #po #apvaisinimo