Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami vidinio apvaisinimo ir tiesioginio vystymosi ypatumai gyvūnų pasaulyje, pateikiant pavyzdžių ir paaiškinant šių procesų reikšmę. Biologija, remdamasi moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei.
Gyvūnų Apvaisinimo Būdai
Gyvūnams būdingi du pagrindiniai apvaisinimo būdai: išorinis ir vidinis.
Išorinis Apvaisinimas
Išorinis apvaisinimas vyksta vandenyje, būdingas vandens gyvūnams, pavyzdžiui, žuvims ir varlėms. Patelės išleidžia kiaušinėlius į vandenį, o patinėliai - spermatozoidus. Apvaisinimo tikimybė priklauso nuo aplinkos sąlygų, todėl subręsta daug kiaušialąsčių ir spermatozoidų.
Vidinio Apvaisinimas
Vidinio apvaisinimas būdingas sausumos gyvūnams, tokiems kaip ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Patelės organizme subręsta kiaušialąstės, o patinėlių sėklidėse - spermatozoidai. Apvaisinimas įvyksta patelės kūno viduje, kai spermatozoidai pasiekia kiaušialąstę. Apvaisinimo tikimybė didesnė, nes į patelės organizmą patenka daug spermatozoidų, o kiaušialąsčių subrandinama nedaug. Apvaisintas kiaušinėlis žinduolių vystosi įsitvirtinęs motinos gimdoje, o paukščių ir roplių kiaušinyje, kuris turi storą lukštą.
Vystymosi Rūšys
Gyvūnų vystymasis skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį.
Taip pat skaitykite: Apie pagalbinį apvaisinimą
Tiesioginis Vystymasis
Tiesioginis vystymasis būdingas daugumai stuburinių (ropliai, paukščiai, žinduoliai) ir kai kuriems bestuburiams (dėlės, vorai). Ką tik gimęs organizmas būna panašus į suaugėlį, skiriasi tik dydžiu, proporcijomis ir kai kurių organų išsivystymu.
Netiesioginis Vystymasis
Netiesioginis vystymasis būdingas vabzdžiams, varliagyviams ir kitiems gyvūnams. Vystymosi metu organizmas pereina kelias stadijas, tokias kaip kiaušinis, lerva, lėliukė ir suaugėlis.
Vabzdžių Metamorfozė
Vabzdžių vystymasis gali būti pilnas arba nepilnas.
Pilnas kitimas (metamorfozė) būdingas daugumai vabzdžių (vabalams). Stadijos: kiaušinis, lerva, lėliukė, suaugėlis.
Nepilnas kitimas (metamorfozė) būdingas kai kuriems vabzdžiams (laumžirgiams). Stadijos: kiaušinis, lerva, suaugėlis (neturi lėliukės stadijos).
Taip pat skaitykite: Gyvūnų ir žmonių vidinis apvaisinimas
Varlės Vystymosi Stadijos
Varlės vystymosi stadijos: kiaušinėliai (kurkulai), lerva (buožgalvis), maža varlytė, suaugusi varlė.
Partenogenezė
Partenogenezė - organizmo vystymasis iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Šis reiškinys būdingas žemesniesiems augalams, dafnijoms, amarams, bičių tranams ir net kai kuriems stuburiniams (ropliams, žuvims). Bičių motinėlė gali dėti ir apvaisintus, ir neapvaisintus kiaušinėlius. Iš apvaisintų išsivysto diploidinės patelės (bitės darbininkės), o iš neapvaisintų - haploidiniai patinai (tranai).
Dirbtinė Partenogenezė
Panaudojus kai kurias chemines medžiagas galima dirbtinai priversti partenogenetiškai daugintis dygiaodžius, kirmėles, moliuskus ir kitus gyvūnus.
Žmogaus Dauginimosi Sistema
Žmogaus dauginimosi sistemą sudaro vyro ir moters lytiniai organai.
Vyro Dauginimosi Organai
Vyro dauginimosi organai gamina spermatozoidus ir testosteroną.
Taip pat skaitykite: Apie varlių apvaisinimą
Moters Dauginimosi Organai
Moters dauginimosi organai gamina kiaušialąstes, estrogenus ir progesteroną.
Apvaisinimas Žmogaus Organizme
Apvaisinant dalyvauja subrendęs spermatozoidas ir užbaigiamas kiaušialąstės dalijimasis, atkuriamas dvigubas chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, įsijungia tolesni medžiagų apykaitos bei dalijimosi mechanizmai.
Vaisiaus Vystymasis
Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 val. nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi dukterines ląsteles, vadinamas blastomerais.
Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį.
Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, endoderma ir mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai.
Žalingų Įpročių Poveikis Vaisiui
Žalingi moters įpročiai turi neigiamą poveikį besivystančiam vaisiui. Rūkymas gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą ir mažą gimimo svorį.
Gyvūnų Dauginimasis
Gyvūnams būdingas lytinis dauginimosi būdas. Nelytinis dauginimasis tik išimtis, būdingas duobagyviams (hidros, medūzos).
Gyvūnų Lytinės Ląstelės
- Vyriška judri - spermatozoidas
- Moteriška nejudri - kiaušialąstė
Gyvūnų Lytinės Sistemos
- Hermafroditinė - kai viename organizme yra vyriška ir moteriška lytinė sistema. Būdinga daugumai kirmėlių ir moliuskams.
- Skirtalytė - kai yra vyriškos ir moteriškos lyties atstovai.
Skirtalyčiams dažnai stebimas lytinis dimorfizmas, kai ryškiai skiriasi vyriška ir moteriška lytis.
Apvaisinta Kiaušialąstė
Apvaisinta kiaušialąstė vadinama zigota.
Gyvavedystė
Gyvūnams gali būti būdinga gyvavedystė. Ji gali būti netikra ir tikra.
- Netikra gyvavedystė - kai kiaušiniai vystosi patelės kiaušintakiuose iki išsirita jaunikliai. Gal pasitaikyti žuvims, ropliams.
- Tikra gyvavedystė, kai vaisius vystosi gimdoje ir turi ryšį su motinos organizmu. Būdinga tik žinduoliams.
Vystymosi Tipai
Gyvūnams būdingi 2 vystymosi tipai:
- Netiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio vystosi lerva (tarpinė stadija).
- Tiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio vystosi jauniklis be tarpinės stadijos.
Roplių ir Paukščių Veisimosi Palyginimas
Panašumai
- Deda kiaušinius
Skirtumai
| Ropliai | Paukščiai |
|---|---|
| Nėra gyvavedžių | Nėra gyvavedžių |
| Kiaušinius neperi | Kiaušinius peri |
| Kiaušinių nevartomi | Kiaušinius vartomi |
| Kiaušinis odiškas | Kiaušinis kalkiniu lukštu |
| Nesirūpina palikuonimis | Rūpinasi palikuonimis |
| Gali būti netikra gyvavedystė | Lizdinis parazitizmas (būdinga gegutėms) |
Blastuliacija
Tai blastulės susidarymas. Kai zigota dalinasi mitozės būdu ir susidaro blastulė.
Gastruliacija
Tai gastrulės susidarymas. Kai blastulė įlinksta ir formuojasi antras ląstelių sluoksnis.
Gemaliniai Lapeliai
Gastrulės sluoksniai vadinami gemaliniais lapeliais. Pirmas gemalinis lapelis - ektoderma. Iš gemalinių lapelių vystosi organai ir organų sistemos. Pirmas gemalinis lapelis - oda.
Augalų Apvaisinimas
Kad įvyktų apsivaisinimas, būtina kad subrestų gyvibingos žiedadulkės, o sėklapradyje būtų susiformavęs gemalinis maišelis. Žiedadulkė, patekusi ant piestelės purkos, sugeria jos skystį ir sudygsta, t.y. išleidžia dulkiadaigį. Generatyvinė ląstelė greitai dalijasi sudarydama du spermius, kurie kartu su vegetatyvinės ląstelės branduoliu patenka į dulkiadaigį. Greitai dulkiadaigis per mikropilę įsiskverbia į sėklapradį. Dulkiadaigio viršūnėlė, pasiekusi gemalinį maišelį, įsikverbia per jį į sinergidę, plyšta ir jo turinys išsilieja į vidų. Taip abu sermiai patenka į gemalinį maišelį. Ten vienas iš jų susilieja su kiaušialąste ir sudaro sėklos gemalo užuomazgą t.y. diploidinė zigota. Antrasis spermis susilieja su diploidiniu antriniu branduoliu, kuris yra gemalinio maišelio centre. Jiems susiliejus susidaro triploidinės sėklos endospermas, todėl toks apsivaisinimas vadinamas dvigubu. Kitos gemalinio maišelio ląstelės (sinergidės ir antipodės) degeneruoja arba visai sunyksta. Todėl gaubtasėklių apsivaisinimas skiriasi nuo plikasėklių, kuriuose tik 1-as spermis susilieja, o kitas žūva. Plikasėklių endospermas vystosi nepriklausomai nuo apsivaisinimo, o gaubtasėklių - tik apsivaisinus. Taip gaunami energijos rezervai. Apie 10% žiedinių augalų sėklas gali sudaryti ir be apsivaisinimo. Lytinį dauginimąsi čia pakeičia nelytinis šis reiškinys vadinamas apomikse. Kai dygios sėklos gemalas susidaro iš neapvaisintos kiaušialąstės. Tuo būdu įvyksta partenogenazė., o kai gemalas neišsivysto ir sėklos yra nedaigios, nors apsivaisinimas įvyko, toks reiškinys vadinamas - partenospermija (pvz.liepų, maumedžių, kai kurių klevų sėklų). Kai gemalas išsivysto ne iš kiaušialąstės, bet iš kito gemalinio maišelio ląstelės, toks procesas vadinamas apogamija. O kai gemalas formuojasi iš sėklapradžių vegetatyvinės ląstelės neyvykus mitotiniam pasidalijimui, toks procesas vad.aposporija. Kai vietoj normalaus gemalo išsivysto keli įvairios kilmės gemalai. Toks reiškinys vadinamas daugiagemališkumu (poliembrionija).
Endospermo Vystimasis
Įvykus II apsivaisinimui prasideda keli procesai: I.procesas vyksta taip -I-inis endospermo branduolys dalijasi., sudarydamas endospermą. II.procesas- iš zigotos vystosi gemalas. III.procesas- apvalkalas (integumentum) virsta į sėklos luobelę, apsaugamčią gemalą. IV.procesas- mezginės sienelė ir su ja susyjusios struktūros formuoja vaisių. Endospermas -maitinamasis audinys, maitinantis gemalą. Jo sudėtyje yra antrinio krakmolo, lipidų, baltymų ir kt. medž. Priklausomai nuo cheminės endospermo sudėties sėklos skirstomos į: krakmolingas, aliejingas ir maltymingas. Gaubiamasis augalų endospermas išsivysto iš 3-ploidinės zigotos ir vad antriniu. Plikasėkliai turi tik pirminį endospermą, kuris susidaro dalijantis ląstelei. Įvairių augalų endospermas vystosi skirtingai. Pvz. 1-čių ir 2-čių augalų nuklerinis endospermas išsivysto tada, kai gemaliniame maišelyje plazma sudaro pasieninį sluoksnį. Joje pasiskleidžia daug dukterinių branduolių, susidarančių iš 2-io branduolio. Plazma tampa panaši į pieną, todėl varpinių augalų ši fazė vadinama pienine branda. Kartu su endospermu vystosi ir gemalas, kuris būna endospermo viduje. Sėklos formavimasis prasideda nuo to, kad zigota esanti sėklaptadyje ištįsta į ilgį ir dalijasi, 1-a zigotos ląstelė sudaro suspenzorių. Jis yra prisitaikęs, kad padėtų aprūpinti gemalą maisto medžiagų sujungdamas jį su endospermu. Kitos ląstelės daug kartų mitotiškai dalijasi, kol galiausiai susiformuoja gemalas, t.y.
tags: #kan #budingas #vidinis #apvaisinimas #ir #tiesioginis