Įvadas
Sėkla - tai lytinio dauginimosi organas, randamas sėkliniuose augaluose. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip iš žiedo dalių susidaro sėklos gemalas, aptarsime sėklos struktūrą, jos vystymosi etapus ir reikšmę augalų dauginimuisi.
Vaisius ir Sėkla: Ryšys
Vaisius - magnolijūnų organas, kuriame vystosi sėklos. Jis susidaro po apvaisinimo, išskyrus partenokarpijos atvejus. Sėklos gemalas susidaro iš apvaisinto sėklapradžio. Vaisius išauga iš vieno arba kelių vaislapėlių arba iš vaislapyno, mezginės sienelių, žiedo dalių. Vaisius susideda iš apyvaisio (išorinio sluoksnio, arba perikarpo) ir sėklos.
Apvaisinimas: Pradžia
Žiedadulkėms patekus ant piestelės, jos sudygsta ir piestelės mezginėje įvyksta apvaisinimas. Apvaisinimas - tai procesas, kurio metu vyriška lytinė ląstelė (spermis) susilieja su moteriška lytine ląstele (kiaušialąste). Šis susiliejimas yra būtinas sėklos gemalo formavimuisi.
Sėklos Struktūra ir Susidarymas
Sėkla susideda iš gemalo ir luobelės. Gemalą sudaro gemalinis pumpuras, gemalinis stiebas ir gemalinė šaknis. Daugumos augalų sėklose maisto medžiagų atsargos kaupiasi endosperme, perisperme ar vienoje, dviejose arba keliose sėklaskiltėse. Sėklos luobelė susidaro iš sėklapradžio dangalų ir saugo gemalą nuo aplinkos poveikio.
Sėklos Luobelė
Sėklos luobelė yra išorinis sėklos sluoksnis, kuris apsaugo gemalą nuo pažeidimų ir nepalankių aplinkos sąlygų. Luobelė gali būti lygi, raukšlėta, su išaugomis arba duobutėmis, vienspalvė, kelių spalvų arba marga, plika, apaugusi įvairaus ilgio plaukeliais, šereliais arba dygliukais. Luobelę dažnai dengia kutikulė ir vaško sluoksnis.
Taip pat skaitykite: Profilaktinė kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūra
Saitavietė ir Mikropilė
Luobelės paviršiuje dažnai matosi saitavietė - vieta, kurioje prie sėklapradžio, vėliau ir prie sėklos buvo prisitvirtinęs sėklasaitis. Kartais išlieka mikropilės vieta. Pro saitavietę ir mikropilės liekanas tarp sėklos audinių ir aplinkos vyksta dujų apykaita, į sėklą patenka vanduo.
Apysėklis ir Sėklagūbris
Kai kurių augalų sėklos visą paviršių arba nemažą jo dalį dengia iš sėklasaičio susidarantis apysėklis. Nedidelė sultinga sėkla išauga vadinamuoju sėklagūbriu.
Sėklų Dydis ir Gyvybingumas
Sėklos būna įvairaus dydžio. Smulkiausios yra gegužraibinių (0,01 mm skersmens ir 0,0002 g), stambiausios - arekinių šeimos augalų (pvz., lodoicės - 18-23 kg) sėklos. Dauguma sėklų daigios būna 3-10 m., kai kurių (pvz., piktžolių) gyvybingos išlieka 20-80 metų. Trumpiausiai daigios būna smulkios, maisto atsargų neturinčios, beveik vien iš gemalo sudarytos sėklos (pvz., gegužraibinių šeimos augalų). Seniausia sudygusi yra apie 2000 m. amžiaus datulinio finiko sėkla, rasta Izraelyje vykdant archeologinius kasinėjimus.
Sėklų Skaičius Vaisiuje
Vaisiuose subręsta įvairus sėklų skaičius, dažnai nuo 1 iki kelių dešimčių, kartais kelių šimtų ar tūkstančių. Daugiausia sėklų subręsta gegužraibinių šeimos augalų vaisiuose (viename vaisiuje iki 4 mln.).
Sėklų Ramybės Būsena
Daugelio augalų sėkloms būdinga tam tikrą laiką trunkanti ramybės būsena, kurios metu jos nedygsta. Atsižvelgus į priežastis, sėklos ramybės būsena skirstoma į morfologinę, fiziologinę, morfofiziologinę, fizinę ir kombinuotąją.
Taip pat skaitykite: Parama našlaičiams Lietuvoje
Morfologinė Ramybės Būsena
Morfologinė ramybės būsena būna, kai sėkla nedygsta, nes gemalas būna nediferencijuotas arba nesubrendęs. Jis subręsta arba užauga tada, kai sėklos išbyra iš vaisių (pvz., kai kurių salierinių, magnolijinių, vėdryninių šeimų augalų).
Fiziologinė Ramybės Būsena
Esant fiziologinei ramybės būsenai sėkla nedygsta dėl joje esančių dygimą slopinančių junginių.
Morfofiziologinė Ramybės Būsena
Morfofiziologinė ramybės būsena būna tada, kai sėkla nedygsta dėl nesubrendusio gemalo ir joje esančių gemalo brendimą ir dygimą slopinančių junginių poveikio.
Fizinė Ramybės Būsena
Fizinė ramybės būsena būna tada, kai sėklos dangalai į jos vidų nepraleidžia dygimui būtino vandens (pvz., kai kurių pupinių, dedešvinių, vijoklinių šeimų augalų sėklos).
Kombinuotoji Ramybės Būsena
Esant kombinuotajai ramybės būsenai sėkla nedygsta dėl kelių priežasčių (morfologinių, fiziologinių, fizinių) derinio.
Taip pat skaitykite: Švietimo svarba vaiko teisėms
Ramybės Būsenos Nutraukimas
Ramybės būseną gali nutraukti temperatūra, drėgmė arba kiti veiksniai. Kartais skiriama antrinės ramybės būsena, kai sėkla tam tikrą laiką nedygsta paveikta sausros, aukštos arba žemos temperatūros arba kitų veiksnių. Kai kurių augalų sėklos neturi net ir trumpo ramybės periodo, sudygsta iš karto, vos subrendus gemalui (pvz., rizoforų).
Sėklos Funkcijos
Sėklos, kaip augalų dauginimosi organo, svarbiausios funkcijos yra maitinti gemalą, saugoti jį nuo nepalankių aplinkos sąlygų ir padėti išplisti į naujas teritorijas.
Vaisių Skirstymas
Vaisius išauga iš vieno arba kelių vaislapėlių arba iš vaislapyno, mezginės sienelių, žiedo dalių. Vaisius susideda iš apyvaisio (išorinio sluoksnio, arba perikarpo) ir sėklos. Vaisius, kurio apyvaisis kilęs vien iš vaislapyno, vadinamas tikruoju. Vaisius, kurio apyvaisis kilęs dar ir iš kitų žiedo dalių - netikruoju.
Tikrieji Vaisiai
Tikrieji vaisiai skirstomi į:
- Paprastuosius (susidaro iš žiedo su 1 piestele).
- Sutelktinius (iš žiedo su daug piestelių).
- Sudėtinius (susidaro iš tankiažiedžio žiedyno, bet vaisiai tarpusavyje nesuaugę).
- Vaisynus (iš tankiažiedžio žiedyno, bet vaisiai tarpusavyje visiškai suaugę).
Vaisių Konsistencija
Pagal apyvaisio konsistenciją vaisiai skirstomi į sausuosius (turi 10-15 % vandens) ir sultinguosius (70-90 % vandens).
Sausieji Vaisiai
Sausųjų vaisių skiriamos 3 grupės:
- Atsidarantieji (ankštis, ankštara, dėžutė, lapavaisis).
- Skeltavaisiai (skeltinis sparnavaisis).
- Uždarieji (gilė, lukštavaisis, riešutas).
Sultingieji Vaisiai
Sultingųjų vaisių apyvaisis susideda iš 2 arba 3 sluoksnių. Jei yra 2 sluoksniai, tai vidinis yra sultingas, išorinis sausas arba sultingas; jei yra 3 sluoksniai, tai vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas arba sultingas.
Sėklų Kiekis Vaisiuje
Pagal sėklų kiekį vaisiai būna vienasėkliai ir daugiasėkliai.
Vaisių Funkcijos
Vaisiai saugo sėklas nuo nepalankių aplinkos veiksnių, padeda joms plisti, laiku sudygti. Vaisiai plinta vėjo, gyvūnų, žmogaus padedami, per vandenį.