Karalius Mindaugas, vienas ryškiausių Lietuvos istorijos asmenų, paliko ryškų pėdsaką ne tik valstybės kūrime, bet ir asmeniniame gyvenime. Jo šeima, žmonos ir vaikai, buvo įtraukti į politinius įvykius ir kovas dėl valdžios. Šiame straipsnyje panagrinėsime karaliaus Mindaugo šeimos istoriją, remiantis istoriniais šaltiniais ir mokslininkų įžvalgomis.
Mindaugo Santuokos
Mindaugas buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Morta, o po jos mirties vedė jos seserį, Daumanto žmoną.
Santuoka su Morta
Nei Mindaugui, nei Mortai tai nebuvo pirma santuoka. Pirmasis Mortos vyras Vismantas žuvo nuo Mindaugo rankos. Būsimasis karalius nužudė ir Vismanto brolius - Gedvilą ir Sprudeikį. Nepaisant to, neabejojama, kad Mindaugą ir Mortą siejo tikra meilė. Jų santuoką sutvirtino sūnų Ruklio ir Rupeikio gimimas. Rašytiniuose šaltiniuose Morta matoma kaip mylima žmona, patarėja, su kuria Mindaugas aptardavo politines aktualijas. Pavyzdžiui, kai Mindaugas pradėjo keisti savo santykius su Vokiečių ordinu ir krikščionimis, Morta bandė įtikinti vyrą likti su sąjungininkais. Morta drąsiai kritikavo krikščionims priešiškos grupuotės lyderio Treniotos veiksmus ir vadino jį beždžione: „Tu dabar klausai beždžionės, turiu minty Treniotą. Jis išdavė tave. Savo nuomonę pakeiski, paklausyk manęs, tau bus gerai.“
Savaime suprantama, kad Eiliuotoje Livonijos kronikoje užrašyti Mindaugo ir Mortos dialogai yra fiktyvūs, bet patys karalių santykiai - tikri. Vokiečių ordino teritorijoje sukurta Eiliuotoji Livonijos kronika itin daug dėmesio skyrė Mortai dėl gana paprastos priežasties - pagonių krašte gyvenusi Morta buvo uoli krikščionė, kurios nuopelnais krikščionybės sklaidai niekas nedrįso suabejoti. Morta apgynė Mindaugo dvare gyvenusius krikščionis nuo susidorojimo ir padėjo jiems ramiai grįžti į savo kraštą.
Kad ir kokia įtakinga buvo Morta, ji nesugebėjo pakeisti Mindaugo nuomonės dėl bendradarbiavimo su krikščionimis. Karalius neklausė ir savo žmonos įspėjimų dėl būsimos Treniotos išdavystės. Pirmoji Lietuvos karalienė mirė XIII a. septintojo dešimtmečio pradžioje, nesulaukusi tragiškos konflikto atomazgos.
Taip pat skaitykite: Karūnavimo dienos reikšmė Lietuvai
Santuoka su Daumanto Žmona
Netrukus po Mortos mirties Mindaugas vedė jos seserį, kunigaikščio Daumanto žmoną. Nors kalbama, kad Mindaugas norėjo tiek išoriškai, tiek dvasiškai panašios į Mortą žmonos, pasak Haličo-Voluinės kronikos, prieš mirtį Morta pati paprašė vyro, kad paimtų į žmonas jos seserį. „Kad kita mano vaikų neskriaustų“, - aiškino ji. Žmoną apraudojęs vyras taip ir padarė.
Istorikas Artūras Dubonis pateikia versiją, kad „Mindaugo įvykdytas Daumanto žmonos grobimas buvo spaudimas Daumantui, nes tuo metu politinė įtampa buvo labai didelė, ir jaunoji politinė karta buvo nepatenkinta vokiečių valdymu ir senstelėjusio karaliaus pozicijomis. Brendo tikras konfliktas dėl valdžios. Tai galbūt Mindaugas prilaikė Daumanto žmoną kaip įkaitę, o Daumantas laukė progos susidoroti ir atkeršyti.“
Mindaugo Vaikai
Metraščiuose minimi šie Mindaugo sūnūs: Ruklys, Girstukas, Rupeikis. Tačiau žinoma, kad 1251 metais Mindaugas pasikrikštijo kartu su savo šeima: žmona Morta ir vaikais. Nežinia, kiek jiems tuomet buvo metų, abejojama ir dėl vardų. Kaip rašoma metraščiuose, Mindaugo vaikai netiesiogiai tapo savo tėvo žūties priežastimi…
Liūdna dalia ištiko ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį - jie buvo nužudyti drauge su tėvu. Tačiau tie, kam ši istorija - pernelyg liūdna, gali manyti, kad Mindaugo vaikams vis dėlto pavyko išsigelbėti. Juolab kad Jonavos rajone yra miestelis Rukla.
Vaišelga
Mindaugo vyriausias sūnus Vaišelga gimė ankstesnėje santuokoje. Vaišelga, dar žinomas kaip Vaišvilkas, sąmokslo metu buvo Naugarduke. Jo tėvo sostą perėmęs Treniota valdžioje išbūna vos pusmetį, kadangi jo gyvybę atima Mindaugo dvariškiai ir į sostą sėda vienintelis Mindaugo likęs gyvas sūnus Vaišelga. Jo likimą atspėti taip pat nėra sunku. Vaišelga sostą paliko svainiui Švarnui, o tai supykdė pastarojo brolį Levą Danilovičių, kuris pasikvietė Vaišelgą į svečius ir jį nužudė.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Mindaugo Šeimos Įtaka Istorijai
Istorikas Marius Ščavinskas teigia: „Jeigu Mindaugas nebūtų buvęs nužudytas ir jo dinastijai nebūtų atėjęs galas, Lietuvos istorija būtų pasisukusi visai kita linkme. Vokiečių ordinas savo propagandine mašina ir ideologija visą laiką akcentavo, kad lietuviai yra pagonys, apostatai, velnio išperos ir dėl to mes, ordinas, esame priversti kariauti dėl Dievo karalystės žemėje. Jeigu Mindaugas būtų likęs gyvas arba jo sūnūs, tas visas argumentas netektų prasmės“.
Kaip tvirtina istorikas, Lietuva būtų išvengusi beveik 200 metų karų su vokiečiais ir kryžiaus žygių mūsų krašte. „Ir pati Lietuvos kultūra būtų visiškai kitokia. Kai Jogaila krikštijasi, atsiranda vyskupystė, atsiranda raštas, atsiranda pirmosios mokyklos, Magdeburgo teisės miestams. Visi šie dalykai būtų buvę visu šimtu metų anksčiau prasidėję. Gal ir pirmoji lietuviška knyga būtų visai ne Mažvydo, o atsiradusi XV a. Mokyklos, raštas, universitetai, valdovo kanceliarija, visos tos tradicijos būtų susiformavusios gerokai anksčiau“, - samprotavo M. Ščavinskas. Jo nuomone, Treniota ir Daumantas tam tikra prasme sulėtino valstybės pažangą.
Mortos Įamžinimas
Švenčiant Mindaugo ir Mortos karūnavimo 750-ąsias metines, 2003 m. įsteigta Karalienės Mortos premija talentingiausiems vaikams už muzikos, dailės, literatūros pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas