Vaiko gimimas - vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Tačiau šiandien vis daugiau porų susiduria su sunkumais kelyje į šį stebuklą. Laimei, medicinos pažanga siūlo įvairius gydymo būdus, palengvinančius pastojimą. Vienas iš tokių būdų - pagalbinis apvaisinimas, padedantis įveikti nevaisingumą ir susilaukti ilgai laukto kūdikio.
Pagalbinio Apvaisinimo Samprata ir Būdai
Pagalbinis apvaisinimas - tai specialiomis priemonėmis palengvintas pastojimas. Šis metodas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF (apvaisinimą mėgintuvėlyje). Nuo to laiko, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
Pagalbinis apvaisinimas atliekamas dviem pagrindiniais būdais:
- Specialiai paruoštos spermos įleidimas į gimdą (intrauterininė inseminacija, IUI). Šis būdas taikomas esant gimdos kaklelio gleivių patologijai, nepakankamai spermos kokybei, lytinio gyvenimo patologijai arba neaiškios kilmės nevaisingumui. Atliekant IUI, specialiai paruoštos spermos ląstelės, naudojant specialų kateterį, patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Procedūra gali būti atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Šis būdas yra patrauklus, nes nereikalauja chirurginės invazijos ir nejautros, yra nesudėtingas ir neskausmingas.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija, IVF). Tai metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. IVF taikomas esant kiaušintakių patologijai, vyrų nevaisingumui, endometriozei ar kitoms priežastims.
IVF gali būti dviejų tipų:
- Netiesioginis IVF: Hormonų injekcijomis sukėlus daugybinę ovuliaciją, iš moters kiaušidės išsiurbiama 3-12 kiaušialąsčių. Jos dedamos į mėgintuvėlius su specialia terpe, į kurią pridedama paruoštos spermos. Apvaisinimui įvykus mėgintuvėlyje, po 48 valandų, blastocistos stadijos 3-4 gemalai įvedami į gimdą, kur implantuojasi, vystosi ir būna įprastas nėštumas. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.
- Tiesioginis IVF (ICSI - intracitoplazminė spermos injekcija): Šis metodas taikomas, kai nepavyksta netiesioginis IVF (spermatozoidas neprasiskverbia į kiaušialąstę, vyro spermoje yra tik keli spermatozoidai arba jie nesubręsta). Tuomet į mikroskopu stebimą kiaušialąstę specialia adata įleidžiamas vienas spermatozoidas ir kiaušialąstė cheminėmis medžiagomis sužadinama. Susidariusi zigota dalijasi iki blastocistos stadijos ir transplantuojama į gimdą. ICSI pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Pagalbinio Apvaisinimo Eiga ir Etapai
Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, pagalbinis apvaisinimas apima kelis pagrindinius etapus:
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą
- Konsultacija ir tyrimai: Prieš pradedant gydymą, atliekami išsamūs abiejų partnerių tyrimai, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
- Ovuliacijos stimuliacija (IVF atveju): Moteriai skiriami hormonų preparatai, skatinantys kiaušides subrandinti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Tai padidina apvaisinimo tikimybę.
- Kiaušialąsčių paėmimas (IVF atveju): Subrendusios kiaušialąstės iš kiaušidžių paimamos punkcijos būdu. Procedūra atliekama taikant vietinę arba bendrą nejautrą.
- Spermos paruošimas: Vyro sperma specialiai apdorojama, atrenkant judriausius ir kokybiškiausius spermatozoidus. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
- Apvaisinimas: Kiaušialąstės ir spermatozoidai sujungiami laboratorijoje. IVF atveju spermatozoidai patalpinami šalia kiaušialąsčių, o ICSI atveju vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
- Gemalų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (gemalai) auginami laboratorijoje kelias dienas, kol pasiekia tinkamą vystymosi stadiją. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2-3 paroms po kiaušialąsčių išėmimo.
- Gemalų perkėlimas į gimdą: Atrinkti gemalai perkeliami į moters gimdą. Procedūra yra neskausminga ir atliekama ambulatoriškai.
- Luteininės fazės palaikymas: Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti.
- Nėštumo testas: Praėjus kelioms savaitėms po gemalų perkėlimo, atliekamas nėštumo testas.
Emociniai ir Psichologiniai Aspektai
Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikima, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės. Svarbu nepamiršti, kad tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Tad nepavykus procedūrai šeima išgyvena nerimą, pereinantį į depresiją. Net ir pastojusi moteris jaučia nerimą dėl dažnesnių nėštumo, gimdymo komplikacijų, kūdikio sveikatos.
Rizikos ir Komplikacijos
Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, pagalbinis apvaisinimas gali būti susijęs su tam tikromis rizikomis ir komplikacijomis:
- Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas: Dirbtiniam apvaisinimui vartojami medikamentai padidina moters kiaušidžių aktyvumą. Taip jose vieno ciklo metu subrandinama ne viena kiaušialąstė, tačiau keletas ar net keliolika. Nuo 1 iki 10 proc. visų dirbtinai stimuliuotų ciklų galima tikėtis kiaušidžių perstimuliavimo sindromo, kuris pasireiškia skysčių kaupimusi pačiose kiaušidėse, pilvo ertmėje, inkstų darbo sutrikimais ir t.t.
- Procedūrų komplikacijos: Imant moters lytines ląsteles iš kiaušidžių tenka atlikti jų punkcijas, kai kada - chirurgines operacijas. Visa tai susiję su galimais kraujavimais, organų pažeidimais, infekcinėmis komplikacijomis bei sąaugų susidarymu.
- Daugiavaisis nėštumas: Po dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į gimdą persodinama keletas žmogaus gemalų. Taip padidinama nėštumo sėkmės tikimybė. Tad nieko keista, kad čia dažniau užsimezga daugiavaisiai nėštumai nei yra įprasta esant natūraliems ciklams. Dažniau būna dvyniai, trynukai, atitinkamai dažniau ir persileidimai bei priešlaikiniai gimdymai, dažniau gimsta mažo svorio naujagimiai.
- Apsigimimai: Pastaruoju metu nerimą sukėlė informacija, kad dirbtinio apvaisinimo metu pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų. Štai Australijoje paskelbta, kad tokiems vaikams yra dvigubai didesnė rizika gimti su vienu iš 10 stambių apsigimimų: kiškio lūpa, diafragmos išvarža, nenusileidusiomis sėklidėmis, stuburo kanalo anomalijomis ir kt.
Etiniai ir Moralės Klausimai
Pagalbinis apvaisinimas kelia nemažai etinių ir moralės klausimų, ypač susijusių su:
- Gemalų likimu: Kas turėtų atsitikti su gemalais, kurie nėra panaudojami gydymui? Ar juos galima sunaikinti, paaukoti moksliniams tyrimams ar įšaldyti neribotam laikui?
- Donoro spermos ir kiaušialąsčių naudojimu: Ar vaikas turi teisę žinoti apie savo biologinius tėvus? Ar donoro spermos naudojimas yra etiškas?
- Selekcija: Ar galima atlikti gemalų genetinę atranką, siekiant išvengti genetinių ligų arba pasirinkti vaiko lytį?
Pagalbinis Apvaisinimas Lietuvoje ir Pasaulyje
Pirmasis pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtas kūdikis Louise Brown gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 metais. Kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinei padėčiai, norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius. Beje, Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.
„Northway“ vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.
Taip pat skaitykite: Kartų teorija ir 2000-aisiais gimę lietuviai
Ateities Perspektyvos
Mokslas nuolat tobulėja, todėl galima tikėtis, kad ateityje pagalbinio apvaisinimo metodai taps dar efektyvesni ir saugesni. Taip pat tikėtina, kad bus rasta būdų, kaip sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką ir išvengti įgimtų anomalijų.
Taip pat skaitykite: Dešimt gyvūnų globos įsakymų
tags: #zmogui #budingas #apvaisinimo #budas