Jurgio Didžiulio Biografija: Šeima, Vaikai ir Gyvenimo Kelias

Šiame straipsnyje panagrinėsime Jurgio Didžiulio biografiją, jo šeimą, vaikus ir įvairius gyvenimo aspektus, remiantis turima informacija.

Įvadas

Jurgis Didžiulis - žinomas atlikėjas, visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas apipintas įvairiais įvykiais ir patirtimis. Nuo vaikystės Kolumbijoje iki gyvenimo Lietuvoje, jo kelias buvo įdomus ir pilnas iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime jo šeimą, santykius su artimaisiais, kūrybinę veiklą ir požiūrį į gyvenimą.

Šeima ir Artimieji

Jurgis Didžiulis yra kilęs iš šeimos, turinčios gilias lietuviškas šaknis. Jo močiutė, Laima Didžiulienė, buvo Lietuvos garbės konsulė Kolumbijoje nuo 1999 metų. Ši moteris turėjo didelę įtaką Jurgio gyvenimui ir lietuviškos tapatybės puoselėjimui. Laima Didžiulienė su vyru Algiu nuo 1948 metų gyveno Kolumbijoje, kur apsigyveno būdama vos 12 metų, kai su šeima pabėgo iš Lietuvos dėl pokariu prasidėjusių neramumų.

2021 metais mirė Jurgio senelis Algis, sulaukęs 91-erių. 2023 metų rugpjūčio 17 dieną mirė Jurgio močiutė Laima Didžiulienė. Apie tai socialiniame tinkle jautriai pranešė pats Jurgis, pabrėždamas stiprų ryšį su močiute. Jis teigė, kad jį su močiute siejo stiprus ryšys. Buvusi Jurgio Didžiulio žmona Erica Jennings taip pat išreiškė užuojautą dėl Laimos Didžiulienės mirties, paminėdama, kad daug ko iš jos išmoko ir yra dėkinga, kad jų vaikai susipažino su savo močiute.

Jurgio Didžiulio vaikai gimė ir augo Kolumbijoje, tačiau visi kalba lietuviškai. Anot Laimos Didžiulienės, namuose visada buvo kalbama tik lietuviškai, todėl vaikai priprato prie gimtosios kalbos vartojimo. Tačiau ji pripažino, kad vaikų kalba buvo gana skurdi, kol Jurgis neapsisprendė likti Lietuvoje ir geriau pramokti lietuviškai.

Taip pat skaitykite: Apie Jurgį Kunčiną

Santykiai su Erica Jennings

Jurgis Didžiulis ilgą laiką buvo susituokęs su dainininke Erica Jennings. Jie kartu sukūrė muzikinį duetą „The Ball & Chain“. Erica Jennings - Airijoje gimusi dainininkė, muzikanto Jurgio Didžiulio žmona, Prano Emilijaus (12 m.), Antano Algimanto (10 m.) ir Gaios Marios (3 m.) mama. Erica kalba angliškai ir lietuviškai. Iki paauglystės kalbėjo ir airių kalba, bet tiek ilgai negyvendama Airijoje vietinę kalbą pamiršo.

Jurgis ir Erica augina tris vaikus: Pranui gruodį bus ketveri, nuo rugsėjo jis eina į valstybinį darželį, jam ten labai patinka. Antanui kitą savaitę bus dveji. Jurgis: Dėl to ir leidome į valstybinį, kad pastiprintų lietuvių kalbą.

Jurgis kalba ispaniškai, lietuviškai bei angliškai. O jų vaikai šneka angliškai, lietuviškai ir ispaniškai. Berniukai lankė lietuvišką darželį, kuriame gavo gerus lietuvių kalbos pagrindus. Tuo metu Jurgis su jais kalbėdavosi ispaniškai. Kai jie pradėjo lankyti mokyklą, papildomai mokėsi lietuvių. Pranas kitais metais jau gali rinktis užsienio kalbą, jis planuoja mokytis ispanų, Antanas - taip pat. Nieko keisto - berniukai jau dabar gerai supranta ispaniškai, o pastaroji kalba yra paplitusi visame pasaulyje.

Kalbų tobulinimo procesas yra tarsi kelionė ir mes, tėvai, mokomės iš savo klaidų. Pavyzdžiui, mažoji Gaia lietuvių kalbą girdi jau nuo gimimo, su ja lietuviškai kalba ir tėtis. Vėliau, mokykloje, ji galės mokytis ispanų. Gimimas dviem ar trimis kalbomis šnekančioje šeimoje turi itin pozityvų poveikį smegenims. Iki tol, kol baigs mokyklą, Pranas, Antanas bei Gaia laisvai kalbės trimis kalbomis. Apskritai kalba yra kultūra. Mokydamasis naujos kalbos mokaisi ir naujos kultūros, integruojiesi į visuomenę. Per kalbą suvokiame kultūrą, tradicijas, istoriją, per kalbą perduodame istorijas, dainas, poeziją bei juokelius… Viskas tik per kalbą. Taigi kuo daugiau kalbų asmuo moka, tuo labiau jis suvokia skirtingas kultūras ir, dar geriau, - savąjį paveldą.

Erica teigia, kad su Jurgio seneliais visuomet kalbėjau lietuviškai. Taip pat ir mūsų vaikai. Jai labai patinka, kad su savo proseneliais vaikai yra tokie artimi, kad girdėjo daugybę jų įdomių istorijų… O su seneliais vaikai bendrauja ir lietuviškai, ir angliškai, ir ispaniškai. Viską lemia asociacijos. Jie pasirenka kalbą priklausomai nuo to, su kuo kalbasi. Esu labai dėkinga Laimai ir Algiui Didžiuliams, kurie mane visuomet labai palaikė kalbant lietuviškai. Jie visada drąsino, sakė, jog kalbu gerai. Žinoma, tai man suteikė pasitikėjimo ir noro mokytis toliau. Jie taip pat labai didžiuojasi, kad mažiausiai trys iš jų proanūkių bei anūkų kalba lietuviškai ir užaugs čia, savo gimtinėje.

Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus

Svarbiausias principas, kurį supratau, yra tai, jog didžiausią dėmesį vienu metu reikia skirti vienai kalbai. Net jeigu vaikas atsako kita kalba, jis jau nesąmoningai kaupia girdimos kalbos žodyną. Tai - tarsi skaitymas ir rašymas. Kuo daugiau vaikystėje skaitome drauge su vaiku, tuo lengviau jam pačiam išmokti skaityti ir rašyti. Pamenu, pradžioje berniukams ne itin sekėsi skaitymas ir rašymas. Baigiantis pirmiesiems metams mokykloje jie jau lengvai gebėjo skaityti ir rašyti. Kiek vėliau jie jau buvo įgudę skaitytojai, daug skaitydavo namuose. Tokia pažanga įvyko dėl to, jog visą šį laiką kiekvieną vakarą jiems skaičiau.

Įpratimas vienu metu kalbėti viena kalba yra itin svarbus, taip pat kaip ir kalbėjimas tam tikra kalba tam tikroje vietoje - visai kaip lietuviškame darželyje, kurį berniukai lankė. Ir reikėtų vengti kritikos. Vietoj pastabos „Tai blogai, sakyk taip!“ kur kas geriau tiesiog taisyklingai pakartoti sakinį.

Erica juokiasi, kad vaikai jai labai padeda dėl ispanų kalbos. Nesu iš tų tėvų, kurie panikuotų dėl vaikų klaidų. Noriu, kad jie mėgautųsi mokymosi procesu, nekompleksuotų. Prisimenu, kai aš pati nerimaudavau, kad netobulai pasakysiu vieną ar kitą žodį. Vis dėlto, kai berniukams buvo ketveri, penkeri metai, jie sakiniuose supainiodavo keletą žodžių, o kartais, jeigu šalia būdavo keletas keliomis kalbomis šnekančių žmonių, jie greitai pakeisdavo kalbą, nelygu, į kurį žmogų žiūrėdavo. Mano nuomone, tai be galo žavinga. Gaiai dabar - treji, bet ji visuomet sako „labas“ ir „sudie“ anglų bei lietuvių kalbomis. Visiems, kuriuos sutinka! Kad įsitikintų, kad bus tikrai visų suprasta.

Tačiau svarbu mitą atskirti nuo tiesos. Biblijoje yra sakoma, jog negalima primušti savo vergo iki mirties, bet jeigu jį primuši ir jis atsigauna po dienos ar kelių - viskas yra gerai. Esu įsitikinusi, kad Biblija buvo parašyta keturių asmenų praėjusioje eroje, o vergovė bei smurtas mūsų amžiuje yra daugiau nei blogai. Gimus berniukams buvome pasiruošę, kad jie gali pradėti kalbėti kiek vėliau. Ir jie pradėjo kalbėti anksčiau, nei įprasta. Gaia pradėjo kalbėti anksčiausiai iš visų… Manau, jog daug ką lemia nuolat su vaiku palaikomas dialogas, nekalbėjimas su atžala kūdikio kalba. Visada nuo pat gimimo su savo vaikais kalbėjau taisyklingai. Į vaikus kreipiuosi daugybe gyvūnėlių vardų, kaip antai beždžionėlės, tačiau esu įsitikinusi, jog vaikų įtraukimas į visus pokalbius ir taisyklingų žodžių vartojimas itin padeda jų raidai.

Duetas „The Ball & Chain“ išleido albumą tokiu pačiu pavadinimu. Albumas yra apie meilę po įsimylėjimo. Erica juokiasi, kad jos albumo fotosesijoje vilki erotiškais drabužiais - įdomu, ar namuose pati turi tokių rūbų, ar tai - tik duoklė gerbėjams? Jei turi - kaip dažnai juos vilki? Erica: Namuose išvis vaikštau be drabužių (juokiasi). Jurgis: Subtiliai erotiška. Namie Erica vilki treningu (juokiasi). Jei abu yra lygūs, turi nuolat pasitempti dėl kito žmogaus, pasistengti.

Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas

Jurgis teigia, kad Vilnius yra mūsų namai ir mes čia esame labai laimingi. Jei dar būtų šilčiau, būtų dar geriau. Čia globalinis atšilimas praverstų. Jau 10 metų čia gyvenu, vis galvoju, kad priprasiu, bet ne.

Jurgis mano, kad toms santuokoms, kurios žlunga nuo pradžių, taip atsitinka dėl to, kad nėra lygybės - vienas ar kitas turi daugiau ambicijų. Jei abu yra lygūs, turi nuolat pasitempti dėl kito žmogaus, pasistengti. Meilę reikia formuoti kiekvieną dieną, įsimylėti kiekvieną dieną, pasipešti, pakūrenti aistros ugnį. Čia svarbiausias dalykas. Kaip sako verslininkai, nesvarbu, turi milijoną ar ne. Klausimas - ar gali uždirbti dar vieną.

Jurgis teigia, kad dėl studijų Erica pasidarė įdomesnė nuo tada, kai vaikšto į mokslus. Kalbame apie teatrus, vaidybą, knygas. Aš irgi tapau įdomesnis, pradėjau rašyti daugiau dainų.

Taip ir gimė šis projektas. Yra dainų, kurias parašėme per savo medaus mėnesį ar prie jūros su vaikais. Klausantis albumo yra smulkmenų, kurios man nepatinka, bet visos dainos man labai mielos.

Kūrybinė Veikla

Jurgis Didžiulis yra žinomas ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip dainų autorius bei prodiuseris. Jis pats prodiusavo albumą „The Ball & Chain“. Mums labiau patinka rašyti dainas. O kai jas reikia įrašyt, sutvarkyt, aranžuot…

Jurgis teigia, kad Lietuvoje šiuo metu yra „šūdina“ kultūros padėtis. Komercija nejaučia atsakomybės ugdyti klausytoją, jie nori pinigus skirti greitiems projektams - krūtinėms, plaukams, kur nėra muzikos. Kad sulauktum pripažinimo, nebūtina būti komerciškai sėkmingam. Tie patys „Keymono“ (eks „Brassbastardz“) puikiai groja, bet vargu ar sulaukia finansinės sėkmės. Man labai gaila, kad iširo „Rythm Junkies“. Liūdna dėl tokių dalykų. Yra, kas randa sau modelį ir pagal jį dirba, kad ir „Silence“ komanda, „G&G Sindikatas“ gerai sukasi.

Jurgis teigia, kad tenka žongliruoti darbais. Bet bandome daryti viską sąžiningai, kad galėtume lipti ant scenos be širdies skausmo ir su malonumu klausytis savo įrašų.

Yra toks momentas… Šiaip su šiuo projektu labiausiai norisi tiesiog groti. Jei sulauktume pripažinimo, užsimegztų ryšiai su užsieniu, dėl kurių galėtume ten pasirodyti, mums tai būtų labai priimtina ir patiktų. Jei nebus, irgi gerai.

Jurgis teigia, kad „Eurovizija“ yra tuštybių mugė - mažai muzikos, daug šou ir blizgesio. Važiuotume tik suprasdami, kad tai gali karjerą pakeisti ne į gerą pusę. Laimėjęs nebeturėtum kelio atgal, tektų tokią muziką ir kurti. Nenorim kategoriškai atsakyti taip ar ne.

Požiūris į Gyvenimą

Jurgis Didžiulis yra įstojęs į verslo vadybos magistrantūrą.

Jurgis teigia, kad mūsų abiejų prasta atmintis. Viską greit pamirštame. Kai greit pasakai, viskas greit ir išsisprendžia.

tags: #jurgis #didziulis #vaikai