Simonas Daukantas - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, rašytojas, švietėjas, tautinio atgimimo ideologas ir pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jo gyvenimas ir kūryba paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir tautinėje savimonėje. Šis straipsnis skirtas aptarti S. Daukanto gyvenimą, kūrybą ir jo atminimo įamžinimą.
Biografijos Kelias: Nuo Kalvių Iki Papilės
Simonas Daukantas gimė 1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, Skuodo rajone, pasiturinčių laisvųjų valstiečių šeimoje. Tėvas Jurgis Daukantas dirbo eiguliu Sapiegų miškuose. Simonas buvo įrašytas į gimimo metrikas kaip bajoras, todėl galėjo siekti mokslo.
Mokslus pradėjo Kretingos pradinėje mokykloje, vėliau tęsė Žemaičių Kalvarijos mokykloje. 1814 m. pėsčias iškeliavo į Vilnių, kur mokėsi gimnazijoje, o vėliau studijavo Vilniaus universitete. 1822 m. baigė universitetą, įgijo teisės magistro diplomą.
Baigęs studijas, S. Daukantas dirbo įvairiose įstaigose: Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje, Sankt Peterburgo Senate. 1850 m. grįžo į Žemaitiją, gyveno pas vyskupą Motiejų Valančių Varniuose, talkino jam redaguojant bažnytines knygas. Vėliau persikėlė į Latviją, o 1859 m. grįžo į Lietuvą ir gyveno pas gimines. Paskutinius gyvenimo metus praleido Papilėje, kur mirė 1864 m. gruodžio 6 d.
Kūryba: Tautos Praeities Atspindžiai
S. Daukanto kūryba apima įvairias sritis: istoriją, tautosaką, vertimus, vadovėlius, kalbą, ūkiškus leidinius. Jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių rašyti Lietuvos istoriją lietuviškai. Jo žymiausias veikalas - „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845 m.).
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
S. Daukantas rinko ir publikavo liaudies dainas, pasakas, kūrė naujadarus, kurie prigijo lietuvių kalboje (laikrodis, vietovė, prekyba, vaistininkas, būdvardis ir kt.). Jis vertė antikinius veikalus, rašė vadovėlius lietuvių kalbos mokykloms.
S. Daukanto kūryboje apibendrinamas senovės lietuvių gyvenimas, jų kasdienybė, jausenos. Rašytojui svarbiausia buvo gimtojo krašto praeitis, jos įvykiai, kurie teikia dvasinės ir moralinės stiprybės, žadina tautinę savimonę.
Tautos Atgimimo Ideologas
S. Daukantas tikėjo, kad lietuvių tautą galima atgaivinti kultūrinės veiklos keliu. Jis pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės, teigdamas, kad tautos pagrindinis skiriamasis bruožas yra kalba.
S. Daukantas buvo vienas iš žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvių, siekusių sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai. Jis domėjosi Lietuvos istorija kaip lietuvių tapatybės formavimo būdu, galimybe veikti skaitytojų savivoką.
Atminimo Įamžinimas
S. Daukanto atminimas įamžintas įvairiose vietose:
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
- Simono Daukanto gimtinė-muziejus Kalviuose. Muziejus įkurtas 1965-1966 m. Simono Daukanto gimtosios sodybos, kuri yra Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime esančioje klėtelėje (svirne).
- Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilėje. Muziejus įkurtas name, kuriame S. Daukantas gyveno paskutinius savo gyvenimo metus. Muziejuje eksponuojami rašytojo gyvenimą ir kūrybą atspindintys eksponatai. Muziejuje aiškiausioje vietoje eksponuojama paties S. Daukanto sumeistrauta kėdė, panaudojus vien natūralias medžio šakų „konstrukcijas“.
- Paminklai S. Daukantui. Paminklai S. Daukantui pastatyti Papilėje, Kalviuose, Lenkimuose ir kitose vietose. Didžiausias paminklas (skulptorius Vincas Grybas) stovi Papilės centre.
- Simono Daukanto kapas Papilės piliakalnyje. Ant S. Daukanto kapo pastatytas antkapinis paminklas.
- Simono Daukanto vardu pavadintos mokyklos, gatvės. S. Daukanto vardu pavadintos mokyklos Kretingoje, Papilėje ir kituose miestuose.
- Renginiai, skirti S. Daukanto atminimui. Kasmet organizuojami renginiai, skirti S. Daukanto gimimo ir mirties metinėms paminėti.
S. Daukanto atminimą puoselėja įvairios organizacijos ir pavieniai asmenys. Papilėje S. Daukanto muziejus skleidžia toli siekiančią šviesą, daug metų nuoširdžiai ir itin sėkmingai dirbo mokytoja Danutė Jadvyga Veisienė. Teko būti bent keletuje jos organizuotų ypatingo jaukumo ir šviesumo renginių. Šiuo metu muziejaus veiklą pirmyn traukia jauna išsilavinusi darbuotoja Ernesta Šmukštaitė. Puikiai ekskursijas po S. Daukanto vietas veda ir mokytojas Steponas Adomavičius - tikras Papilės žiniuonis.
Akmenės rajono šviesiausi asmenys dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas ir 1986 m. čia būtų įkurtas S.Daukanto muziejus. Visų pirma žinomas šalies žurnalistas, redaktorius, kultūrininkas, visuomenininkas Leopoldas Rozga. Nemenkai prisidėjo kolega Apolinaras Juodpusis - veiklumu, šviesia asmenybe, meniniais ir žurnalistiniais sugebėjimais.
Muziejų ekspozicijos
Simono Daukanto muziejus įkurtas 1965-1966 m. Simono Daukanto (1793-1864) gimtosios sodybos, kuri yra Lenkimų seniūnijos Kalvių kaime esančioje klėtelėje (svirne). Ji visą laiką veikė ir šiuo metu veikia kaip visuomeninis muziejus. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko bibliotekoje saugomas Janinos Matulevičienės 1986 m. parašyto kraštotyrinio darbo „S. Daukanto visuomeninio muziejaus metraštis“ mašinraštis. 1966 m. spalio mėnesį Kalviuose vyko S. Daukanto gimimo 167-osioms metinėms skirta šventė. Tais metais sodyboje jau veikusiame muziejėlyje buvo eksponuojamos iki to laiko išleistos S.
1983-ųjų metų išvakarėse pertvarkant S. Daukanto klėtelės ekspoziciją daug vertingų dokumentų, susijusių su S. Daukantui skirta ekspozicija Kalviuose buvo įrengta ir atidaryta. Renginio metu kalbėjo svečiai, meninę programą parodė Lenkimų vidurinės mokyklos literatai ir kraštotyrininkai, vadovaujami J. Matulevičienės. Simbolinę atnaujintos ekspozicijos juostelę perkirpo ir į klėtelės vidų pakvietė A. Vilkaitė. Pirmajame kambarėlyje įrengtą ekspoziciją sudarė keli skyriai: „Gimtinė“, „Kelias į mokslą“, „Darbai“, „S. Daukantas lietuvių literatūroje ir mene“. Tarp 60-ies tada čia eksponatų darbų vienas iš vertingiausių buvo salantiškio liaudies meistro Petro Kalendros (1904-1986) išdrožtas S. Daukanto biustas. 30 etnografinių eksponatų buvo rodoma antrajame ekspozicijos kambarėlyje, tarp jų - senieji darbo ir buities įrankiai, aruodai (žemaičių mėigomis vadinami). Trečioji nedidukė klėtelės patalpa buvo skirta kunigui, vienuoliui pranciškonui, pamokslininkui, liaudies gydytojui, botanikui, pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, žemaičių rašybos normintojui, vienam iškiliausių XIX a. švietėjų Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai (1771-1849). Ekspozicijoje buvo rodomi augalų, kuriais J. A. Pabrėža gydė ligonius, pavyzdžiai 15 herbariumų, ant kurių buvo užrašyti J. A.
Paminklai
Didžiausias paminklas S. Daukantui (skulptorius Vincas Grybas) pastatytas Papilės centre. Jis atidengtas 1930 m. rugsėjo 27 dieną. Jam lėšas rinko ne tik šio paminklo iniciatoriai Lietuvos pedagogai, bet ir kiti S. Daukanto asmenybės ir darbų gerbėjai, ypač Papilės krašto žmonės, kurie ir paminklo atidengimo iškilmių vaišes surengė.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Netoli Lenkimų bažnyčios stovi pilko granito paminklas (skulptorius Regimantas Midvikis, architektas Adomas Skiezgilas) S. Daukantui. Jis pastatytas 1993 m., pažymint istoriko 200-ąsias gimimo metines.
Antkapinį paminklą sukūrė 1871 m. Tauragės rajono Pakalniškių kaimo valstiečių šeimoje gimęs, jaunystėje kalvystės meno pramokęs, nuo 1912 m. Šiauliuose gyvenęs liaudies meistras akmentašys Antanas Raudonis.
S. Daukanto Metai
Šiemet pažymime pirmo žemaitiškai-lietuviškai rašiusio istoriko, rašytojo, švietėjo Simono Daukanto 230 metų gimimo sukaktį. Seimas, pagerbdamas šį didžiavyrį, 2023-iuosius paskelbė atmintinais S. Daukanto metais.