Vaiko gimimas - tai džiugus įvykis, tačiau kartu ir didelis išbandymas, pakeičiantis daugelį dalykų šeimos gyvenime. Nors dažnai tikimasi, kad kūdikio atsiradimas sustiprins poros ryšį, realybė neretai būna kitokia. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie pokyčiai ištinka moteris ir vyrus gimus vaikui, kokie iššūkiai kyla ir kaip galima juos įveikti.
Džiaugsmas ir iššūkiai: dvipusis medalis
Nemažai pagimdžiusių moterų nebesijaučia sau įdomios ir išvaizdžios. Mokslininkai atliko tyrimą, apklausdami daugiau kaip 90 tūkst. jaunų tėvų, ir išsiaiškino, kad moterys labiau džiaugiasi vaiko gimimu nei vyrai. Tačiau abiejų džiaugsmas susilygina, kai pora susilaukia trečio mažylio. Jei pora nėra susituokusi, kūdikio gimimas dažniausiai neturi teigiamos įtakos tėvų santykiams. Pasak specialistų, kiekvienas iš tėvų savo emocijas išgyvena atskirai ir nesidalija su partneriu.
Net ir sutuoktinių santykiuose atsiranda neigiamų pasikeitimų. Kas trečia moteris teigia, kad vyras ėmė mažiau ja domėtis ir nebelaiko jos patrauklia. Tik 12 proc. vyrų savo neseniai gimdžiusią žmoną apibūdino kaip moterišką, o 69 proc. matė joje tik pavargusią moterį. Daugiau kaip 30 proc. moterų teigia, kad sutuoktiniai žiūri į jas kaip į motinas, o ne sekso partneres. Tik 2 proc. moterų jaučiasi savo vyrams mielos, jausmingos ir seksualios, o kas penkta mano, kad antroji pusė nebejaučia joms seksualinės traukos. Be to, nemažai jaunų mamų praranda pasitikėjimą savimi ir stimulą domėtis savo išvaizda, mada bei grožiu. 40 proc. moterų prisipažino, kad „pamiršo“, kokios jos buvo iki gimdymo.
Konfliktų priežastys: nuo bemiegių naktų iki skirtingų požiūrių
Kaip parodė britų mokslininkų tyrimas, gimus vaikui klausimai, susiję su atžalų auklėjimu, priverčia porą ginčytis dažniau nei iki vaiko gimimo. Ginčų skaičius padidėja nuo 7 iki 11 per dieną, o per metus tėvai susiginčija apie 4015 kartų, didžioji dalis ginčų kyla dėl vaiko. Pagrindinės konflikto priežastys yra bemiegės naktys ir skirtingi požiūriai į vaiko auklėjimą ir discipliną. Kas ketvirta pora pykstasi dėl to, kada mažylis turi miegoti, o 21 proc. tėvų ginčijasi dėl vaiko mitybos raciono.
Finansinis klausimas išlieka nuolatine konflikto priežastimi. Penktadalis tėvų prisipažįsta nuolat besiginčijantys dėl netvarkos namuose, išmėtytų žaisliukų ir pinigų, išleidžiamų jiems. Taip pat daug konfliktų kyla dėl pareigų pasiskirstymo namuose - kas turi sutvarkyti, išplauti indus ar skalbinius.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po gimdymo
Vyro pavydas: netikėtas iššūkis
Specialistai išsiaiškino, kad santykiai tarp vyro ir žmonos keičiasi ne į gerąją pusę, vos tik jauna mama grįžta iš gimdymo namų. Viena iš priežasčių - vyro pavydas savo vaiko mamai. Vyras jaučiasi nepatenkintas, kad žmona neduoda jam palaikyti vaikelio. Todėl, norint, kad santykiai būtų geri, reikėtų labai pasistengti. Jei jaunasis tėtis nori dalyvauti prižiūrint vaikelį, žmona turėtų suteikti jam tokią galimybę. Neretai mamos jaučia baimę dėl savo mažylio ir neleidžia tėvui prie jo prisiliesti. Kai kurios mamos ir vėliau neleidžia gimdytojui pamaitinti ar aprengti vaikelio. Toks moterų elgesys atima bet kokį norą užsiimti su mažyliu. Tada santykiai tarp vyro ir žmonos iš esmės palaikomi tik pagal vaikelį.
Stiprus ryšys tarp motinos ir kūdikio atsiranda iš prigimties. Kiti moterų ryšiai, gimus kūdikiui, pirmuosius kelis mėnesius būna gerokai silpnesni, įskaitant ir seksualinius santykius su vyru. Nuo ryto iki vakaro visos moters mintys sukasi tik apie kūdikį. O kai vyras grįžta iš darbo, nebelieka jėgų jį kuo nors nudžiuginti ar nustebinti. Vyras išgyvena, kad jam neskiriama dėmesio, o visa žmonos meilė ir glamonės atitenka mažyliui. Kai moteris atsisako mylėtis, tai būna paskutinis lašas vyro nepasitenkinimo taurėje. Jei visas dėmesys skiriamas tik vaikeliui, sutuoktinis pradeda jaustis nereikalingas, pamirštas ir vienišas. Susikaupusios nuoskaudos ir apmaudas netrukus atsiliepia ne tik jo nuotaikai, bet ir elgesiui, todėl dažnėjantys konfliktai priveda prie nepasitenkinimo vienas kitu. Po to prasideda atšalimo ir susvetimėjimo periodas, o galiausiai - neištikimybė ir skyrybos.
Kaip išsaugoti santykius: patarimai poroms
Kaip neatstumti savo antrosios puselės, o priešingai - pritraukti? Pirmiausia vertėtų ramiai aptarti visas iškilusias problemas. Aptarimas neturėtų pavirsti vien abipusiais kaltinimais, todėl sakykite, ko norite vienas iš kito ne iš tolo, užuominomis, o konkrečiai. Pavyzdžiui, moteris turėtų paprašyti sutuoktinio, kad jis išplautų indus, užuot dejavusi, kad yra labai pavargusi. Vyras jausis mylimas ir reikalingas, jei ko nors prašydama žmona pakštelės jam į skuostą ar lūpas. Taip pat reikėtų atvirai kalbėtis ir apie atsiradusias seksualines problemas. Kiekvienas vyras turėtų suprasti, kad moteris greičiau lytiškai susijaudina tada, kai ji yra pailsėjusi ir energinga. Todėl jis taip pat turėtų suprasti, kad moteriai, prižiūrinčiai kūdikį, reikėtų leisti pailsėti nuo sekso bent du kartus per savaitę. O tada seksualinis geismas atsiras tarsi pats savaime: vakare norėsis apkabinti artimą ir brangų žmogų ir prisiglausti prie jo.
Jei draugai ar artimi giminės, tėvai siūlosi padėti prižiūrėti vaikelį, nereikėtų to atsisakyti. Galima palikti vaikelį bent kelioms valandoms ir auklei, o vakare nueiti į kiną ar restoraną. Tada mama bus visad geros nuotaikos ir žvali.
Tyrimais įrodyta, kad kūdikio, ypač pirmojo, gimimas yra rimtas sutuoktinių tarpusavio santykių išbandymas. Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip 30 proc. vyrų ir žmonų, pirmą kartą tapusių tėvais, bent retsykiais miega atskirai, ypač pirmuosius mažylio gyvenimo metus. Toks elgesys kyla iš noro paprasčiausiai išsimiegoti, kadangi neretai trukdo kūdikio verksmas naktimis. O apie 10 proc. vyrų ir moterų, gimus kūdikiui, atskirai miegoti pradeda nuolat. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 2000 porų. Iš jų 60 proc. pranešė, kad kūdikio gimimas ir su juo susiję rūpesčiai niekaip nepadarė įtakos jų miegojimui. Be to, vis labiau populiarėja tendencija, kad mažyliu rūpinasi abu tėvai, o vos prieš kelerius metus tai daugiausia buvo vien mamos pareiga. Keldavosi naktį prie vaiko paeiliui apie 33 proc. apklausoje dalyvavusių porų, o apie 60 proc. tėčių ėmėsi pagrindinių funkcijų šeimoje, kadangi jaunos mamos vis dėlto tokioje situacijoje patiria stiprų stresą, apie ketvirtadalis jų prisipažino, kad norėdamos užmigti priverstos reguliariai vartoti migdomuosius.
Taip pat skaitykite: Nėštumo pradžia: kaip keičiasi gimda?
Tėčio vaidmuo: ne tik brangūs žaisliukai
Bet kuriam vaikui labai svarbu bendrauti tiek su mama, tiek ir su tėčiu. Tačiau ne visi tėčiai mėgsta ir moka žaisti su mažyliais. Kai kurie tiesiog dėl nuovargio nebendrauja su vaikais, kiti supranta, kad tai nebūtina, treti galvoja, kad savo meilę galima parodyti jiems padovanojus brangų žaisliuką. Tačiau su savo įpėdiniu bendraujant formaliai, jis tai pajunta intuityviai. Galų gale yra tokių žaidimų, kur be tėčio tiesiog negalima išsiversti. O kartais kyla klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik mama.
Svarbiausią vietą vaiko gyvenime vis dėlto užima mama, kuri gali išmokyti savo vaiką būti ne tik padorų, sąžiningą, bet ir vyrišką. Tačiau kai kurie vyrai galvoja, kad tėtis su vaiku turi bendrauti tik tada, kai jis tampa vyresnis, moka reikšti savo mintis, kai yra su juo apie ką pasikalbėti. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Psichologų tvirtinimu, bet kurio amžiaus vaikas nori bendrauti su tėvu, ypač tai pasakytina apie berniukus. Daug visokių konfliktų ir kitų nemalonių situacijų iškyla paaugliams, kurių tėčiai nežaidė, nebendravo ir nebuvo artimi.
Tėčiai, kaip ir mamos, būna skirtingi: vieni leidžia vaikams viską, atleidžia net ir didžiausias klaidas, kiti kelia vien vaikų baimę, dar kiti negali pakęsti vaiko kaprizų ir galvoja, kad atžalos auklėjimu turi rūpintis tik mama. Todėl norint tėvelius išmokyti bendrauti ir žaisti su savo mažyliais daug kas priklauso ir nuo mamų. Vis dėlto tai neturėtų būti tik kažkokie nurodymai, pamokymai ar pamokslavimai. Reikia pagrįstai, argumentuotai remiantis psichologų patarimais paaiškinti tėčiui, kad jo bendravimas vaikui labai svarbus. Be to, bendraujant su tėčiu ir jausdamas jo vyrišką jėgą, mažylį užplūsta daug teigiamų emocijų. Tėvas vaikui tampa ne tik fizinės, bet ir psichologinės jėgos šaltiniu. Berniukas lygina save su tėčiu, nori būti viskuo į jį panašus. O mergaitei tėtis - tai pirmas vyras, kuriam ji nori patikti.
Labai svarbu, kad moteris paaiškintų vyrui, kokią reikšmę vaikui turi žaidimai, kad žaisdamas vaikas įgauna realaus gyvenimo įgūdžių. Žaidime jis gali būti kuo tik nori: jis modeliuoja situacijas, tyrinėja viską, kas su juo nutinka. Įsijautęs į žaidimus vaikas atsikrato streso, įtampos. Kai kuriuose žaidimų scenarijuose vaikui reikia tėčio, o kai kuriuose - mamos. Tarkim, tėčiai gali padėti atžalai surinkti lego arba paskaityti knygelę, pažiūrėti kartu įrašytą animacinį filmą, ką nors nupiešti kartu. O jei matote, kad jiems sunku rasti bendrą kalbą, atsargiai prisijunkite prie jų. Juk norite, kad ir tėtis, ir vaikas jaustųsi patogiai, kad vyras išmoktų žaisti su vaiku, praleistų su juo daugiau laiko. Būkite jiems jungiamoji grandis. Ir vaikas ims jausti, kad šeima - tvirta. Kai mažylis mato sutariančius tėvus, jis jaučiasi saugus ir vėliau ima suprasti, kad artimi žmonės jį visad palaikys ir padės.
Psichologės patarimai: pasiruošimas ir bendravimas
Psichologė Karolina Gurskienė teigia, kad moteris paprastai būna pakankamai pavargusi nuo nėščiosios statuso ir savijautos, todėl vaiko gimimo laukia dar ir kaip fizinio palengvėjimo sau pačiai. Tačiau ar kas nors būsimą naujos sudėties šeimą paruošia kartu su kūdikiu ateinantiems ir naujiems iššūkiams?
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį
Vaiko gimimas yra vyro ir moters santykių išbandymas, kitaip tariant - santykių krizė. Mažylis vienareikšmiškai atneša labai daug džiaugsmo ir meilės į namus, tačiau kartu jis ir iš pagrindų keičia visą poros gyvenimą. Iki tol nusistovėjusi tvarka ir rutina pasikeičia ir tampa priklausoma nebe nuo vyro ir moters, o nuo mažylio, todėl situacija kuriam laikui tampa nebeprognozuojama ir sunkiai valdoma. Be to, atsiradus miego trūkumui, kartu pakyla ir žmogaus jautrumo slenkstis. Tačiau žinant arba bent jau numanant, kad gimus kūdikiui bus būtent tokia padėtis, šią situaciją galima suvaldyti ir iš anksto jai pasiruošti.
Būsima mama su tėčiu prieš vaiko gimimą turėtų aptarti poilsio klausimą ir galimą pagalbą mamai, priešingu atveju abu tėvai būna pasimetę ir arba imasi viską daryti kartu ir vienas kitam trukdyti, arba tėtis atsiriboja, nes mama viena „stoja už vairo“. Kai griebiasi tvarkytis su naujaisiais gyvenimo rūpesčiais abu, padėtis gana greitai tampa kontroliuojama, nes pastebėjusi chaosą ir dubliavimąsi, pora greitai pasiskirsto darbus, ir viskas po truputį vėl stojasi į savo vietas.
Kai vaikas tampa pasaulio centru
Situacija tampa komplikuota ir gerokai ilgesniam laikui, kai mama viena imasi „kūdikio“. Kiekvienai motinai kūdikis yra tarsi visas pasaulis, tačiau ne visos supranta, kad pagalba iš kitų, o ypač iš tėvo, nėra abejingumo ar nesirūpinimo kūdikiu ženklas. Tokioms motinoms kūdikis visiškai nesąmoningai tampa viso pasaulio centras, apie kurį sukasi kiekviena sekundė, o įsitikinimas, kad niekas geriau juo nepasirūpins nei pati mama, veda tiek santykius, tiek pačią mamą į beprotybę. Tokia mama, pati to nepajausdama, tarsi okupuoja kūdikį, taip nustumdama partnerį į antrą planą ir nuvertindama jo, kaip tėvo, gebėjimus rūpintis judviejų vaiku. Tokie tėčiai dažniausiai ir patys greitai supranta esantys antraeiliai, ima nuvertinti savo sugebėjimus ir nebeturi galimybės nei realizuoti savęs, nei naujai išmokti rūpintis kūdikiu. Šios situacijos baigtis dažniausiai būna vienoda - tėtis ima tarsi pavydėti kūdikiui, pykti dėl tokios susiklosčiusios situacijos, kol galiausiai nusprendžia atsitraukti nuo veiklos, susijusios su kūdikiu, ir atsiriboti, taip ir palikdamas viską „ant mamos pečių“.
Paradoksalu, tačiau tėtis dažniausiai mano, kad elgiasi teisingai, nes būtent to juk ir nori mama (verkiantį kūdikį raminti pati, rengti pati, sauskelnes keisti pati ir panašiai). Mama, tuo tarpu, po truputį darosi vis labiau nepatenkinta tėčio abejingumu (jis nei ramina kūdikį, nei rengia, nei sauskelnes keičia) ir imasi vis daugiau daryti pati. Poros santykiai pasidaro įtempti ir sudėtingi, nes tokia situacija susiklostė dėl kūdikio, tačiau kartu mažylis yra didžiausias meilės centras - jausmai labai susipina, abu tėvai nebežino, kaip reikėtų tinkamai elgtis, todėl poros elgesys tampa priklausomas nuo kitos dienos nuotaikos. Jeigu pora nepradeda kalbėtis ir konkrečiai reikšti savo jausmų ir norų - kitas rytas pozityvumo įneša dar mažiau.
Išmokti dalintis - raktas į sėkmę
Kad taip nenutiktų arba jeigu jau taip nutiko, vienintelė išeitis - kalbėtis ir dalintis. Ikimokyklinukams labai dažnai yra kartojama viena tiesa - „reikia dalintis”. Ir iš tikrųjų, matyt ne be reikalo nuo mažų dienų mus visus to mokė tėvai: gyvenime reikia mokėti dalintis duonos kąsniu, pareigomis ir, žinoma, džiaugsmu. Mažylis - tai bendras poros sukurtas stebuklas, tad kodėl su tuo stebuklu susijusius reikalus turėtų tvarkyti tik mama, jeigu be tėčio jo net nebūtų buvę?
Dažniausiai mamoms atrodo, kad tėčiai nesusitvarkys taip gerai, kaip gali jos, tačiau atkreipkite dėmesį - galiausiai jie susitvarko. Visiškai kitokiais metodais ir priemonėmis, bet susitvarko. O ir pačiam mažyliui ypač sveika ir naudinga pamatyti rodomą pasaulį ne tik iš mamos, bet ir iš tėčio perspektyvos. Kai kūdikis yra abiejų iš tėvų rūpestis, o ne tik vieno, santykiai auga. Tokia pora turi bendrą tikslą - kūdikio auginimą, apie kurį nuolat kalba, diskutuoja, rūpinasi. Tokia pora neatitolsta vienas nuo kito, nes naujas gyvenimo etapas yra jų abiejų: jie abu jame vienodai dalyvauja, bando, vienodai mokosi, o dėl kylančių problemų neieško kaltų. Jeigu ir reikia kažko ieškoti gyvenant su kūdikiu - tai papildomos progos nusnausti.
Santykiai po vaiko gimimo: giliau nei kasdienybė
Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl "smulkmenų", tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime.
Pasak J. E. Young, žmogus nuo vaikystės formuoja tam tikras „schemas“, giliai įsišaknijusius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Gimus vaikui, šios schemos gali labai suaktyvėti, ypač kai jaučiame nuovargį, spaudimą ar emocinį atstūmimą. Pavyzdžiui, jei partneris neprisijungia padėti ar neparodo dėmesio, senoji schema gali suveikti tarsi aliarmas: „Štai, aš ir vėl viena (-as), manęs niekas nemato.“
Prieraišumo teorija, kurios pradininkas J. Bowlby ir vėliau išplėtota M. Ainsworth, rodo, kad mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais formuoja vidinius modelius, pagal kuriuos vėliau kuriame artimus ryšius. Šie modeliai ypač stipriai suaktyvėja gimus vaikui - nes mes vėl susiduriame su artumu, priklausomybe, rūpesčiu ir atsakomybe. Saugus prieraišumo stilius leidžia poroms bendrauti atvirai, reaguoti į vienas kito poreikius, išlikti artimiems net ir įtampoje. Nerimastingas stilius dažnai sukelia stiprų emocinį poreikį būti matomam, patvirtintam. Vengiantis prieraišumas pasireiškia sunkumu atpažinti ir reikšti emocinius poreikius. Dezorganizuotas stilius gali lemti prieštaringas reakcijas, kaip pavyzdžiui trokšta artumo, tačiau bijo būti įskaudintas (-a).
Vyro ir moters vidinis pasaulis: tylus spaudimas ir emocinis perdegimas
Daug moterų po gimdymo išgyvena emocinę vienatvę, apie kurią mažai kalbama. Tuo pat metu jos trokšta artumo, palaikymo, bet… nesako. Tyrimai rodo, kad moterys po gimdymo dažnai išgyvena padidintą nerimą ir emocinį jautrumą, o jei neturi su kuo atvirai kalbėtis, šie jausmai kaupiasi ir virsta priekaištais ar emociniu atsitraukimu.
Vyrai taip pat išgyvena gilius pokyčius, nors apie juos kalbama mažiau. Tyrimai rodo, kad net 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyvinę depresiją, tačiau ji dažnai lieka nepastebėta. Daugelis vyrų išmokyti, kad yra „vyriška“ kontroliuoti emocijas, būti stipriam, nekalbėti apie vidinius išgyvenimus. Gimus vaikui, jie dažnai jaučiasi pasimetę: kaip būti gera atrama partnerei, kai patys nežino, ką jaučia?
Kaip susikalbėti, kai viskas keičiasi?
Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą.
Pirmiausia svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)? Schemų terapijoje mokomės atpažinti „vidinius vaikus“: tas mūsų dalis, kurios trokšta rūpesčio, dėmesio ar saugumo, bet dažnai pasirodo per pyktį, uždarumą ar kontrolę. Pažinus tai savyje, tampa lengviau kalbėti apie jausmus ne kaltinant, o dalijantis.
Susikalbėjimas nereiškia „išsakyti viską, kas netinka“, tai reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos. Vietoj:„Tu manęs niekad nepalaikai“ → gali skambėti:„Kai būnu pavargus (-ęs), man labai svarbu jausti tavo artumą. Ar galim rasti būdą, kaip tai padidinti?“
Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Gimus vaikui, romantinis ryšys dažnai pasitraukia į šalį, tačiau labai svarbu jį išlaikyti. Intymumas nereikalauja didelių pastangų, kartais užtenka nuoširdaus žvilgsnio ar prisilietimo virtuvėje, klausimo: „Ko tau šiandien reikėjo iš manęs?“, priminimo: „Dėkoju tau už tai, kad esi šalia.“
Kai kurie sunkumai neišsisprendžia tik dviese, ypač jei abu partneriai turi aktyvias schemas ar skirtingus prieraišumo stilius. Tokiu atveju kreipimasis į psichologą ar porų terapiją gali būti ne santykių „pabaigos ženklas“, o jų išgelbėjimas. Tyrimai rodo, kad būtent emocinis saugumas tampa tuo pagrindu, ant kurio laikosi ilgalaikiai ir gyvybingi santykiai.
Santykių transformacija: nuo įtampos - link artumo
Gimus vaikui, keičiasi ne tik buitis, bet ir poros emocinis "kraštovaizdis". Tai laikas, kai neišvengiamai iškyla ir neišspręsti vidiniai klausimai ir ankstyvo prieraišumo pėdsakai ir neišsakytų lūkesčių šešėliai. Bet tai taip pat gali būti santykių gilinimo metas, jei leidžiame sau pažvelgti į vienas kitą ne kaip į „reikalavimų“ nešėjus, o kaip į žmones, kurie abu mokosi mylėti naujomis sąlygomis.
Intymus ryšys nėra statiškas, jis gyvas. Ir kaip kūdikiui reikia nuolatinio rūpesčio, taip ir santykiui reikia atidaus, švelnaus dėmesio. Kartais mažais žingsniais, kartais su pagalba iš išorės, kartais tiesiog išdrįstant pasakyti: „Man sunku. Man tavęs trūksta.“
Savistabos klausimynas poroms
Šis klausimynas skirtas poroms, norinčioms geriau suprasti savo santykius po vaiko gimimo. Skirkite sau laiko ir atsakykite į klausimus atskirai, o vėliau pasidalinkite mintimis be kaltinimų ar vertinimo.
- Kaip šiuo metu jaučiuosi mūsų santykiuose?
- Ar jaučiu, kad turiu erdvės būti savimi?
- Kokio palaikymo man šiuo metu labiausiai trūksta?
- Kaip reaguoju, kai jaučiuosi atstumtas (-a) ar nesuprastas (-a)?
- Ką darau, kai matau, kad partneris (-ė) išgyvena sunkumą?
- Ką reiškia „būti gera mama / tėčiu“ man asmeniškai?
- Kada paskutinį kartą buvome tiesiog mes dviese, be planų, be pareigų, be vaikų?
- Kodėl gimus vaikui mūsų santykiai pasikeitė ir, deja, ne į gerąją pusę”?
Tikra istorija: iššūkiai ir sprendimai
Auksė ir Gintaras kartu jau treji metai. Apie vaikus galvojo nuo pat pažinties pradžios. Tačiau gimus sūnui, santykiai pasikeitė. Auksė jaučiasi vieniša, jai trūksta bendrumo, laiko kartu su vyru. Ji pyksta, nes jaučiasi vyro neįvertinta, nesuprasta, jos darbas - vaiko priežiūra, laikomas atostogomis. Ji bandė visiškai netinkamas bendravimo taktikas (ašaros, priekaištai, „nekalbadieniai”, ignoravimas). O Gintaras taip pat jaučiasi nepripažintas, neįvertintas ir nesupranta, kodėl Auksė ant jo pyksta, kai jis sekmadieniais nori pailsėti, juk tiek daug dirba ir jam iš tiesų reikia poilsio.
Svarbu, kad pora galėtų išmokti kalbėtis ramiai, kad norėtų išgirsti ir suprasti vienas kitą. Svarbu kalbėti „aš kalba”, t. y. kuo daugiau kalbėti pradedant žodeliu „aš”, o ne „tu”. Pavyzdžiui, žmona galėtų sakyti: „Aš jaučiuosi labai vieniša, kai sekmadienį mes leidžiame atskirai. Man be galo skaudu, kad vienai tenka prižiūrėti mažylį ir sekmadieniais, kai tu ilsiesi. Aš labai norėčiau, kad sekmadieniais ir aš galėčiau labiau pailsėti. Gal galėtum bent dalį sekmadienio pabūti su mažyliu arba paprašome tėvų pagalbos ir praleiskime sekmadienį tik dviese, nes žinau, kad ir tau labai svarbus ir reikalingas poilsis”? Vyras galėtų sakyti: „Aš be galo daug dirbu ir rūpinuosi buitimi ir man labai skaudu bei pikta, kai lieku neįvertintas. Norėčiau daugiau tavo pripažinimo ir įvertinimo. Nors sutinku, kad laiko su mažyliu praleidžiu ne tiek, kiek tu norėtum, bet sekmadienio poilsio man labai reikia. Kaip galėtume išspręsti šią problemą? Suprantu, kad ir tu nori sekmadienį pailsėti. Gal tada sutarkime, kad pusę sekmadienio aš pabūsiu su mažyliu, o kitą pusę paprašykime tėvų pagalbos ir praleiskime jį tik dviese?"
Specialistų įžvalgos: pokalbiai, draugai ir pagalba
Psichologė Sigita Valevičienė teigia, kad vaiko gimimas mūsų psichikoje simbolizuoja naują potencialią pradžią. Tačiau realybėje tyrimai rodo, kad dviejų porų iš trijų santykiai gimus vaikui pablogėja. Tie patys tyrimai rodo, kad suklumpa dažniausiai tos poros, kurios turėjo per gerus, neadekvačius lūkesčius, arba tos, kurių santykiai iki vaikelio turėjo sunkumų ir kartais vaikas būna pasąmoningas noras kažką pakeisti santykiuose, įnešti kažko naujo.
Anot psichologės, svarbu pradėti galvoti apie santykius ne tik apie tai, kaip juos pataisyti, bet matyti santykius kaip kelionę, procesą, kuriame augsime, pažinsime save, tai, kas mus išjudins. Tada visa tai, kas vyksta tarp tavęs ir manęs, nėra „bėda“, „problema“, „kažkas, ko neturėtų būti“, o patirtis, kuri gali kažko naujo išmokyti. Poros, kurios turi šį požiūrį, kartu gali išlikti ilgai.
Pasiruošimo vaikelio atėjimui kartu, abiem tėvams, nauda įrodyta net tyrimais. Jie rodo, jog jei tėtis dalyvauja ruošiantis vaikučio atėjimui, jei pora skiria laiko kursams, kurie orientuoti į emocinį pasiruošimą ir jų tarpusavio santykį, tokiose porose moteris turi daug mažesnę tikimybę susirgti depresija po gimdymo.
Psichologė Rasa Vaicekauskienė teigia, kad vaikelio gimimas kartais tampa poros skyrybų priežastimi, tačiau greičiau tik atskleidžia ir paaštrina iki tol egzistavusias santykių problemas.
Praktiniai patarimai: kaip suvaldyti kasdienybę
- Skirkite laiko nuoširdžiam pokalbiui be pašalinių trikdžių, pasidomėkite, kaip jūsų vyras jaučiasi, kas jį šiuo metu neramina.
- Pagalvokite, kaip suvaldyti nuovargį ir miego stygių: paprašykite pagalbos artimųjų, pasisamdykite namų tvarkytoją, užsisakykite jau paruošto maisto į namus ir t.
- Turėkite omenyje, kad tokiu atveju vėliau kažką pakeisti bus sudėtinga. Dėl patogumo ir dažnų naktinių maitinimų bent pirmuosius kelis mėnesius kūdikis tikrai gali miegoti kartu su tėvais, vėliau jam vieta - savo lovytėje, dar paaugus - atskirame kambaryje.
- Jokiu būdu negalima vieniems, nepasitarus su antrąja puse nuspręsti ir pradėti kaupti vaiko ateičiai ar nupirkti mažylio kambario baldus: tokie sprendimai gali nemenkai įsiutinti partnerį.
- Apie tai, kaip keičiasi poros santykiai sulaukus šeimos pagausėjimo, būtina kalbėtis.
tags: #kas #pasikeicia #gimus #vaikui