Gimdos pokyčiai nėštumo pradžioje: nuo pirmųjų požymių iki rimtų signalų

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie pokyčiai vyksta gimdoje nėštumo pradžioje, kaip atpažinti pirmuosius nėštumo požymius ir į ką atkreipti dėmesį, kad nėštumas būtų sėkmingas.

Pirmieji nėštumo požymiai

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Nėštumo testai ir ultragarsas yra vieninteliai būdai nustatyti, ar esate nėščia, tačiau yra ir kitų požymių bei simptomų, į kuriuos galite atkreipti dėmesį. Ankstyvieji nėštumo požymiai yra daugiau nei praleistas menstruacijų periodas. Tai taip pat gali būti rytinis pykinimas, jautrumas kvapui ir nuovargis.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių ankstyvųjų nėštumo požymių:

1. Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
2. Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
3. Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
4. Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
5. Skonio ir kvapo pojūčių pokyčiai: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
6. Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
7. Dažnas šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
8. Nuotaikų pokyčiai: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
9. Spazmai pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
10. Potraukis maistui arba maisto netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.

Gimdos pokyčiai nėštumo pradžioje

Nėštumo metu gimda patiria didelius pokyčius, kad galėtų augti ir vystytis vaisius. Šie pokyčiai prasideda jau nėštumo pradžioje ir tęsiasi visą nėštumo laikotarpį.

• Gimdos dydis ir forma: Nėštumo pradžioje gimda pradeda didėti ir keisti formą. Ji tampa apvalesnė ir minkštesnė. Auga gimdos dugnas - nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų. Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
• Gimdos kaklelis: Gimdos kaklelis yra moterų reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra išties nemaža (didesnė nei vidutinė). Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis. Yra keli pagrindiniai rizikos veiksniai, nulėmę gimdos kaklelio sutrumpėjimą nėštumo metu.
• Kraujotaka gimdoje: Nėštumo metu į gimdą priteka daugiau kraujo, kad vaisius gautų pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl padidėjusio kraujo kiekio gimda gali tapti jautresnė ir lengviau sudirginti.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Taip pat didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt.

Gimdos spazmai nėštumo metu: kada nerimauti?

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais - vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje, kuris dažniausiai susijęs su augančia gimda, besitempiančiais raiščiais ar hormonų svyravimais. Nors dauguma spazmų yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Kodėl nėštumo metu atsiranda gimdos spazmai?

Nėštumo metu spazmus gali sukelti labai įvairūs veiksniai - nuo visiškai fiziologinių iki susijusių su gyvenimo būdu. Dauguma jų nekelia pavojaus, tačiau kiekviena priežastis turi būti suprasta, kad moteris galėtų įvertinti savo būklę ramiai ir informuotai.

• Hormoniniai pokyčiai ir gimdos prisitaikymas: Vienas iš pagrindinių kaltininkų - hormoninis fonas. Nėštumo pradžioje organizmas staiga pradeda gaminti didelius kiekius progesterono, kuris atpalaiduoja gimdos raumenis, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir lengvą jų susitraukinėjimą. Tai dažniausiai jaučiama kaip lengvas maudimas ar tempiantis skausmas pilvo apačioje, primenantis menstruacijas. Be to, pati gimda pradeda augti ir keisti savo formą, o tai neišvengiamai veikia aplinkinius audinius. Tokie pokyčiai natūraliai sukelia spaudimą ir reakciją iš raumenų - vadinamuosius fiziologinius spazmus.
• Raiščių įtampa ir gimdos tempimas: Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Šie raiščiai tęsiasi nuo gimdos iki dubens sienelių, todėl jų tempimas sukelia aštrų ar maudžiantį skausmą šonuose ar apatinėje pilvo dalyje. Spazmai gali sustiprėti keičiant kūno padėtį - atsistojus, pasilenkus ar atsisėdus. Tokie pojūčiai dažniausiai pasitaiko vienoje pusėje, būna trumpalaikiai ir sustiprėja aktyviau judant. Nors jie gali būti nemalonūs, tai visiškai normalus reiškinys, neturintis įtakos nėštumo eigai.
• Virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija: Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla - tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Šie spazmai dažniausiai lokalizuojasi pilvo apačioje ar šonuose, gali būti lydimi gurguliavimo ar sunkumo pojūčio. Be to, daugelis nėščiųjų negauna pakankamai skysčių, ypač jei kamuoja pykinimas ar vėmimas. Dehidratacija dar labiau dirgina raumenis - įskaitant gimdą, kurios sienelės tampa jautresnės ir labiau linkusios į spazmus. Gerti daugiau vandens gali padėti sumažinti šiuos pojūčius net be papildomų vaistų ar intervencijų.
• Emocinė įtampa ir stresas: Stresas nėštumo metu - ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus. Nors dažnai pamirštamas, stresas yra viena iš tų priežasčių, kurią moterys gali valdyti savarankiškai - ramybė ir atsipalaidavimas tikrai daro poveikį.

Kada gimdos spazmai yra normalūs?

Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų - kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.

• Pirmasis trimestras - prisitaikymo etapas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 12 savaičių) spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra. Moteris gali jausti panašius į menstruacinius spazmus: maudžiantį ar tempiantį jausmą pilvo apačioje, dažnai abu šonus vienu metu. Tai yra normalu, ypač jei nėra kraujavimo ar aštraus, stipraus skausmo. Šiuo laikotarpiu spazmai dažniausiai būna epizodiniai - trunka kelias minutes ir praeina savaime. Jie neturėtų būti lydimi kraujavimo ar intensyvaus spaudimo pojūčio.
• Antrasis trimestras - auganti gimda ir tempimas: Vidurinio nėštumo laikotarpiu gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, pradeda veikti aplinkinius organus, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos. Tai vadinamieji apvaliųjų raiščių skausmai, kurie yra normalūs ir paprastai praeina pailsėjus arba pakeitus pozą. Jų metu spazmas gali būti aštresnis, bet trunka labai trumpai.
• Trečiasis trimestras - gimdos „treniruotės“: Nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai - netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“. Jie padeda gimdai ruoštis artėjančiam gimdymui, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo. Šie spazmai dažniausiai jaučiami vakare arba po aktyvesnės dienos, būna nereguliarūs, neskausmingi arba tik su šiek tiek diskomforto. Jie nėra pavojingi, jei trunka trumpai, nėra reguliarūs ir neintensyvėja.

Kada gimdos spazmai tampa pavojingi?

Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.

• Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį: Jeigu gimdos spazmus lydi stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas, tai gali būti ženklas, kad vyksta gimdos kaklelio pokyčiai ar net prasideda priešlaikinis gimdymas. Dar labiau sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda:
  • Kraujavimas ar rudos išskyros
  • Spaudimo pojūtis į dubenį ar tiesiąją žarną
  • Vandeningos išskyros (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas)
  • Reguliarūs, kas kelias minutes pasikartojantys spazmai

Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jie dažniausiai siejami su:

• Grėsiančiu persileidimu (ypač pirmąjį trimestrą)
• Priešlaikiniu gimdymu (nuo 20-37 savaitės)
• Placentos atsiskyrimu, kai placenta ima atsiskirti nuo gimdos sienelės - tai ypač pavojinga ir lydima stipraus skausmo bei kraujavimo
• Šlapimo takų infekcijomis, kurios gali sukelti spazmus kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis

Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį - tai rimtas signalas nedelsti.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Kaip palengvinti gimdos spazmus nėštumo metu?

Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis - tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.

• Poilsis ir pozų keitimas: Vienas efektyviausių būdų mažinti spazmus - pakeisti kūno padėtį. Jei spazmai prasideda stovint ar vaikštant, geriausiai padeda atsigulti ant kairiojo šono. Tai ne tik pagerina kraujotaką į gimdą, bet ir sumažina spaudimą apatinei tuščiajai venai. Taip pat gali padėti trumpas atsipalaidavimas - pagulėjimas su pakeltomis kojomis, gilus kvėpavimas, užtemdyta ir rami aplinka. Jei spazmai kyla dėl per didelio aktyvumo, svarbu skirti laiko reguliariam poilsiui net ir dienos metu.
• Šiluma ir lengvas masažas: Šiluma - vienas saugiausių būdų malšinti tempimo ir spazmų pojūtį. Šilta (ne karšta!) šildyklė ant apatinės pilvo dalies ar šilto dušo srovė gali akimirksniu sumažinti įtampą. Taip pat galima atlikti švelnų pilvo masažą, tačiau tik tuomet, kai nėra jokių komplikacijų ar kontraindikacijų.
• Mityba ir hidratacija: Kartais spazmus sukelia paprasti veiksniai - per mažas suvartojamų skysčių kiekis ar mitybos klaidos. Reguliariai geriant vandenį (ypač jei jaučiami ir galvos skausmai), sumažėja dehidratacijos rizika, o kartu ir raumenų spazmai. Į mitybą verta įtraukti daugiau magnio turinčių produktų - bananų, grikių, špinatų, riešutų. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti.

Kada kreiptis į gydytoją dėl gimdos spazmų?

Nors daugelis spazmų yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais nėštumo pokyčiais, svarbu žinoti, kada situacija peržengia „normalumo“ ribą ir reikalauja profesionalios medicininės pagalbos. Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju - ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu. Geriau vienu kartu pasirodyti „per daug“, nei praleisti svarbų ženklą.

Nedelskite ir kreipkitės, jei:

• Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes
• Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų
• Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą
• Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas - net ir labai nedidelis
• Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas
• Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti

Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ - net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso.

Kiti svarbūs pokyčiai organizme nėštumo pradžioje

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė kitų pokyčių, kurie gali turėti įtakos savijautai ir sveikatai. Svarbu žinoti apie šiuos pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti.

• Virškinimo sistemos pokyčiai: Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
• Imuninės sistemos pokyčiai: Nėštumo metu kinta imuninė sistema.
• Medžiagų apykaitos pokyčiai: Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis.
• Kraujotakos pokyčiai: Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme.
• Odos pokyčiai: Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y. odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos). Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų.

Rekomendacijos nėščiosioms

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

#

tags: #kaip #pasikeicia #gimda #pradzioje #nestumo